Susipažink. Dizainerė Kristina Sviderskaitė. Žongliruojanti formomis ir spalvomis, bei miesto įkvėpta

Mados dizainerę Kristiną Sviderskaitę esu sutikusi kino teatre, nuostabiame filme “Amžinai stilingos” prieš gerus porą metų. Tada jos dar nepažinojau, bet nepastebėti tokios išskirtinės asmenybės neįmanoma. Vėliau ji nuomojosi butą su mūsų šeimos drauge Žvėryne ir kol svečiavomės, mūsų dukros išsimatavo visus Kristinos aukštakulnius. Tada Kristina ieškojo savo svajonių būsto. Ir man galvoje pradėjo kirbėti mintis. Norėsiu pokalbio į TenKurNamai. Būtinai. Išlaukiau. Apsilankiau Kristinos lofte Naujamiestyje, pirmą kartą kalbėjomės tik mudvi, apie namus, apie darbus, apie Haruki Murakami kūrybą, apie Japoniją, augalus, dizaino sprendimus. Ir visai užsimiršau, kad atėjau pafotografuoti jos įsirengto lofto, kažką užsirašyti apie mūsų pokalbį.

Magija ir ramybė, vidinė harmonija ir aiškus gyvenimo tikslas. Noriu, kad tai pajustum ir Tu. Gražaus skaitymo.

Papasakok apie save. Kaip pasirinkai dizainerės kelią?

Esu Kristina, amžina svajotoja ir kūrėja. Esu gana kontrastinga, jautri ir intravertiška asmenybė. Man patinka leistis nešamai gyvenimiškos srovės ir būti nustebintai. Man patinka būti kitokiai, išsiskirti iš kitų  ir kuo mažiau būti rėmeliuose. Mėgstu pasirinkimo laisvę ir laisvę apskritai. Vis dar naiviai tikiu žmonių gerumu ir linkiu visiems gero. Taip save trumpai apibūdinčiau.

Mano dizainerės specialybės pasirinkimo kelias buvo gan tiesus. Tai, jog noriu būti dizainere, žinojau būdama kokių 5 metų amžiaus.  Labai tvirtas tas žinojimas ir noras buvo.  Tad didelių abejonių nekilo net paauglystėj – buvau gal pagalvojus apie labiau žemišką specialybę, pavyzdžiui, teisę, bet labai labai greitai persigalvojau. Supratau, jog tikrai ne man.  Džiaugiuosi, jog nebuvo jokio spaudimo  iš šeimos, visada jaučiau didelį palaikymą ir supratimą. O pirmieji mano „dizaineriavimai“ prasidėjo ankstyvoj vaikystėj. Pirmiausia, visai mažutė mėgdavau „maketuoti‘“ drabužius ant savęs iš įvairių rankšluosčių ir patalynės. Aišku, mano lėlių garderobas irgi buvo įspūdingas. Vėliau  ir pati buvau linkus išsiskirti išvaizda, traukė kitokie, įdomesni drabužiai. Taigi pradėjau kurti rūbus  sau ir draugėms. Taip pat  papildomai lankiau privačias piešimo ir tapybos pamokas. Dukart buvau įstojusi į dailės mokyklą ir abu kartus mečiau dėl nenoro įsisprausti į rėmus.  Toks savarankiškas mokymasis atvedė tiesiai link studijų Vilniaus dailės akademijoj, kur ir prasidėjo mano, kaip dizainerės, didesnis mokymosi kelias.

Kokia yra tavo, kaip kūrėjos, diena?

Dažniausiai diena prasideda ramiai. Mėgstu neskubėti, surikiuoti savo mintis, pergalvoti idėjas, planus. Rytas man neatsiejamas nuo kavos puodelio ir skaitinių internete, atsakymo į laiškus. Paskui seka ėjimas į studiją. Nors atstumas nuo namų iki studijos gan trumpas, dievinu šią atkarpą – tai tarsi “nusinulinimas” prieš dienos darbus ir po jų, vakare. Studijoje stengiuosi laikytis darbų plano, dirbti disciplinuotai. O darbai būna įvairiausi – idėjų gryninimas, eskizavimas, audinių parinkimas, kirpimas, siuvimas ir t.t.  Dar į dieną įsiterpia susitikimai su klientais, primatavimai, audinių  pirkimas ir derinimas.  Kartais būna “neįkvėpimo” dienų, tai tada galvą gryninu pasivaikščiojimais mieste arba parke, susitikimais su draugais. Man be galo patinka tai, jog mano diena didele dalimi priklauso nuo manęs pačios – pati galiu susiderinti, susiplanuoti ir šitie dalykai palieka daug laisvės gyvenime, net ir turint darbų planą.

