Kaip manai, ar tai ką matome Facebooke, Instagrame ar gražiuose Pinterest paveikslėliuose yra gyvenimas? O gal tik gražioji jo versija, visus skaudulius, netvarką ir nevalytas dulkes paliekant kitoje ekrano pusėje. Ten kur saugu, ten, kur matome tik mes pačios. Nepradėsiu čia teisti socialinių tinklų, nes jie man labai patinka ir juos naudoju labai intensyviai. Kaip ir neišsižadėsiu tų gražių vaizdų, kuriuos rodau Tau šiame tinklaraštyje. Kaip ten bebutų – TenKurNamai yra apie gražų gyvenimą ir laimingus namus. Šiandien papasakosiu apie realybę. Mano ir mano namų.
Mintis parašyti šia tema kilo diskutuojant apie mamas ir jų gyvenimą. Pokalbyje su puikaus tinklaraščio Mamystė autorėmis iškelta mintis, kad mamų gyvenimas – tikrasis ir tas, kurį viešiname socialiniuose tinkluose, kartais gali skirtis kaip diena ir naktis, privertė mane susimastyti. Tą puikiai matau paprasčiausiai į Google paiešką įvedusi nėščiųjų fotosesija ir peržiūrėjusi sarkastiškus, juokingus, gal hiperbolizuotus, bet tikrai iš gyvenimo fotografės Danielle Guenther užfiksuotus momentus. Man pačiai labai smagu planuoti kur aš statysiu kūdikio lovelę, bet tuo pačiu aš gyvenu nešiodama pilve augantį vaiką, mano svoris didėja ir man sunku užlipti laiptais į trečią aukštą, nes aš pritrūkstu oro… Ir čia ne mamų tinklaraštis, todėl apie nėštumo džiaugsmus aš toliau nepasakosiu :)
Labiausiai noriu pakalbėti apie namus. Savo namus ir tai, kas lieka už kadro tų paveikslėlių, kuriuos matome internete ir žurnaluose. Ir kokių nuotraukų norisi daugiau. Ir be abejo, apie priežastis, kodėl aš rodau gražius ir tvarkingus namus.
Kokie namai patinka man?
Tikri. Todėl nemėgstu interjero žurnalų, kuriuose nuotraukos – kaip iš baldų katalogo (mano vyro žodžiai). Kur baldai sustatyti, o žmonių gyvenimo – nei pėdsako.
Man patinka namai, kuriuose gyvena žmonės. Atsinešiau tai iš savo tėvų ir senelių namų, kuriuose uogienės stiklainiai stovėjo atvirose lentynose, o užėjusi į svečius mano klasiokė sakydavo: Kaip pas jus faina, matosi, kad čia gyvena žmonės.
Ieškodama to tikrumo ir tikrų žmonių namų renkuosi kokių interjerų nuotraukos man patinka, kuriose matyti gyvenimas, namuose gyvenančių žmonių pėdsakai, o kur – tik interjero kūrėjo išmonė, arba tik lygios sienos ir naujos kėdės. Esu tikra, kad iš namų netobulumo ir akivaizdžiai matomų sprendimų, kurie pritaikyti konkretiems namams – mokytis geriausia. Stengiuosi, kad šie dalykai atsispindėtų ir tinklaraštyje, TKN vargiai rasi idealių erdvių nuotraukų, daugiau namų ir žmonių istorijas. Pirmiausia, žinoma, mano namų.
Kam Tau mano kasdienybė?
Kiekvieną kartą fotografuodama tinklaraščiui aš namuose darau tvarką. Kad į kadrą neįlįstų ne vietoje palikti vaikų žaislai, rūbai, nešvarūs kavos puodeliai ir panašūs dalykai. Žinoma, ne viską suslėpti man pavyksta, o tada tenka apkarpyti nuotraukas :)
Klausi kam? Atsakau – kad būtų gražu. Dalintis nuotraukomis iš savo namų man prilygsta svečių apsilankymui. Kai skaitai apie mano namus – esi mano svečias. Todėl nors minimali tvarka ir truputį šventės mano svečiuojantis mano namuose – būtini. Sutinku, kad mano anksčiau paminėti ne vietoje padėti daiktai yra gyvenimas ir kasdienybė. Bet esu įsitikinusi, kad kasdienybės ir buities aplink save, ir savo gyvenimuose, turime labai daug. Tai kam Tau dar ir mano kasdienybė?
Taip pat sutinku su Vaida, kuri Ten Kur Namai FB puslapyje rašė : Aš manau, kad apie tai kalbėti labai reikia – tai gyva, tikra, egzistuoja, leidžia skleistis sąmoningumui ir matyti pasaulį visokį – tokį, koks jis yra taip pat. Tikrai taip, bet mano kaip tinklaraščio apie namų gražinimą autorei labai svarbu, kad neužsikuistume savo namų tikrume, kad kartais išlįstume iš po nelygintų skalbinių krūvos, kad paspirtume Lego detales į šoną (arba po lova) ir pasidžiaugtume buvimu namuose. Buitis yra labai tikra ir kiekviena su ja susiduriame, bet ne ji yra svarbiausia gyvenime ir namuose. Namai pirmiausia turi būti mūsų atgaivos, poilsio ir buvimo savimi vieta. O jau paskui – visa kita ir neplautos grindys.
