Kažkada (kai ėjau į mokykla), sirgti buvo didelis džiaugsmas. Pakilusi temperatūra reiškė kelias dienas ilgo vartymosi lovoje, pusryčius, pietus ir vakarienę toje pačioje lovoje ir dar pieną su medum prieš miegą. Ir kas dabar pasakys, kada ta temperatūra buvo tikra, o kada ją rodė prie radiatoriaus pašildytas termometras?
Džiaugiuosi, kad ligos, išguldžiusios mus praėjusią savaitę jau baigėsi. Lovoje gulėti, nors ir smagu, bet greitai nusibosta, ypač kai yra įdomesnių reikalų. Labai įdomių ir naudingų patarimų sulaukiau Ten Kur Namai FB puslapyje. Surašiau šiandien dalykus padedančius sveikti.
Žodžiai
Yra toks kiaulystės dėsnis – jei pakalbėsi su drauge ir pasigirsi, kad „mano vaikai tai šiais metais visai neserga” garantuotai po kelių dienų tie vaikai ir susirgs. Aš tik pradėjus sirgti sakau, kad sveikstu, sergantiems linkiu sveikti, o ne „nesirgti”, o pati sulaukusi linkėjimu „nesirkit” labai greitai atsakau, kad būsim sveiki.
Ir sau ir sergantiems sveikstantiems vaikams sakau, kad jau gerėja, jau šiandien geresnė diena ir tuoj tuoj bus visai gerai. Tai ne tik nuteikia geriau, bet ir nukreipia mintis nuo tos blogos savijautos, kuri galbūt yra dabar. Daug smagiau ir naudingiau yra galvoti apie tai koks esi sveikas, nei gulėti ir dejuoti kaip dabar sergi.
Šaltos kojos rankos – jokių vaistų nuo temperatūros
Aš esu vaistininkės dukra. Todėl vieną pamoką iš mamos išmokau labai gerai – jei yra aukšta temperatūra, bet kojos ir rankos yra šaltos – jokie vaistai nuo temperatūros nepadės. Kai kyla temperatūra, ieškom 3 porų vilnonių kojinių, dviejų antklodžių ir šildomės. Tik tada kai kojos ir rankos šiltos galima gerti vaistus nuo temperatūros.
Arbata
Daug arbatos. Aš labai mėgstu arbatą su citrina, imbieru ir medumi, bet Daiva TenKurNamai FB puslapyje patarė „rytų medicina nerekomenduoja citrinos su imbieru kartu, nes efektas kaip ledą su ugnim maišytum”. Daivą aš pažįstu ir tokiomis jos žiniomis pasitikiu, todėl jei jau netinka, tai netinka.
Labai skanus ir tikiu sveikas pasirodė Justės patarimas gerti saldymedžio, cinamono, kardamono arbatą, reikės būtinai išbandyti, tiesa, jau ne sveikimui, o dėl skanumo :) Aš vaikams ruošiau čiobrelių ir liepžiedžių arbatas, taip apt jau minėtą citrinos ir medaus. Kad būtų patogiau (nes pati taip pat turėjau temperatūros) arbatą pasiruošdavau į termosą ir prireikus tik pildavau į puodelį ir įdėdavau medaus.
Kojų kaitinimas ir inhaliacijos
Turiu vaikystės prisiminimų apie šias procedūras. Sėdim su mama sukišusios kojas į didelį bliūdą, o tėtis pila šiltą karštą vandenį ir mes laikom kuo ilgiau. Arba aš palinkusi virš puodo su garais, ant galvos uždėtas rankšluostis, kad tik nei vienas šalto oro gūsis neįsisuktų ir naudingų garų neišvaikytų.
Arba aš buvau kitoks vaikas arba mano tėvai turėjo daugiau kantrybės. Mano vaikai nenori nei kojų kaitinti, nei inhaliacijų daryti. Todėl viskas ką aš sugebu – pašildyti kojas kelias minutes atsukusi šiltesnį vandenį duše. O vietoj inhaliacijų dažniau renkuosi eterinio aliejaus lašą ant pagalvės kampučio. Žinau, kad ne tas pats, bet gera nuotaika namuose svarbiau už pliusiuką prie atliktos procedūros.
Beja, visas sveikatinimo procedūras reikia daryti tik tada, kai nėra temperatūros!
Ačiū labai už patarimus, kuriuos surašėte FB puslapyje, tikrai buvo naudinga. Prisipažinsiu, man pats geriausias jausmas – kai sveikata jau gera, lovoje – nauja patalynė, grindys išplautos, dulkės nuvalytos. Namai kvepia švara ir sveikata. Linkiu sveikatos :)