Kaip atrodo tavo studija?

Jaukiai! Prieš  porą mėnesių persikėliau į naują studiją Naujamiestyje. Tai mažytis loftukas  su dideliu langu į vidinį Ševčenkos loftų kvartalo kiemą. Kai atsikėliau, čia buvo įprastas ofiso tipo kabinetas. Pirmiausia, ką padariau – negailestingai išmečiau pakabinamas lubas ir iškart atsivėrė erdvė idėjoms. Sukūriau viziją –  aukštos baltos sienos, inspiracinė lenta su eskizais, didelė industrinė lentyna ir  rožinis stalas. Studijos spalvyną papildė žaliais dažais nupurkšta stiklinė siena bei dryžuotos užuolaidos.  Viskas taip patapo “kristiniška” ir sava. Studija virto  kompaktiška erdve, kur neliko vietos pašaliniams daiktams ir kur viskas turi savo vietą ir prasmę.

Kam skirta tavo kūryba?

Kuriu žmogui, kuris suvokia savo išskirtinumą ir ypatingumą. Man be galo įdomūs žmonės, kurie mąsto kitaip, nebijo kitoniškumo, kūrybiškai ir  laisvai žiūri į pasaulį. Tai tokioms asmenybėms aš ir dedikuoju savo kūrinius. Kūryboje man ypatingai svarbi drabužio transformacija. Per ją aš suteikiu drabužio “vilkėtojui” laisvę, kūrybą, galimybes keistis ir prisitaikyti gyvenimo situacijose. Tikriausiai vienas iš nuostabiausių dalykų – nuostaba žmogaus veide, kai parodau visas drabužio vilkėjimo galimybes. Atrodo lyg kartu vykdyčiau socialinį projektą – parodyti žmonėms, kad gali būti ir kitaip. Įdomiausia kurti  asmenybėms, kurios lengvai ir aktyviai įsitraukia į kūrybinį procesą, yra atviros idėjoms. Man kiekvienas drabužis, kurtas konkrečiam žmogui, tampa jo daiktiškas atspindys.

Ką tau reiškia gyventi ir kurti mieste? Ar jis tave įkvepia?

Matyt galėčiau gan drąsiai pavadinti save miesto žmogumi. Nors didžiąją vaikystės dalį leidau ne miesto, o gamtos apsuptyje, dabar, prisipažinsiu –  esu miestą visiškai įsimylėjus. Gamtą myliu, nes ten – visiškas atsipalaidavimas ir ramybė. O mieste – tempas, pokyčiai, srautai. Man patinka žmonės, o mieste jų daugybė. Visi  panašūs ir skirtingi vienu metu, savaip įdomūs, su savo kitoniškumu. Man patinka juos stebėti ir pastebėti tuos skirtumus.  Miestas  mane įtraukia ir užburia savo  margumu, spontaniškumu, netikėtumu.

Kas tau yra erdvė  – namai?

Namai man –  erdvė, kur 100 % galiu būti savimi ir pailsėti. Todėl kažkiek saugau namų erdvę ir stengiuosi įsileisti tik tai,  kas ką gero gali atnešti. Tai  – man saugi erdvė apgalvoti, pabūti, nurimti, atsipalaiduoti, galiausiai – svajoti ir daryti ką ir kaip nori. Taigi namai – erdvė kūrybai.

Kuo tau ypatinga lofto atmosfera? Kodėl įsikūrei jame?

Lofto koncepcija man patiko jau labai seniai. Prisimenu, jog  viena pirmųjų “lentų” Pintereste buvo “Sweet home” su loftų interjerais, kai apie galimybes realybėje gyventi lofte net galvojau. Tai, jog buvusi industrinė erdvė transformuojasi į namus turi savo šarmo. Visad atrodė, jog tai – ne standartinis butas, kurių šimtai tokių pat, o unikalus gyvenamos erdvės sprendimas. Ir tokiuose namuose gyvena kitokie žmonės, tai tas traukia. Tikriausiai labiausiai  lofto atmosferoje žavėjo ir žavi iki šiol – erdvė ir šviesa. Aukštos lubos tikrai duoda daug erdvės ir mintims ir svajonėms! Traukia ir galimybė kūrybiškai išnaudoti  vientisą erdvę ir pasiekti netikėtų rezultatų.

