Vilniaus mieste, Antakalnio mikrorajone, Sapiegų parke, yra tokia vieta, kuri turi atsidurti sąmoningų miestiečių lankytinų vietų žemėlapiuose. Miesto laboratorija yra modernus, aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras, kuris atsirado iš gražios ir iniciatyvios žmonių grupės idėjos. Jau kurį laiką sekiau šios bendruomenės veiklas ir būtinai ketinau apsilankyti. Tik reikėjo rimtos progos. O kas labiau, nei praktinės dirbtuvės, privilioja interjero mylėtojus ir kūrėjus? Taigi, šeštadienio ir velykinio vainiko pynimo dirbtuvių laukiau su nekantrumu. Ir iškart turėjau mintį pasidalinti su TKN skaitytojais įspūdžiais, rezultatais ir patarimais.
Atėjau pati pirmoji ir dar dukras atsivedžiau, nes mačiau, jog ir vaikams dirbtuvėlės atskiros vyks. Labai erdvi, jauki, spalvinga vieta, kurioj tiek daug baldų gavo galimybę gyvuoti toliau. Bendruomenė remiasi naudok ką turi principu, tad interjere tai iškart pastebima ir vertinama.
Dirbtuvėms buvo paruošta gausybė priemonių, apgalvota kiekviena detalė, netgi savo augintų ir džiovintų žolelių arbata buvo vaišininama. Velykinio vainiko pagrindui naudojome senas metalines pakabas iš rūbų valyklų, jos minkštos, lengvai lenkiasi, puikus pagrindas šakoms pinti, laikui taupyti. Natūraliajam pagrindui pasiūlė neseniai nuvirtusio kieme beržo šakų, kurias specialiai išsaugojo būsimoms dirbtuvėms, taip pat kaimynės genėtų vijoklių. Šakelių ar vijoklių tvirtinimui prie pagrindo naudojome vielutę, šakoms karpyti sekatorius. Kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. O tada jau malonumai – dekoravimas.
Vainiko grožiams kurti buvo pasiūlyta daug variantų – samanos, hiacintai, narcizai, plunksnos, kiaušinių lukštuose daigintos pipirnės ir kiti dalykėliai, nuo kurių sukosi galva. Aš dirbtuvėse visada vadovaujuosi nuojauta ir pirmu įspūdžiu, renkuosi tuos dalykus, kurie patraukia akį, o ne sėdžiu ir dairausi į kaimynų darbus ir galvoju, kaip padaryti idealų kūrinį. Dirbtuvėse mes mokomės technikos. Vėliau, bus daug progų siekti vis įdomesnių rezultatų. Ir aš jau būnu sugalvojusi, kur tą vainiką panaudosiu, dar prieš ateidama į dirbtuves. Per Velykas mes tradiciškai einame į svečius pas tėvus, senelius. Nešamės savo dažytų kiaušinių. Tad velykinis vainikas bus dovana namų šeimininkams kartu su mūsų margučiais.
Savo kompozicijoje pasirinkau žalumynų, kaip samanos, pipirnės ir sprogstanti medžio šakelė. Todėl jas dirbtuvių organizatorės patarė kasdien drėkinti vandeniu, kad iki šventės išliktų šviežios ir žalios. Tad kasdien vaikučiai nubėga į balkoną ir papurškia mūsų vainiką. Manau, gražu kurti šventišką nuotaiką iš mažų dalykų. Pasikviesti bundančios gamtos motyvų ant šventinio šeimos stalo. Linkiu kūrybiškų sprendimų kasdien.