Ruduo ne tik nuspalvina medžių lapus, sugena mus į namus, bet ir prisiminimuose palieka žydinčius sodus ir pievas. Yra ne vienas būdas vasaros kvapus ir naudingas augalų savybes išsaugoti ir naudoti visus metus. Apie vieną jų – hidrolatus sužinokite skaitydami toliau.
Kokios asociacijos jums kyla, išgirdus žodį aromatas?
Kvapas, pojūčiai, psichologija, kvepalai, malonumai, kosmetika, gamta, o gal klasikinė parfumų krautuvėlė Paryžiaus Eliziejaus laukuose? Variantų gali būti daug, nes aromatas apibrėžiamas kaip gardus, malonus kvapas. Tuo tarpu kvapas yra lakiosios dalelės, kurios pasiekia mūsų uoslės centrus smegenyse per uoslės organą – nosį. Kvapas yra vienintelis pojūtis, keliaujantis tiesiai į emocinę smegenų dalį – limbinę skiltį. Sakoma, skoniui draugų nėra, taigi, kas malonu vienam, nebūtinai turi būti malonu ir kitam. Visa laimė, jog gamta, o vėliau – ir žmogus, išmokęs sintetinti tam tikrus kvapus, pasirūpino tokiu gausiu kvapų spektru, kad išsirinkti galime kiekvienas.
Vis dėlto, mano pateiktame ilgame sąraše išsiskiria bent dvi visiškai skirtingos kryptys – tai žmogaus sukuriami aromatai, sintetiniai kvapai, kuriuos randame daugybėje pramonės šakų nuo maisto, buitinės chemijos bei namų kvapų, iki parfumerijos. Antroji kryptis – gamtos generuojami natūralūs kvapai (ne visada ir ne kiekvienam – maloniai kvapnūs, tačiau pasirinkimas labai platus), kuriuos mes taip pat išmokome išgauti iš augalų, įvairių jų dalių bei panaudojame visose srityse – tiek maistui, tiek namams, drabužiams ar kosmetikai aromatizuoti. Šiame straipsnyje sužinosite apie pastaruosius – kylančius iš gamtos, turinčius įvairialypį poveikį bei teikiančius daugybę įvairių naudų, kurias mums vis dar reikia mokytis pažinti ir naudoti kasdienybėje.
Paprasčiausias būdas mėgautis natūraliais aromatais – eiti į gamtą, uostyti, kvėpuoti, pasinerti į margą augalų pasaulį. Šis būdas labai tvarus, ekonomiškas ir teikia didelį malonumą. Tačiau mes, lietuviai, gyvename tokioje geografinėje vietovėje, kur šiais malonumais galime džiaugtis gana ribotą laiką. Mūsų gamta, augalija turi ilgą miego laiką, o mums tenka išverti netrumpą tamsos ir šalčio periodą beveik be gamtos kvapų. Psichologiškai tai yra didelis iššūkis, nes kvapai yra tai, kas mums natūraliai reikalinga, kuo mes kliaujamės priimdami sprendimus, kas veikia net mūsų pasąmonę, ir, kaip minėjau, kas būtent emocinei smegenų sričiai daro tiesioginį poveikį. Todėl žmogus vis ieško būdų, kaip tuos aromatus saugiai užrakinti ir supakuoti, kad būtų galima juos laikyti ilgesnį laiką bei panaudoti tuo metu, kai gamta miega.
Kas yra Hidrolatai?
Vienas iš augalų aromatų išsaugojimo būdų „lengvesnio poveikio“ augalų tirpalai – hidrolatai. Vis dar sutinku žmonių, kurie nežino kas tai yra nei kaip juos naudoti. Hidrolatai tikrai nėra mūsų šalies tradicinis gaminys ar protėvių palikimas, tad nenuostabu, jog daug kam vis dar yra naujiena. Pats žodis atsirado tik XX a., nors distiliavimo procesas yra tūkstančių metų senumo.
Iš tiesų hidrolatai yra dar vienas būdas užkonservuoti naudingąsiąs augalų savybes, distiliuojant žaliavą specialiu aparatu, siekiant išgauti eterinius aliejus. Hidrolatas tėra antrinis – vandeninis – eterinių aliejų distiliavimo produktas, tačiau paaiškėjo, jog jame yra bioaktyvių augalų medžiagų, tuo pačiu, tų medžiagų koncentracija yra palanki ir draugiška mūsų odai, nekelia jokio pavojaus sudirginimui. Distiliavimo aparato – alembiko – inde yra kaitinamas vanduo su pasirinkto augalo dalimis. Susidarantys garai surenkami specialiame vamzdelyje, aušinant, ir subėga į paruoštą indą kartu su eteriniais aliejais. Proceso metu garai pasiima iš augalų visas gerąsias savybes, tad susidaręs „vanduo“ yra ne tik švelnaus aromato, bet ir poveikio.
Kaip naudoti hidrolatus?