 

O lofte įsikūriau gan netikėtai. Susidėliojus gyvenimo aplinkybėms ieškojau naujų namų ir peržiūrėjau daugybę variantų. Tik visi palikdavo įspūdį – “lyg ir faina, bet kažko trūksta”. O kai atėjau į savo būsimus namus, nebuvo to trūkumo jausmo, nors tai buvo plika ir tuščia kubo erdvė. Atrodė, lyg naujas baltas lapas atverstas prieš mane. Tas matyt labiausiai ir užbūrė.

Kaip kūrei savo namų interjerą? Kokia pagrindinė idėja?

Savo namų interjero kūrimą pavadinčiau nuotykiu,  nes tai buvo pirmasis namų kūrimo procesas, kuriam  aš vadovavau.  Pradžioj buvo vientisa didelė erdvė, kurią reikėjo suvaldyti. Čia man į pagalba atėjo draugė architektė Guoda.  Ir tas jos sudėliotas planas tapo atspirties tašku. Nepasakyčiau, jog buvo kažkokia labai konkreti idėja, galbūt norėjosi minimalizmo ir šviesos.  Esminiais dalykais tapo balta spalva, kuo daugiau natūralių medžiagų, erdvių kompaktiškumas. Vizija man susidėliojo gana organiškai, vadovaujantis intuicija, pamažu vykstant įrenginėjimo procesams, kai rinkau ir derinau  įvairius dalykus, pradedant plytelėm vonioje ir baigiant miegamojo šviestuvais. Kai įsikrausčiau viskas buvo  tiesiog balta  ir daug erdvės. Taip ir pradėjau gyventi pamažu atsirandant dalykams, natūraliai susiklostant ir neskubant.  Kurį laiką gyvenau labai romantiškai – į miegamąjį lipau kopėčiomis, maistą gaminau ant elektrinės plytelės,  sėdėjau ant čiužinio. Man norėjosi, jog namų interjeras būtų kūrybinis procesas, kad viskas atsirastų apgalvotai. Tiesiog nesiorientavau į  galutinį rezultatą, kai galėčiau atsisėdus pasakyti – „viskas – baigta“.  Taip didelis skiaučių juostelių kilimas kurį laiką tarnavo kaip „sofa“, o jau vėliau tapo tik kilimu.

Taip  atsirado žalias apvalus stalas, kuris pirmas uždavė toną atsirasti spalvoms interjere. Stalą perdažiau pati savo mėgstamos smaragdo žalios spalvos dažais.  Taip prie jo atsirado atnaujintos kėdės – pervilktos mėlynos ir pilkos spalvos aksomu. Taip atsirado persikraustančios draugės perleisti IKEA foteliukai, kuriuos pervilkau aksomu ir dirbtiniu kailiuku. Taip vonioje atsirado sidabrinės statybinės plėvelės dušo užuolaida, kurią pati pasiuvau, nes svajonių dušo užuolaidos neradau tiesiog… Taip pamažu atsirado laiptai – lentyna, kuriuos man sukonstravo ir padarė tėtis. Taip namai pamažu įgijo lengvą botanikos sodo prieskonį – atsivežti keli augalai „pasidaugino“ iki kelių dešimčių. Taip virš lovos atsirado origami širdis – išlipdyta iš “washi tape”, kai pradėjau galvot, jog laikas pradėt puošti baltas sienas.  Taip namai pamažu įgijo savito šarmo ir jaukumo.

Džiaugiuosi, jog nepasiekiau dar šiam dalyke finišo, dar turiu neįgyvendintų idėjų ir bus dar kūrybos proceso. Artimiausiam laikui  turiu kelias svajones – skaldytų plytelių mozaika virtuvėje, stilizuotas pieštas žemėlapis ant sienos svetainėje, supynės prie lango ir mados fotografijos mini ekspozicija vonioje. Tikiuosi pavyks!

Kokie tavo planai, kūrybinės svajonės? 

