Kitokie atostogų namai

Kai vasara ritasi į pabaigą, o ruduo tarsi alsuoja savo artumu, pats laikas prisiminti, kokios buvo šių metų atostogos, ar atostogų namai buvo tai, ko norėjai. Visai nesvarbu, ar tai sodyba kaime, viešbučio kambarys, ar išnuomotas kambarėlis „pas bobutę”, visi šie namai, nors laikini, buvo Tavo atostogų dalis. Apie kitokius namus atostogoms ir įkvėpimą juose pasakoja Kaupolė kūrėja Vita. Apie tai, kaip savo atostogų namuose ji yra svečias pas tuos, kurių namuose atostogauja.

5

Prasidėjo viskas nuo minties… tos stipriosios, kuri visada įgyvendnama. Turėjom lauką laukuose, (tokių laukų turim ne vienas) ir galvojom, kaip jame “būti”.
Pradžioje vadinome jį žirnių lauko namais. Tais pirmaisiais metais, kai pastatėme metalinę dėžę ant lauko, jame augo žirniai. Šiais metais, tas laukas jau yra kvietrugių ir bus dar maža ko, ką žmogus norės ten pasėti. Ta vieta juk net nėra be proto laukinė, seniai dirbami ūkininkų laukai, bet vis gi žmogus ten tik svečias.

6
Per šiuos du metus, kai jau pasatėm savo mažą namą, supratom, kad tas laukas priklauso ereliui, kuris ten medžioja kiekvienais metais nepriklausomai nuo to, ką žmogus ten beveiktų. Ir visiškomis svečio teisėmis tyliai ten apsigyvenom, stengdamiesi užimti kuo mažiau vietos. Kai tu užimi kiek įmanoma mažiau vietos tokiame lauke, ištirpsti jame, tampi nematoma to lauko dalimi ir tau leidžiama būti to lauko gyventoju. Kelios stirnos, lapė, erelis ir kiti paukščiai gyvena savo gyvenimą ir leidžia tau kaip niekur nieko jame dalyvauti. Kai atvažiuojame, jei būname tyliai ir pagarbiai, visi ateina pasirodyti. Man labai svarbu matyti laukinius ir laisvus gyvūnus gyvenime, visada jų ieškau, net Vilniuje, noriu jausti, kad jų yra. Ir juos visada pamatau.

7
Naktį sunku užmigti nuo to, kad atmerkus akis, vaizdas yra nepamirštamas, jį praleidęs, daugiau nepamatysi. Ar dažnai tenka miegoti po atviru dangumi (tiesa po stiklu), kai matai bėgančius debesis, po to žvaigždes, lietų, vėją, paukščius, rūką, saulės spindulius. Tai leidžia taip susilieti su gamta, kad tu beveik nebeatsimeni, kur yra tavo tikroji realybė ir tikri namai ir iš vis, ką tu veiki gyvenime ir iš ko gyveni. Tavo nerimas, baimės ir blogos nuotaikos, laimei, net neperduodamos niekam, o tiesiog ištirpsta erdvėje.

4
Įdomu tai, kad tame lauke gali nieko nedaryti, o tik būti, ir dar – dėl to nesijausti blogai. Kad nebėgi, kad neužimi savęs svarbiais dalykais ir nesakai žmonėms , koks esi užimtas ir svarbus, kaip be tavęs grius pasaulis. Gali sėdėti ir be galo ilgai žiūrėti į tolį, kur nieko nėra, ir net keista, kad daugiau nieko ir nebereikia. Tiek tolio niekada neteko matyti iki šiol būnant savo namuose.

3
Noriu pasakyti, kad tikrai ne kiekvieno toks įsivaiduojamas rojaus kampelis, tiesiog svarbu tikriausiai žmogui kiekvienam jį kažkokį turėti. Ir jei Tu bent ką kuriantis žmogus, tai turėti tai, turbūt, būtina.
Ir dar – įkvėpimo erelio laukuose ieškoti nereikia, jis čia tvyro ore. Visas plynas laukas beribio lauko tuštumos, erdvės ir pievos. Vabalų, paukščių, žvėrių gyvenimo pilnas. Kiekvienas žingsnis žolėmis nuklotas.
Kai mintys erdvėje ištirpę, ir viskam nurimus tu suvoki, kad esi dabar ir čia, belieka tik dar kart giliai įkvėpti…


Pasidalink, kokie Tavo atostogų namai?

 

Tekstas ir nuotraukos Vitoldos Latvelytės Stragienės

Paskelbta$ sPažymėta$ s

$ s mintis

  1. Wow! Kaip smagu, butu labai idomu suzinoti daugiau apie namelio statybas :))

Komentarai nepriimami.