Jau praėjo beveik mėnuo, kai grįžome iš savo trečiosios kelionės po Maroką. Galvojau, tikrai parvešime saulės kuprinėse pavasariui, bet galinėjimąsis su žiema vis dar intensyvus. Kas man visada pakelia nuotaiką? Skanūs pusryčiai, kava, šviežių sulčių stiklinė. Tikiuos, jau supranti, kad norėdama praskaidrinti dieną ir Tau, rašysiu apie maistą. Maroko maistą.
Dėliodama visus savo prisiminimus, susijusius su skoniais ir kvapais Maroke, jaučiu, kaip vertinu tai, ką patyriau, supratau toje šalyje – gaminti kartu, ragauti ir dalintis maistu yra vertybė. Maistas – tai bendravimo forma. Per tuos tris kartus Maroke kartu su vietiniais gaminome nerealiausiose vietose – su piemenukais pilies griuvėsiuose, su pirkliais vidury turgaus ant jų kilimų troškinome tadžiną, asiliuku į kaimą jojome, kad vietinio draugo tetos mums pagamintų tradicinį kuskusą, paplūdimyje žvejo namelyje klausėmes radijo ir mirkėme duoną į alyvuogių aliejų, gėrėme arbatą, o kiek dar kartų buvome žmonių namuose. Dėkoju už kiekvieną pakvietimą prisijungti, nes taip aš pažinau Maroką, tie skoniai ir vaizdai įstrigo giliai ir visam.
Pusryčiai Maroke
Kur bebūčiau, pusryčiai man yra esminis dienos valgymas. O Maroke juos gali gauti pačius pačiausius. Labai rekomeduoju valgyti vietinėse kavinėse, ypač, jei jose gausu žmonių ir staliukai yra lauke, tai gausi dvigubą malonumą – ir rytinės saulės bei bundančio miesto ar kaimo vaizdų, bei gero maisto. Ir būtinai turėk laiko, nes pusryčiai šioje šalyje yra labai gausūs – štai vieni jų, kurie nutiko man. Už 30 dirhamų (t.y. beveik 3 eu) mėgavausi šviežiomis apelsinų sultimis (jokie marokietiški pusryčiai be jų nepraeina), kava su pienu (karštą gėrimą galima rinktis – kava ar arbata), pora blynelių, karšta marokietiška duona ir keturių rūšių pamirkymais – sviestu, riešutų sviestu, džemu, alyvuogių arba arganų aliejumi, pabaigoje patiekiama natūralaus jogurto stiklinė. Šiuos pusryčius įveikinėjome beveik porą valandų. Neprailgo. Beje, katinai Maroke yra kiekvienoje kavinėje, tad nenustebk, jei valgant tau kas palei kojas pradės murkti, ar kaip mums, įšoks per vidurį krėslo ir kėsinsis į tavo pusryčius.
Pietūs
Aš pasakoju tik apie ragautą maistą. Ir dabar noriu pristatyti savo favoritą marokietiškoje virtuvėje – tadžiną. Tai specialiame inde bene porą valandų troškinamas patiekalas: gali būti žuvies, vištienos, daržovių. Patiekiamas tame pačiame inde, ką tik nukeltame nuo ugnies. Dedamas vidury stalo, žmonių akyse atidengiamas, prie jo patiekiama marokietiška duona (man tai skaniausia duona pasaulyje) ir valgoma rankomis, gnybiant duonos ir su ja kabinant patiekalo. Turistams visada atneša šakutes, bet rekomenduoju, nors kartą pamėginti valgyti tradiciniu būdu. Maisto skonis kelioliką kartų gardesnis tampa. Pamenu, po pirmos kelionės grįžus į Lietuvą buvo labai sunku įprasti vėl valgyti su įrankiais. Tadžinų įvairovė nenupasakojama, o šiemet ragavau patį geriausią, kurio receptu pasidalinsiu šio įrašo pabaigoje. Vištienos tadžinas su džiovintais vaisiais, svogūnais, medumi ir čili.