Prieš beveik tris metus aš pradėjau rašyti tinklaraštį pavadinimu Ten Kur Namai, o ne Ten Kur Kasdienybė. Pasakoju apie namus puošiančius sprendimus ir idėjas, kurios į kasdienybę atneša daugiau spalvų. Ir šis įrašas, paįvairintas mano namų kasdienybės nuotraukomis greičiausiai bus toks vienintelis. Aš ir toliau tvarkysiu kambarius prieš fotografuodama, nes man smagu, kai tu svečiuojiesi mano tvarkinguose namuose.
Priežastys, kodėl aš dar neparodžiau senokai suremontuotų vaikų kambarių
Jos yra pačios paprasčiausios – gyvenimo ten yra labai daug ir įvairūs, žaidimų, kūrybos, netvarkos darymo procesai ten vyksta kasdien. Pavyzdžiui praėjusį savaitgalį sutvarkėme sūnaus kambaryje vyravusią kūrybišką netvarką. Lego kaladėlėmis buvo nusėtos visos visos kambario grindys, stalas ir kiti įmanomi paviršiai, išskyrus lovą, nes ant Lego miegoti nepatogu :)
Dukra kasdien dažo, tapo ir jos tvarką ant stalo sunku būtų pavadinti netvarka, bet aš kažkaip negaliu tiesiog tokio vaizdo dėti prie pasakojimo apie vaikų kambarių interjerą.
Tikrai taip, yra reikalavimai, kuriuos aš keliu pirmiausia sau. Noriu, kad nuotraukos būtų gražios, vaizdas jose – malonus Tavo akiai. Kad netvarka ir ne vietoje padėti daiktai neužgožtų esmės ir to ką noriu pasakyti. Todėl pasakojimai apie vaikų kambarius ir jų remonto rezultatus bus tada, kai bus tvarka. O ją, bendromis šeimos narių pastangomis, tikiuosi greitai greitai padaryti :)
Dabar einu išplausiu indus, nes vakar neturėjau laiko ir palaistysiu gėles, tikiu, kad po to galėsiu mėgautis kavos puodeliu ir savo gražiais, netobulais namais. Savo kasdienybe.
Sigita, nu kaip smagu žinoti, kad vis tik pas kažką irgi būna betvarkė namuose:)) Smagu, kad drąsiai pasidalinote! Мan žiauriai patinka tvarka namuose, kai niekas nesimėto, neskraido dulkių kamuoliukai, tiesiog susierzinu, kai randu vaikų išmėtytus rūbus, ar saulė pro langą apšviečia apdulkėjusius baldus:((
Man labai nesmagu būna, kai tarkim užklysta koks nors skaitiklių tikrintojas, o pas mane virtuvėje kalnas neplautų indų….Dujinė viryklė nukrauta neplautais puodais…
Nors turėčiau visai dėl to nepergyventi, kaip noriu-taip gyvenu, arba mano namai-mano tvarka.
O, bet, tačiau…Nu niekaip neišeina išsaugoti tvarkos, kai namuose ir du devynmečiai-nelabai „prie tvarkos”:), ir naminiai gyvūnai…Neseniai perskaičiau frazę, skambančią kažkaip panašiai, kad jei namuose nėra tvarkos-reiškia čia gyvena žmonės, kurie užsiima įdomesne veikla, nei namų tvarkymas. Taigi ir aš apsisuku ir einu geriau pasikapstyti savo gėlyne:)))))
p.s. jūs fotografuokite sutvarkytus namus, bet aš potekstėje žinosiu, kad prieš tai nurinkote išmėtytus, kaip pas mane, daiktus!:)))
Inga, žinok taip gyvena visi :) t.y. savo (ne)tvarkoje :))
reikės man dar paruošti įrašą su gražiomis nuotraukomis ir tuo kas lieka už kadro, kad matytųsi, kaip aplinka atrodo :)
Ooo, kaip aš sutinku su šitais žodžiais: „nuotraukos – kaip iš baldų katalogo. Kur baldai sustatyti, o žmonių gyvenimo – nei pėdsako”. Kaip sakė mano kolegos iš Čekijos: „Tai ne muziejus, čia dirbama” (gyvenama), ir šiuos žodžius prisimenu kaskart, kai matau žurnalines interjerų foto.
Ariadna, koki taiklūs žodžiai!! Smagu, kad ne aš viena kitokius reikalavimus keliu žurnalinėms interjerų nuotraukoms.