Labai noriu jau šiemet išplaukt į tarptautinius vandenis. Galvoje sukasi idėjos naujai kolekcijai ir  jaučiu tuoj pasipils ant popieriaus. Norėčiau pristatyti savo kūrybą užsienio auditorijai, sudalyvauti showroom’uose, parodose ir pan.  Taip pat galvoju apie vyrų madą. Pirmieji bandymai šioj naujoj man srity labai džiugūs, todėl noriu ir toliau jos laikytis ir vystyti. Pasirodo, vyrams kurti man net įdomiau – tai buvo mano pastarasis kūrybinis  atradimas. Taip pat  norėčiau daugiau pakeliauti, pamatyti, rasti daugiau laiko įsikvėpimui ir asmeniniam tobulėjimui.

Tavo įkvėpimo šaltiniai.

Labiausiai įkvepia žmonės ir pokalbiai, kelionės ir potyriai, gamta ir pasivaikščiojimai, knygos ir filmai, netikėtumai ir planai.

Kristinos kolekcijos čia

Kristiną facebooke rasite čia

Kristinos interviu Londonui

 

Interjero stilių ABC. Modernus Lofto Interjeras

Ilgai galvojau, kokia pažintimi su interjero stiliumi pradėti naujus metus tinklaraštyje. Ir tema atėjo pati. Žinia, jog jau tris mėnesius kasdien einu į mokyklą, nes pradėjau dirbti su vaikais, esu jų mokytoja asistentė. Mokykloje rekreacinėje zonoje yra šauni bibliotekėlė, kurioje galima pailsėti, paskaityti. Joje radau vienintelę dizaino knygą (o aš tokių visada ieškau, nes tai juk įkvėpimo šaltinis). Nuostabūs Paryžiaus loftai. Tie vaizdai mane lydi kasdien. O ir pokalbį ruošiu su išskirtinio bruožo dizainere, kuri prieš metus apsigyveno lofte Vilniuje.

Turbūt nėra kitos tokios erdvės, kaip loftas, kuri tokia lengva ir sunki vienu metu. Žmogus, kuris renkasi tokias patalpas gyvenimui, kūrybai tikrai vertina erdvę, paprastumą, natūralų apšvietimą, tačiau jungia tai su naujomis technologijomis, meno kūriniais. Kur dar taip natūraliai gali derėti betonas, cementas, stiklas, metalas ir net medis?

Erdvė

Žodis “loft” turi anglišką pavadinimą ir amerikietišką prigimtį. Pažodžiui žodis “loft” išsiverčia (palėpė) arba (viršutiniai apartamentai). Šis stilius atsirado dar XX amžiaus viduryje, kai žmonės pradėjo naudoti apleistas gamyklų ir sandėlių patalpas apgyvendinimui. Pagrindinis šio stiliaus principas yra nemažas kiekis pertvarų ir erdvumas.Tokio begalinio erdvės pojūčio patalpoje niekur kitur nepajusime. Ir tikrai nebūtina jos visos apstatyti baldais. Loftai yra ypatingai šviesūs būstai, su panoraminiais langais (žinoma, pro vienus ir vaizdas įkvepiantis, kitur jau mašinų parkingas, gamyklų kasdienybė). Lofto erdvėje beveik nėra sienų, o pirmas ir antras aukštai dažnai būna tiesiog improvizuoti. Loftas simbolizuoja patogumą ir erdvę, atsipalaidavimą bei laisvę.

Spalvos

Sienos loftuose dažniausiai tik fonas baldams ir meno kūriniams. Todėl apdailai ir dekorui patariama rinktis šviesias spalvas, taip dar labiau išryškinant erdvės pojūtį. Tačiau vietos eksperimentuoti su spalvomis čia tikrai yra, todėl tamsios, ryškios spalvos tikrai neužgoš erdvės išskirtinumo.

Baldai

Viskas, kas užima daug vietos ir paprastame bute niekaip netilptų – puikiai tinka loftui. Čia galite įgyvendinti visas svajones. Statyti neribotą skaičių minkštų baldų, kurie yra puikus akcentas erdvėje. Patariama rinktis ryškių spalvų, netikėtų medžiagų derinių bei formų baldus. Čia galima nebijoti natūralių medžiagų, tokių kaip linas ar medvilnė, derinio su plastiku ar nerūdijančiu plienu. Ryškios, įdomių konstrukcijų sofos statomos į patalpos vidurį, todėl jas galima apeiti iš visų pusių. Virtuvei lofte dažniausiai skiriama minimaliai vietos, kurioje būtų atliekamos visos funkcijos. Lofte gyvuoja baldai transformeriai (pvz. knygų lentyna kaip laiptai).

