1 minutė sau. Kūno respublikos garbės pilietė

Pastarosiomis dienomis mano dėmesio lauke vis suskamba, atsikartoja, aidi garsūs vardai. Lyg vardas būtų didelis varpas, kuris įsisiūbuoja ir gaudžia, nustelbdamas aplinkos garsus. Štai Lietuva ir pasaulis neteko Jono Meko ir nuvilnijo per visus įmanomus kanalus jo kompaktiškas vardas. O paskui jį it šleifas skambesni akordai – pasaulio žmogus, didis menininkas, garbės pilietis…

Skaityti toliau “1 minutė sau. Kūno respublikos garbės pilietė”

1 minutė sau. Kur mano drama?

O viskas prasidėjo labai buitiškai. Vieną penktadienio pavakarę po darbo staiga susivokiau, kad šventės atėjo. (Šiais metais, daugybės užgriuvusių reikalų maišatyje, mane aplankė jausmų Grinčas ir kalėdinę nuotaiką atstojo kalėdinis erzulys, kad parduotuvėje neprasisuksi taip greitai, kaip norėtųsi.) Šventės! Reiškiasi rutina subyrės daugiau nei savaitgaliui, reiškiasi vyras bus namie (mat kol kas gyvename per dvi skirtingas šalis), reiškiasi nugriebsiu valandėlę sau. Reiškiasi turėčiau jaustis džiaugsmingai. Turėčiau.

Skaityti toliau “1 minutė sau. Kur mano drama?”

1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas

Ko jau ko, bet įkvėpimo šiais laikais tikrai netrūksta. Gal net atvirkščiai, gyvename perteklinės informacijos amžiuje – ne tik TV ir radijas po senovei burzgia, žurnalai toliau blizga pacukruotomis istorijomis, bet ir internetas kaip avilys dūzgia. Visko apstu – ir kaip rengtis, ir ką valgyti, ir kaip mąstyti, kad būtum laimingas ir prisitaikęs žingsniuoti Puikiame naujajame pasaulyje. Nesupraskite klaidingai – tikrai nebambu, man anaiptol anksčiau geriau nebuvo, labai džiaugiuosi, kad rinktis yra iš ko, kai pačią apleidžia gyvenimo mūzos. O gi bet tačiau šiandien noriu įsmeigti mažą adatėlę į išpūstą įkvėpimo burbulą ir pakalbėti apie iškvėpimą.

Skaityti toliau “1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas”

Tiesūs keliai ir kreivi takeliai

Nemesk kelio dėl takelio – sako liaudies išmintis. Ir tas brūkšnelis tarp dviejų datų marmure brėžiamas toks tiesus ir aiškus lyg kelias be sankryžų ir paklydimų. Ant rankų nešiojami tie, kurie “visad žinojo”, kur eina ir ko siekia. Mokyklą baigė su pagyrimu, tuo pat metu įvaldė fortepijono klavišus bei krepšinio kamuolį. Medicinos studijas karūnavo cum laude diplomas, nelyg vyšnios ant torto profesinį kelią papuošė stažuotės už Atlanto. Namas užmiestyje, prabangus automobilis, viršelių verta šeima, labdaringa veikla, turiningas laisvalaikis – širdį glostanti, užtarnauta ramybė pražilus. Bravo! Pavyko!

Skaityti toliau “Tiesūs keliai ir kreivi takeliai”