Šiandien rašau apie užkulisius, apie dalykus, kurie lieka už kadro, ko niekas negražina, nepudruoja ir nerodo viešai. Apie tai, kas nepavyksta, arba pavyksta ne taip, kaip tikėjaisi. Papasakosiu šiandien kelias istorijas, kurios nutiko ruošiant rudeninį VAI VAI Magazine numerį.
Tiesą sakant, ruošdama medžiaga šiam VAI VAI Magazine numeriui, išmokau mažiausiai vieną dalyką apie save ir kitus žmones. Tų pamokų įkvėptą įrašą taip pat parašiau, jį gali rasti čia. Esu tikra, kad jokia situacija neištinka mūsų be reikalo. Kiekvienas malonus ar nemalonus dalykas skirtas kažko išmokti. Tai ačiū, aš taip pat išmokau.
Ir pereikim nuo filosofijos prie įdomesnių dalykų :D
Dar vakar rašiau apie magišką rudens laiką, o čia parodysiu užkulisius iš rudeninių namų fotosesijos. Nuotraukose labai norėjau žmogaus, todėl prašiau savo draugės Renatos, kurios namuose fotografavau, papozuoti nuotraukai. Pažadėjau, kad veido nesimatys, jei tik nesinorės… Va, nesimato :)
Gražioji namų tekstilė puikiosios Kaupolės. Primenu interviu su Vita, šių grožių kūrėja.
Su Renata susipažinom labai seniai, lėlių kūrimo kursuose. Aš nuo tokios kūrybos nutolau, o Renata, ji turi auksines rankas ir super sugebėjimus kurti gražius dalykus. Ir dar – puikias knygų lentynas ir gražius namus. Taip, meškutis yra Renatos kūrinys.
Kai mano FB sienoje pradėjo rodytis desertinės „Atostogos” nuotraukos su puikiaisiais skanumynais iškart puoliau rašyt Viktorijai „darom interviu, čia labai įdomu”. Šį kartą intuicija manęs neapgavo. Tokio įkvepiančio pokalbio nesu turėjusi. Svetlana, desertinės įkūrėja paliko man neišdildomą įspūdį. Įspūdį moters, žinančios ko nori, ir drąsiai einančios paskui savo svajonę. Desertinė sukurta specialiai Vilniui. O aš, nemėgstanti desertų, už jų eklerus galėčiau daug atiduoti.
Nuotraukas, kurios žurnale yra prie šio interviu, dariau taip pat aš. Ir jei daug kadrų pavyko puikiai, tai buvo tokių, kur norėdama padaryti meną padariau kažką… :) gyveni ir mokaisi.
Su Elvyra Wilke esame pažįstamos jau metus, o neoficialiai tai ir daugiau, nes Elvyros muilus perku jau ilgiau nei du metus. Šį kartą žurnalo reikalais pamačiau kaip atrodo vieta, kurioje kvapnūs muilai gimsta. Išduosiu paslaptį – dėžutes muilams pakuoti mačiau sudėtas ant palečių. Šimtai kvapnių gabalėlių sugula į jas ir iškeliauja į žmonių namus.
Wilkes dirbtuvėje čiupinėjau kiekvieną dalykėlį. Didžiulius butelius eterinių aliejų mačiau pirmą kartą, o muilo kvapai tikrai svaigino.Dar viena paslaptis/ne paslaptis – kitokį nei žurnale, pokalbį su Wilke pažadu artėjant Kalėdoms tinklaraščio Susipažink rubrikoje.
Moterų jėga yra visos šios istorijos. Moterų pagalba moterims ir moterys įkvepiančios viena kitą. Aš esu laiminga gavusi galimybę susipažinti sus tiek puikių moterų. Ačiū mano herojėms už laiką skirtą man ir žurnalui. Raginu skaityti VAI VAI Magazine, kiekviena istorija čia išmyluota ir paleista į pasaulį džiuginti ir įkvėpti.