Detalės

Vitrininiai langai dažniausiai paliekami be užuolaidų. Naudojamos nebent žaliuzės ar romanetės, sienų spalvos, kad susilietų su aplinka. Šviesios sienos yra puiki erdvė meno kūriniams, juos verta rinktis didelio formato, ryškius. Nebijokite kurti patys ir sienas naudoti kaip galeriją asmeninei parodai. Lofte puikiai žiūrėsis įvairiausių spalvų kilimas. Seni ventiliacijos vamzdžiai, medinės sijos, plytų sienos – visa tai, kas liko iš „ankstesnio gamyklos gyvenimo“ – tikras loftų šarmas, todėl jų neverta uždenginėti.

Kurkime interjerą taip, kad jame būtų patogu, jauku, ir gera mums patiems gyventi.

Nuotraukos iš 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11.

P.S. O čia nuostabus projektas lofto erdvėje Vilniuje:“Miesto laboratorija” Sapiegų parke . Paskaitykit. Apsilankykit.

Kai nieko neplanuoji, Kalėdos vis tiek ateina!

Aš ir planavimas – lyg dvi lygiagrečios tiesės – viena kitai netrukdo, bet taip niekada ir nesusitinka. Matyt, kad tų idėjų, kurios galėtų virsti planais toks perteklius galvoje, jog vienai gimus, sprogsta kita, dažnai prieštaraujanti pirmai, tada trečia, ketvirta. Užtai aš esu žmogus, dėkingas už kiekvieną dieną, kuri yra šiandien. Nes tai, ką pavyko įgyvendinti šiuo momentu ir laikau savo pavykusiu planu! Ir jei, kaip interjero dekoratorė širdyje, turėčiau domėtis metų puošybos tendencijomis, spalvų deriniais bei madingomis dovanomis, tai aš tiesiog apsidairau namuose – pas mus kasdien raudona, žalia, truputį juoda, truputį balta, ir ko ne pačios kalėdiškiausios spalvos? Klasika. Tai taip netyčia namuose per vieną šeštadienį apsigyvena keletas visiškai paprastai pritaikomų pasidaryk pati idėjų. Dalinuosi su Tavimi.

Natūralus kalėdinis vainikas ant sienos

Jį pirmą kartą pinti pamėginau Kirtimų kultūros centro mugėje, kur puiki floristė Simona vedė vainikų pynimo dirbtuves. Praėjusiais metais tame pačiame užsiėmime mano ketverių metų dukra Upė nupynė du vainikus ir juos padovanojo savo promočiutėms. Šiemet aš neatsispyriau pušies bei tujos žalumai, sidabrinės eglės mėlynumui, šermukšnių raudoniui bei rugių šiugždesiui. Kai pasikabinau koridoriuje ant naujų juodų sienų, supratau, kad ratu susisuko visi keturi metų laikai. Ar pastebi ir Tu?

Knygų lentynos dekoracija

Vienu mostu nuo kamštinių lentų nukabinau savo karolius, kuriuos visada laikau tvarkingai, ir jų vietą užleidau dviems nertoms, baltoms servetėlėms bei visiems kalėdiniams žaisliukams, kiek turime. Šviečiančios lemputės ir kankorėžiai iš sodo pritiko šalia. Dabar turime nuolatos šviečiančią knygų lentyną. Kai taip trūksta saulės šviesos, tikrai džiugina.

dsc00707

Sukulentai, kaktusiukai ir jų vazonai

Čia jau Sigitos įtaka, jog pamilau būtent šiuos augalus. Jos dirbtuvėse sužinojau kokiomis sąlygomis auga sukulentai, kada ir kaip juos reikia persodinti, kaip galima juos sodinti grupėmis ir pan. Ačiū. Prieš pusmetį neturėjau nei vieno, o dabar, nebetelpa ant palangės : ) Pradėjusi juos auginti, iškart susitelkiau į estetinį  auginimo indų vaizdą – todėl daugelis vazonų – seni, moliniai, surinkti iš rūsio, sodo ir dar kitų vietų bei perdažyti juodais mokyklinių lentų dažais. Pats puošniausias – buvusi cukrinė, baltutėlė, auksiniais kraštais. Šie augalai tokie žali visus metus, kad man atstoja Kalėdinę eglę, todėl prie jų nugulė ir vienas kitas žaisliukas, akmenukų, kriauklių ir medžio gabalėlių kolekcija iš mūsų šeimos kelionių.sukulentu-ketvirtis

