Metų pradžioje patys sau netikėtai išsikėlėme užduotį – suplanuoti ir susitvarkyti drabužinę taip, kad į ją būtų malonu užeiti, joje būti. Ir, gal kas nustebsite, labai norime į drabužinę iš vonios iškelti skalbimo mašiną. Pirmiausia ką reikia padaryti, tai iš pagrindų sutvarkyti drabužinę, kuri pastaruoju metu buvo virtusi visokių daiktų sandėliuku + katino miegamuoju. Taip, ten vis dar yra mano ir vyro drabužių lentynos, bet…

Mano ankstyvuose prisiminimuose vijoklinės kambarinės gėlės, pavyzdžiui vaškuolės, augdavo daugiabučių laiptinėse, o chlorofitas puošdavo kiekvieną mokyklos klasę. Na, o kaip dabar? Dabar šie augalai yra savo populiarumo aukštumose, karaliauja socialiniuose tinkluose tarp augalų mylėtojų. Ne tik šie, bet apskritai visi vijokliniai augalai, pradedant gebenėmis, skindapais ir baigiant monsteromis išgyvena savo aukso amžių, ir ne kitaip.…

O viskas prasidėjo labai buitiškai. Vieną penktadienio pavakarę po darbo staiga susivokiau, kad šventės atėjo. (Šiais metais, daugybės užgriuvusių reikalų maišatyje, mane aplankė jausmų Grinčas ir kalėdinę nuotaiką atstojo kalėdinis erzulys, kad parduotuvėje neprasisuksi taip greitai, kaip norėtųsi.) Šventės! Reiškiasi rutina subyrės daugiau nei savaitgaliui, reiškiasi vyras bus namie (mat kol kas gyvename per dvi skirtingas šalis), reiškiasi nugriebsiu valandėlę sau. Reiškiasi turėčiau jaustis džiaugsmingai.…

Priartėjus metų pabaigai, aplink matau ir girdžiu žmones, kurie galvoja apie kitų metų tikslus, nori būti geresni ar padaryti daugiau, nei praėjusiais metais. Pati visada tokia buvau, tačiau šiemet tarsi kažkas išjungė mygtuką “kitų metų svajonės” ir paliko galvoje tik tarpušvenčio šurmulį, šeimos reikalus ir dalykus, kurie yra tokie kasdieniniai, kad kur jau jiems pretenduoti į ateinančių metų tikslus. Metų pabaigoje, po šiokio tokio blaškymosi…