Šeštadienį kirpykloje išgirdau nerealų dalyką – šiemet septyni broliai miegantys (lietaus sezonas nuo liepos 10d. Lietuvoje) užtruko ne septynias dienas, o visas septynias savaites. Ir nuo tada galvoje pradėjo kirbėti mintis, jog mūsų šeima sode pragyveno visus tris mėnesius, o jausmas, kad nebent trys savaitės praėjo. Bet ne, mes jau ir vėl Vilniuje. Jau vėl skuboje, reikaluose, repeticijose, planuose… Dukra sako, „Mama, mes visur vėluojam, tik į sodą – niekada!”.
Būtinai norėjau pasidalinti tokia įžvalga su Tavimi po ilgų atostogų meto, nes vasarą beveik neturėjau interneto, todėl į TKN rašiau tik interjero stilių ABC skiltį. O iš tiesų kiek daug patirta, nuveikta, išgyventa. Labai noriu pristatyti erdvę, kurią kūrėme nuo ankstyvo pavasario griaudami, klodami, alyvuodami, rinkdami spalvas, dėliodami senus baldus. Mansarda pušyne, sode, ties Vilniaus riba – mūsų šeimos vasariški namai.
Idėja
Jau ką aš mėgstu, tai kurti, planuoti, keisti ir gražinti. Seniai sode man antro aukšto mansarda atrodė ypatinga erdvė su potencialu ją išnaudoti kūrybiškai. Tik kliuvo tokie dalykai, kaip patekimas į antrą aukštą lauko laiptais, senas kelių rūšių linoleumas ant grindų ir senų baldų išdėstymas, apstatant visus kampus ir pakampes. Norėjosi patogumo, šviesos, natūralių medžiagų ir, žinoma, dekoratyvumo.
Įgyvendinimas
Esminiai statybiniai darbai buvo atlikti tokie: laiptų angos iškirtimas, kad susijungtų pirmas su antru aukštu, grindų medžiagos pakeitimas (linoleumui Ne, pušinėms grindlentėms – Taip), sienų perdažymas į šviesesnį atspalvį, palėpės laiptelių perdarymas, apsauginės ažūrinės tvorelės dizainas, įgyvendinimas.
Šviesos papildomai išlošėme atsisakę tamsių durų, vietoj jų pritaikėme naudotą vitrininį langą. Įvertink skirtumą ir pažvelk, kokius žalius vaizdus regėjome kasdieną.
Pakeitę laiptelių į palėpę kryptį, išlošėme vietos miegamojo zonai. Beje, labai svarbus dalykas planuojant erdvės pertvarkymus ir buvo, sukurti skirtingas kambario zonas, nes reikėjo: ramybės, poilsio ir skaitymo vietos, vaikų žaidimų kampelio, daiktų ir rūbų sandėliavimo, bei miegamojo zonos keturiems asmenims.
Baldai
Kurdama interjerą savo šeimai, vadovaujuosi pagrindiniu principu – stengtis daiktams suteikti antrą, trečią ir n-tąjį gyvenimą. Nepirkome nei vieno baldelio, tiesiog susirinkome iš sode esančių, atiduotų, restauruotų. Lovą jau trejus metus turime labai asketišką – paletės ir ant jų Dormeo antčiužinis. Sofą poilsio zonai pasilikome iš buvusio komplekto, tik kruopščiai ją išplovėme, džiovinome saulėje kieme. Fotelis taip pat su istorija, vyro močiutė papasakojo, kad rėmas yra iš jos darbo universitete, o minkštoji dalis – pritaikyta iš automobilio. Lentynas daiktams laikyti gavome, tik po poros mėnesių atvirų rūbų laikymo, nusprendžiau nupirkti žaliuzių tipo medines dureles, kurios prigijo, lyg visada ten buvusios. Vaikams staliuko idėją sukūriau ir įgyvendinau pati – 30metų senumo transformuojamą kūdikių maitinimo kėdutę perdažiau baltai, apklijavau spalvingais lipdukais iš Tiger krautuvėlės, valgymo zoną nutariau nutepti juodais kreidiniais mokyklinių lentų dažais, kad galėtų vaikai laisvai reikštis ir piešti. Prie staliuko priderinau seną kėdutę iš sovietinio darželio laikų (ji buvo ryškiai rožinė).
Detalės
Detalės – svarbiausi dekoratorės darbo įrankiai. Mūsų namuose atsispindi kelionės, įspūdžiai, nutikimai, įtakos. Daug tekstilės gaminių – kaip lovos užtiesalą, kilimą, pagalvėlių užvalkalus, esu įsigijusi ir parsivežusi iš Maroko. Pufas prie krėslo per mainų puslapius atkeliavo iš Egipto, audinys ant krėslo – draugo dovana iš Ukrainos. Užuolaidas siuvau pati iš ypatingų raštų ispaniško audinio (tai mano pirmosios savarankiškai siūtos užuolaidos). Pinti krepšiai jau pirkti Ikea, o vyro indėlis į mūsų interjerą – instrumentai, taip pat iš viso pasaulio.
Šitie sezoniški namai man tapo labai mieli. Jaučiu, kad labai pavyko prisijaukinti erdvę ir kraustytis atgal į butą buvo netgi šiek tiek liūdna. Bet dabar naujas laikotarpis tekstų rašymui, vaikų išleidimui į darželį, koncertų ir parodų lankymui, netgi darbo paieškoms. O ar tu turi jaukų kampelį, kur vasaromis išvažiuoji pabūti su šeima gamtoje? Koks jis?