Žvaigždė ir muzikos instrumentai dermėje

Sunku patikėti, bet visi nuotraukoje matomi daiktai – yra dovanos mūsų šeimai. Reiškia, mūsų draugai ir artimieji puikiai pažįsta mus, mūsų pomėgius, skatina ir palaiko juos. Pradedant pianinu, baigiant varpu ar žvaigžde. Čia mūsų traukos centras, kiekvieną vakarą sutiksi vaikus zujančius aplink instrumentų kampelį, bandančius tai vieną, tai kitą garsą. Todėl labai norėjau ir šioje zonoje to šventiškumo pėdsakų palikti. Burbulas ant mandolinos bei tiesiai iš Švedijos Naujų metų proga atkeliavusi žvaigždė – paskutiniai akcentai atbildančių švenčių.
dsc00711

Tai tokia štai buvo mano nuotaika šeštadienį, kai visur nieko iš anksto neplanavusi, sudėliojau akcentų, simbolių, uždegiau švieselių, kad mano šeima džiaugtųsi artėjančiomis šventėmis. Nes ši vieta, namai, ten kur šeima, yra tokia vienintelė. Todėl puoselėkim ją kurdamos savo asmenines šeimos tradicijas. Traukim daiktus, kurie būtent mums reiškia šventę, šviesą, džiugina. Jokie katalogai už mus pačias geriau nepajaus, ko reikia namams.

P.S. Šių metų frazė lydinti mane kasdien – Jei nori pakeisti pasaulį, eik namo ir mylėk savo šeimą! (Motina Teresė). Čia mano šventinis palinkėjimas Tau, Ten Kur Namai skaitytoja!!!

 

 

 

Susipažink. NIEKO SAU daiktelių kūrėja Živilė Sakalė

Kai prieš metus prisijungiau prie TenKurNamai komandos, labiausiai norėjau daryti interviu su įdomiais žmonėmis, klausinėti jų apie namus, šeimą, kūrybą, gamtą, gyvenimą. Šį rudenį turėjau laiko pamąstyti ir suprasti, kad per metus tas noras tik sustiprėjo. O man toli dairytis nuostabių ir įkvepiančių žmonių bei jų istorijų nereikia. Jų tiek daug šalia. Ypač moterų –  jaunų, veiklių, kūrybingų, drąsių ir moteriškų.

Šiame pokalbyje su jauna menininke, mama, gamtos mylėtoja Živile Sakale panardysim po molio, sukulentų ir gražių minčių krioklius.

 Papasakok trumpai apie save. Savo šeimą.

Esu Živilė Sakalė. Mama, žmona, draugė, truputėlį keramikė, truputėli grafikos dizainerė, tokia nenustygstanti vienoje vietoje ir vis ieškanti naujovių. Mano namai nuo pat mažens visada buvo itin gyvi, apimdavo mūsų ir visų senelių namus ir sodą, o kaip šeimos narius visada skaičiuodavom dar keletą ar net daugiau gyvūnų. Beveik niekas nepasikeitė ir dabar, man suaugus ir sukūrus savo šeimą: namuose visada šmirinėju aš, iš vyro tėvelio kambario visada girdisi radijo garsai, namuose katinui bando vadovauti šuo, darbo kambaryje vyras derina kokį nors instrumentą, ir, aišku, didžiausią dalį dėmesio dabar pritraukia mūsų mažoji Rytė, kuri ropoja arba vaikštinėja po svetainę barškindama kokį nors žaisliuką. Dažnai užsuka ir šalia gyvenantys mano tėvai, tada kieme laksto ne tik mūsų, bet ir jų šuo, o savaitgaliais užsuka gausus būrys spalvingų draugų, kuriuos irgi laikau savo didžiąja šeima.

su-ryte

Kaip atradai keramiką? Kodėl tau svarbu kurti?