Iš tradicinių patiekalų pamėgome ir kuskusą. Penktadienis marokiečiams yra šio patiekalo ir šeimos susibūrimo, maldos diena. Patiekalas įdomus, nes gaminamas taip pat specialiame inde garuose. Pagrindas yra nesmulkintos manų kruopos, o jos gardinamos būtinai septynių daržovių pagardu. Šis patiekalas priviliodavo netgi mūsų vaikus, čia jau jie gaudavo šaukštus.
Jei valgai žuvį, tai Marokas yra ta šalis, kurioje jos gali gauti šviežiausios ir geriausiai paruoštos. Essaouiroje yra uostas, kuriame sukasi ne tik turistų minios, bet ir būriai žuvėdrų bei kačių. Ten pasivaikščiojęs, esi kviečiamas ragauti žuvies, pats renkiesi, kokios norėsi, tavo akyse ją pasveria ir nešasi į virtuvę gaminti, o tu jau sėdies prie staliuko ir mėgaujies vandenyno vaizdais, keliaujančių muzikantų melodijomis.
Desertai
Šioje šalyje gali ne tik iki soties prisilepinti saulės spinduliuose, valgyti skaniausius patiekalus, tave čia būtinai pagaus noras ragauti desertus. Jau vien vitrinos kokio įspūdingumo, kokio gražumo ir estetiškumo tie pyragai, pyragaičiai, kimšti vaisiai ar ledai. Nebūtina eiti į kepyklėlę, kad gautum šito gėrio. Egzistuoja Maroke tokie pardavėjai, kurie su saldumynų vagonėliais visada vakarop išslenka į aikštes ir gundo tave skoniais ir vaizdais : ) Tik nuo valios priklauso, kaip baigsis tavo vakaras.
Mano šeimai pačiu pagrindiniu desertu Maroke tapo vaisiai: bananai, obuoliai, kriaušės, braškės, avokadai, apelsinai. Visada švieži, prinokę. Į kiekvieną pasivaikščiojimą kuprinėn dėdavomės šio gėrio bei vandens. Sekmadieniais Essaouiroje už medinos vykdavo didžiausias turgus, į kurį vyras ėjo tiek sekmadienių, kiek gyvenome tame mieste. Paskutinį sykį daržovės ir vaisiai buvo sunkūs, tad grįžti teko su arklių karieta ; )
Tikiuos, mano pajusti skoniai paskatins ir Tave kada nors nuvykti į Maroką. O jei jau buvai, pasidalink skaniausiais atsiminimais.
O štai pabaigai žadėtas saldžiosios vištienos receptas,kuriuo pasidalino mūsų mėgstamiausio restoranėlio Essaouiroje šefas Yassine. Tik iškart paminėsiu, jog čia gramų ir tikslumų nėra, jie gamina jausdami, džiovintus vaisius ima saujomis, prieskonius ir medų šaukteliais, tad nebijok ir Tu improvizuoti:
Reikės. Vištienos, džiovintų vaisių po saujelę: figų, abrikosų, razinų ir dž.slyvų, mėlynųjų svogūnų, prieskonių mišinio (man jį padarė šefas): juodieji pipirai, kardamonas, imbieras, cinamonas, ciberžolė, malta kalendra, alyvuogių aliejaus, druskos, medaus.
Eiga: nuplautus džiovintus vaisius, supjaustytus svogūnus ir vištieną sumaišome su prieskoniais ir druska, užpilame nemažu kiekiu alyvuogių aliejaus ir paliekame pusvalandžiui šaldytuve. Tada imame trokšintuvą, visą turinį beriame į jį ir troškiname 30 – 45 min. pabaigoje dedame medų, išmaišome ir išjungiame. Skanaus.
Jokiu būdu į šį trokšinį nepilkite vandens, viskas turi išsitroškinti savo sultyse ir aliejuje.
Daugiau apie Maroką:
Interjero stilių ABC. Marokietiškas interjero stilius
Pasidaryk Pati. Namų kvapai marokietišku stiliumi
Keturios savaitės su vaikais saulės nubučiuotame Maroke
Susipažink: Svečių namų Maroke įkūrėja Agnė
