Kai vykstame į svečius ir norime nustebinti ar pradžiuginti kitą, neretai pirmiausia pagalvojame apie puokštę. Ar esate girdėję apie valgomas daržo puokštes? Jeigu turite daržą, sodą ar vazonuose auginate augalų, galima pamėginti surinkti kiek neįprastą puokštę iš to, kas tuo metu auga ir net iš to, ką įprastai valgome.
Žodis daržas mums visiems sukelia skirtingas asociacijas ir emocijas. Kažkam tai – parduotos vaikystės vasaros ilgose vagose ravint runkelius, kažkam – žemdirbystės atradimai ir šviežias maistas lėkštėje. Dauguma atvejų daržas susijęs su darbu (sunkesniu ar lengvesniu) bei nauda (savos daržovės visada vertinamos kaip geresnis, kokybiškesnis maistas).
Tuo tarpu žodis gėlė beveik visiems mums sukelia teigiamas emocijas, sužadina prisiminimus, net nesvarbu, jog gėlė lieka neįvardyta, mūsų atmintis tuoj pasigauna esmę ir iškelia pačius gražiausius atsiminimus: gėlių vaizdus laukuose ir pievose, galbūt parkuose ar išpuoselėtuose močiutės ir kaimynės gėlynuose, galbūt puokštės vazoje…
Man daržas yra santykis. Pradėjau, kaip ir dauguma daržininkų, nuo to, jog tai buvo darbas dėl teikiamos naudos – užauginto maisto. Po truputį leidau įsisiūbuoti savo svajonėms ir atradau, kad daržas yra bičiulis, atskira, savarankiška gyvybės sitema, su kuria kuriu santykį, jis dinamiškai kinta, įvairuoja ir mudu papildome vienas kitą. Tame santykyje visuomet buvo daug kūrybiškumo, ir, kai sujungiau – tiek fiziškai, tiek savo galvoje daržą ir gėles – gimė valgomos, arba, daržo puokštės.
Mano Gyvame Darže auga nemažai gėlių – tai ir vaistinės ramunėlės, miškinės dedešvos ir medetkos. Tačiau su laiku atradau, jog dauguma dvimečių kultūrų – daržovių – antraisiais augimo metais tampa gėlėmis, nes žydi ir vėliau brandina sėklas! Daržovių žiedai kažkam galbūt pasirodys tikra nesąmonė. Bet kai žvelgiu į savo žydinčio daržo visumą, kiekvieną kartą patiriu palaimą. Ar gali būti kas įspūdingiau už morkos žiedynus? O krapas, jis juk žydi kasmet! Žydinčio pastarnoko daugelis net nėra matęs, o juk jo žiedai ir sėklų skėčiai – įspūdingi tiek savo dydžiu, tiek spalva! Daržas kupinas augalų, tinkamų puokštėms, nuo birželio, kai tik augalai paauga tiek, kad juos truputį galima apskabyti, iki pat spalio, kai ilgos vegetacijos augalai tampa paskutinėmis sezono puošmenomis.
Taigi, surinkti valgomą puokštę reikia nedaug – tiesiog paklaidžioti po daržą/sodą ar net savo terasą, jeigu joje kažką auginate vazonuose, pagalvoti apie žmogų, kuriam puokštę dovanosite (pradėkite visuomet nuo saves, pamatysite, kaip tai smagu!). Jeigu žydinčių augalų darže daug neturite, komponuokite puokštę iš pačių daržovių: išrauta česnako galva, nuplovus, su šaknų šukuosena, atrodo išskirtinai. Labai dailiai puokštėse žiūrisi lapiniai kopūstai, salotos (tinka ir peraugusios, tik jos lepesnės transportuojant), krapai – su žiedais ar be jų, petražolės – tiek garbanotos, tiek paprastos, nebūtinai jų žiedynai. Prie kokio standesnio koto galima pririšti čili pipiriukų, dar koks medetkos ar ramunėlės žiedas ir puokštė atrodys nepakartojama.