Keramika mano gyvenime atsirado seniai, kai man buvo, galbūt, kokie dvylika metų. Tuomet keletą metų lankiau keramikos būrelį, tačiau į lipdymą rimtai nežiūrėjau, dažnai neturėdavau pakankamai kantrybės įnoringam moliui, o keramika didžiąja prasme į mano gyvenimą atėjo prieš metus, kai įstojau į dailiųjų keramikos dirbinių gamintojo specialybę profesinėje mokykloje. Jau kuris laikas norėjau pasimokyti jos rimčiau, tad labai džiaugiausi pradėjus mokslus. Per ilgą laiką išugdyta kantrybė čia labai padėjo, nebeskubėjau taip, kaip vaikystėje, todėl molis pradėjo manęs klausyti. Gali būti, kad tos kantrybės ir ramybės pridėjo pilve auganti mažoji, nes studijas pradėjau besilaukdama Rytės. Kūryba man yra beveik kaip oras, tiesiog negaliu nekurti. Galva visada pilna idėjų, minčių, stengiuosi jas visas kur nors užsirašyti. Tik nežinau ar pakaks šio gyvenimo jas įgyvendinti. Jei nekursiu, galva, turbūt, sprogs :)

akvariumams

Iš kur meilė sukulentams ir kaktusams? Pasidalink savo kolekcija!

Va iš kur šita meilė atsirado, tiksliai net negaliu atsekti. Turiu tetą, kuri taip pat pamišusi dėl šių grožių, gali būti, kažkur pasąmonėje užsikrėčiau nuo jos. Pastaruoju metu seku įvairius interjero dizaino blogus, juose daug dėmesio sukulentams ir kaktusams, nuotraukose nuostabiai atrodo. Man jie beveik kaip pagrindinė interjero detalė, o gal net šeimos narys. Taip pat visada stengiuosi atsiminti, kas man jį dovanojo, kokia to kaktuso istorija, taip gaunasi prasmingiau.

nieko-sau-koliazas-5

NIEKO SAU daikteliai. Papasakok apie juos.

Nieko sau daikteliai gimė iš noro džiuginti savo darbais ir kitus, išeiti su savo gaminiais iš namų ribų. Pagrindiniai kūriniai dabar siejasi iš molio, tačiau neužbrėžiu ribų kitoms medžiagoms. Kada nors noriu vėl padaryti užrašų knygučių su rankomis spaustais printais, taip pat stengiuosi jungti molį su medžiu, savo lipdytuose moliniuose induose apgyvendinti savo išaugintus kaktusus ar sukulentus ir juos perleisti į naujus namus. Noriu kad NIEKO SAU daikteliai kistų su manimi, kaip vyksta jau ir dabar. Pavyzdžiui, laukiant mažosios gimė pirmoji karuselė virš lopšio, gimus draugių vaikams, atsirado vardinės vaikų lentelės, dabar pradėjau daryti indelius gyvūnams, kurių pagrindinis įkvėpėjas yra mūsų katinas Runcius.

nieko-sau-koliazas-4

Kam skirta tavo kūryba?

Geras klausimas! Manau mano kūryba skirta visiems, ką tik ji “užkabina”. Labai stengiuosi negalvoti ar pirks kas šį mano sukurtą daiktą, ar kam patiks, nes tada daiktas gimsta ne iš pačių širdies gilumų

nieko-sau-koliazas-2

Kas tave įkvepia?

Labiausiai mane įkvepia beprotiškai savo kūrybai atsidavę žmonės, kurie gali kurti dienų dienas ir niekad nepavargti nuo to, ką daro. Taip pat įkvepia ruduo, pasivaikščiojimai po Vilnių ir, žinoma, mano draugai, kurie visi yra labai skirtingi ir gražūs savo susikurtuose pasauliuose.

nieko-sau-koliazas-1

Kaip suderini kūdikio priežiūrą ir kūrybą namuose?

Man pasisekė, nes mano kūdikis labai draugiškas mano veikloms. Taip pat džiaugiuosi, kad dabar turiu galimybę viską daryti namuose, čia, kur man yra geriausia. Mažoji visada būna šalia ir man nereikia jos palikti ir kažkur važiuoti. Gyvename name, tad turime atskirą darbo kambarį –  studiją, taip pat neseniai namuose atsirado ir mažutė molio krosnis, tad viskas yra po ranka. Darbo kambaryje stovi maniežas, kuriame mažoji užsiima savo žaidimais, kol aš lipdau ar glazūruoju. Dirbu su nekenksmingomis glazūromis, todėl visiškai nebaisu, kad Rytė būna šalia, o jai to tik ir reikia.

nieko-sau-koliazas-3

Koks Tavo ryšys su gamta? Tavo kūriniuose labai daug gamtos, gyvūnijos motyvų.