Hidrolatus galime naudoti labai plačiai, priklausomai nuo to, kokios augalo distiliatas tai yra, bei kokio poveikio siekiame:
- Gaivinti/drėkinti veidą, rankas, kūną (skirtingas pojūtis bus karštą vasaros dieną pasipurškus išraiškingu rožių žiedlapių arba šaldančiu mėtų hidrolatu, tačiau drėkinimas būtinas ir rudenį, žiemą, ypač prasidėjus šildymo sezonui!);
- Skiesti kosmetikos priemones (šampūnus, kremus, serumus ir pan. Pvz. dilgėlių hidrolatas itin tinka plaukams, ramunėlių, kraujažolių – odai);
- Drėkinti odą prieš tepant ant jos bet kokią kitą kosmetiką (papurkšti veidą, tada tepti kremą);
- Purkšti plaukus, galvos odą (ypač tinka plaukų augimą skatinantys ar pleiskanas naikinantys augalai. Poveikį plaukams bei galvos odai turi dilgėlės, apynių spurgai, beržų lapai, liepžiedžiai, levandos);
- Valyti veidą – apskritai, kai norisi valtyi, bet taip pat ir dekoratyvinei kosmetikai nuo veido nuvalyti;
- Būti sudėtine dalimi daugybės kosmetikos priemonių: gelių, tonikų, kremų, losjonų – kaip drėkinamasis komponentas;
- Nudegimams bei žaizdoms gydyti/atstatyti;
- Emocinei būklei stiprinti/palaikyti/harmonizuoti, naudojant kaip energetinį poveikį turintį produktą;
- Kaip dantų/burnos skalavimo priemonė;
Mano patirtis naudojant hidrolatus
Kaip yra atskiras mokslas apie eterinių aliejų savybes, taip ir apie hidrolatų savybes. Tik čia poveikis yra silpnesnis, švelnesnis, todėl galimas saugesnis ir iš esmės platesnis panaudojimas. Visais atvejais remiamės gamtos magija, nes ir pats distiliavimo procesas yra tikri burtai. Kai ėmiau pati distiliuoti augalus, supratau, jog iki šiol labai mažai apie tai žinojau ir kad prieš mane plyti neatrastos žemės bei nepatirtos augalų pasaulio paslaptys. Įsigydami buteliuką hidrolato, tiek iš oficialių produktų atstovų, tiek iš smulkių vietinių gamintojų, žinokite, jog gaunate kiek skirtingas naudas. Pramoninis distiliavimas galbūt yra labiau higieniškas (turint galvoje kontakto su žmogaus rankomis minimumą bei kokybės kontrolę ir pan.), tačiau neturi žmogiškojo komponento. Tuo tarpu namuose gaminant hidrolatą, šis skystis pasipildo unikaliomis savybėmis: žaliavos rinkėjo/distiliuotojo emocija, nusiteikimu, mintiniu „pakrovimu“. Higienos laikomasi ir namuose – sterilizuojami indai, lašintuvai. Hidrolatas yra gana stabilus skystis, negenda laikant vėsiai iki 2 m., vonios lentynoje drąsiai gali stovėti 2-5 mėn (šiek tiek skiriasi skirtingų augalų hidrolatų saugojimo laikas).
Man pačiai distiliavimas yra tarsi ritualas – jau iš vakaro jam nusiteikiu, laukiu. Augalus renku iš savo pačios daržo ir darželių arba netoliese plytinčių pievų/sodybų. Švari aplinka, šviesios mintys, tyras vanduo – tai man atrodo svarbu. Augalų rinkimo procesas yra ypatingas tuo, kad jo metu aš galiu suorganizuoti mintis taip, kaip noriu: svajonių siekimui, harmonijos ieškojimui, drąsai ir iššūkiams ir t.t. Viskas, ką išjaučiu ir apgalvoju nuo proceso pradžios iki pabaigos, vėliau sukapsi kvapiuoju augalų vandeniu į butelį. Neveltui sakoma, jog distiliavimas yra magija. Netgi pats išgaunamas skystis skirtingais distiliavimo etapais turi skirtingas savybes: pradžioje jis būna aštresnio kvapo, daugiausiai EA turintis, vėliau – brandaus, pastovaus, galiausiai – lengvo ir subtilaus aromato. Vėliau skirtingus hidrolatus galima sumaišyti tarpusavyje – tiek patyrinėjus augalų savybes bei išsiaiškinus poreikius, tiek ir intuityviai. Gaunamas skystis bus naujas, kitokias savybes turintis hidrolatas.
Aš pati hidrolatus atradau prieš daugiau nei 10 metų, kaip tik tuo metu atsisakiau naudoti sintetinę kosmetiką ir perėjau prie natūralių priemonių. Man tiko ir patiko, todėl ėmiausi ir gilesnio aromaterapijos pažinimo bei paties distiliavimo. Naudodama hidrolatus jaučiuosi saugi ir švari. Kartu man tai yra tvarus ir sveikatai palankus pasirinkimas. Hidrolatas leidžia ląstelių lygmenyje susitikti augalo sielą, tai tarsi slėpininga gamtos komunikacija su žmogumi.
Kviečiu išbandyti ir jus – galbūt tai yra tai, apie ką jau kuris laikas svajoja jūsų oda?
Teksto autorė: Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, 4 vaikų mama, tekstų kūrėja, 3 knygų autorė, tvaraus ir lėto gyvenimo kaime bei Gyvo Daržo propaguotoja. Rašo tinklaraštį https://gyvenimaskaime.com/ bei paskyrą https://www.instagram.com/gyvasdarzas/