Kiekvienais metais valgomos puokštės vis kitokios
Kasmet auginame kiek skirtingas kultūras, o ir gėles, tad nenuostabu, jog puokščių rinkimo asortimentas skiriasi. Dėl to galima patirti daug kūrybinio džiaugsmo bei padaryti įdomių atradimų. Jeigu manote, jog puokštė nepavyko, galima bandyti daug kartų, kol rasite patinkančius augalų derinius.
Pirmaisiais metais, kai pradėjau kurti daržo puokštes, jos buvo nedidukės, ir tokios, kurias sudžiovinus, praktiškai gaunamas puikus prieskonių mišinys: krapai, morkų ir pastarnokų lapai, česnakai, čili pipiriukai, svogūnų žiedai, petražolės ir lapiniai kopūstai bei kalendros. Raudonėlis, mėtos visuomet tinka į kompaniją.
Antraisiais metais puokštėse atsirado įstabūs artišoko lapai, vaisiai ir žiedai (atsargiai, lapai turi dygliukus!), petražolių žiedynai kyšojo viršuje, puokštes papildė juozažolės, braškių ir žemuogių lapai, daržinis dašis, ypač puošnus rudeninėse puokštese, o gražieji spalvingieji mangoldai nukonkuravo bet kokius kitus lapus.
Šiemet mane traukia rišti didžiules, beveik kibirams tinkamas valgomas puokštes, jose – pastarnokų, petražolių, krapų žiedynai, be abejo, yra ir morkų žiedų bei lapų, artišoko, rabarbaro galinga lapija, būtinai – medetkų dėl ryškumo ir ramunėlių dėl tyrumo. Visuomet, jeigu tik noriu, pridedu ir kitų žydinčių gėlių – nebūtinai puokštė privalo būti vien tik iš valgomų augalų. Duokime sau kūrybinę laisvę!
Daržo augalai moko mus atsipalaiduoti, pajusti gamtos harmoniją, ja persismelkti.
Kurdami puokštę iš augalų, augančių darže, mes turime galimybę būti nestandartiškais, nustebinti (save ir kitus), atrasti, susibalansuoti. Tikiu, kad tokia puokštė ne tik kalba apie mus, bet ir skleidžia mūsų sudėtas jon emocijas, ji tarsi įkraunama, kol renkame augalus. Todėl svarbu tai daryti lėtai, sąmoningai, su meile ir džiaugsmu.
Man regis, visos šios pridėtinės vertės sudaro puikų motyvacinį kompleksą veikti. Taigi, kviečiu pažvelgti į savo daržą kitokiu žvilgsniu: pamatykite daržoves kitaip. Galbūt leiskite pasisėti vienam kitam augalui, pažiūrėkit, kaip jis žydi antrais augimo metais. Sėkite vienmetes vaistines ir prieksonines žoleles, kurių žiedai ne tik gražūs, kvapnūs, bet ir tinkami arbatai (galbūt pavyktų sukurti ir išskirtinai arbatos puokštę? Iš žemuogių, raudonėlių, medetkų, ramunėlių jau išeitų įdomi arbata).
Mano artimieji jau žino – iš manęs vasarą gėlių tikėtis neverta, bet valgoma puokštė būtinai bus! Taigi, vykdami į svečius tą patį žmogų vasaros eigoje galite nustebinti net kelis sykius su vis kitokių augalų valgoma puokšte. O jeigu dovanotą puokštę gavėjas sudžiovins ir sumals, turės puikių prieskonių, kuriuos galės naudoti per žiemą.
Valgoma daržo puokštė – kūrybiška, tvari, originali, ilgalaikė dovana. Išbandykite!
Teksto autorė: Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, 4 vaikų mama, tekstų kūrėja, 3 knygų autorė, tvaraus ir lėto gyvenimo kaime bei Gyvo Daržo propaguotoja. Rašo tinklaraštį https://gyvenimaskaime.com/ bei paskyrą https://www.instagram.com/gyvasdarzas/