Gamta visada buvo man labai artima. Manau, kad visi žmonės, ypač lietuviai, neatsiejami nuo gamtos, ji yra visa kas. Gamta lavina vaizduotę, ji tokia kupina, tokia įvairi, telieka tik semtis įkvėpimo ir mokytis iš jos. Kada reikia ji ramina, kada reikia įaudrina. Manau labai svarbu nuo jos nenutolti.

Kas Tau svarbu tavo kūryboje?

Man kūryboje svarbu išlikti savimi, vis kisti, įkvėpti ir džiuginti kitus.

kilimelis

Ką galėtum patarti nedrįstantiems pradėti savo veiklos?

Manau, kas tikrai nori – ankščiau ar vėliau išdrįsta. Galbūt tiems, kas nedrįsta pradėti veiklos, nes galvoja kad neras gerbėjų ar sekėjų, galėčiau patarti nebijoti, nes šiais, įdomiais laikais, įmanoma atrasti vieniems kitus. Taip jau pasaulis surėdytas, ankščiau ar vėliau atsiras kam patiks tavo menai, kūryba, darbai ar fantazijos. Svarbu kad viskas plauktų iš širdies, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.

Jei Tave įkvėpė Živilės kūryba, susirask NIEKO SAU interneto platybėse. Aš jau žinau visas dovanas Kalėdoms. Šiemet jos bus molinės : )

 

Pasidaryk Pati. Lentynos vaikų knygoms iš medinių sodo dėžių

Taip nutinka, kad gyvendami mažuose butuose, erdves išnaudojame visapusiškai. Mes keturi turime vieną miegamąjį, kur dar įsiterpti turi ir vaikų žaislai, knygos, dėlionės. Senokai reikėjo sprendimo, kaip subtiliai ir patogiai visą šį dviejų mergaičių turtą laikyti, jog kasdien po n kartų joms būtų patogu paimti, matyti, padėti ir taip be galo : ) Vieną spintelę merginos “sunaudojo” nebepataisomai: durelės, už kurių buvo knygos, iškrisdavo keletą sykių per savaitę, o stalčiai, kuriuose gulėjo žaislai, o kartais ir patys vaikai, stipriai įsižaidę, laikėsi ant paskutiniųjų siūlelių. Išvados vedė į naują sprendimą – atviros lentynos.

dezes-i-tkn-panorama

Sode malkinėje, rūsyje, garaže, visur po truputį yra akį traukiančių medinių dėžių. Seniai norėjau vieną kitą nudažyti, ar bent gėlę joje pasodinti.  O dar labiau, kokių knygų gražiai pasidėti. Tad, kai atėjo metas galvoti, ar perkam lentynas, ar darau pati, prisiminiau tas sodininkų dėžes. Taigi, mobiliai lentynai prireikė:

  • Keturių medinių dėžių;
  • 1 l vandens pagrindo baltų dažų. Kainos ir kokybės prasme, atradau nuostabius dažus Alpina, rekomenduoju;
  • Teptuko;
  • Vienos popietės dėžėms nudažyti dviem sluoksniais dažų ;)

deze-sena

Šiuo mini projektu esu labai patenkinta, nes pagaliau kambaryje įsivyravo tvarka su elegancijos prieskoniu. Labiausiai liūdino besimėtančios, jau suplyšusios mėgiamų dėlionių dėžės. Dabar jos turi savo atskirą lentyną – dėžę. O knygas netgi suskirstėme pagal temas – pasakos, grožinė vaikų literatūra vienoje dėžėje, o mokomosios, spalvinimo, raidynai, vaikų piešinių aplankai – kitoje. O smagiausia, kad vakarais dukros pačios renkasi knygeles, kurias mes joms skaitysime prieš miegą ir su malonumu jas gražina į vietą. Ir tam užteko vienos saulėtos popietės balkone su teptuku rankoje.

dezes-i-tkn-dar

Visos nuotraukos Donatos Raugalos

Daugiau lentynų idėjų:

Lentyna iš seno stalčiaus

Lentynos miegamajame iš senų lentynų

Kaip sutvarkyti vaikų kambario lentyną

Knygos lentynoje sudėtos pagal spalvas