Seminaras įvyko ir pavyko. 3 dalykai, kurie man padėjo pasiruošti

Kaip ilgai kaupiausi, kad parašyčiau savo įspūdžius po pirmojo mano pačios nuo-iki suorganizuoto seminaro. Jausmas toks, kad įkopiau į kalną, o dabar nuo viršūnės dairausi kur keliauti toliau. Jausmas labai geras.

↑ Čia aš labai įsijautusi pasakoju kaip rašyti ir būti naudingu.

Pirmiausia noriu pasakyti – seminaras pavyko. Taip sakau visiškai subjektyviai, be jokios savikritikos ir ieškojimo prie ko prikibti. Aš tai padariau taip gerai kaip galėjau. O kitą kartą padarysiu dar geriau.

Antra labai ačiū visoms, kurios atėjote. Jūs visos tokios skirtingos, įdomios ir nepakartojamos, aš labai džiaugiuosi, kad galėjau pasidalinti su Jumis tuo ką žinau.

Ir trečia, štai ką aš išmokau organizuodama seminarą ir jam ruošdamasi:

Reikia turėti tikslą, kurio įvykdymas priklauso nuo tavęs

Kiekvienam jis gali būti skirtingas. Man buvo labai svarbu patį pirmą seminarą tiesiog surengti. Išvesti save iš saugių keturių namų sienų ir išdrįsti gyvai papasakoti ką aš žinau.

Kai paskelbiau, kad seminaras bus, aš nežinojau kur jis bus. Ir tikrai nežinojau nei kur nei kaip ieškoti patalpų, ko dar gali reikėti. Ir visko išmokau tik eidama į priekį, kiekvieną dieną po mažą žingsnį – nuo seminaro paskelbimo iki jo dienos.

Kai galvoji apie tikslą, kurį nori pasiekti, pasirink jį kuo realesnį. Savo pirmam seminarui aš negalėjau prognozuoti žmonių kiekio, todėl apie tai net negalvojau. Žinojau, kad žmonių ateis ir net jei būtų susirinkę tik 5, aš būčiau savo tikslą pasiekusi.

Kitų žmonių istorijos yra kitų žmonių istorijos. Kokia Tavo istorija?

Dažnai, kai nori padaryti kažką naujo, dar nebandyto, aplink Tave atsiranda patarėjai. Ir jie Tau pasakoja savo istorijas. Man papasakotos istorijos buvo kelios, bet labai panašios. „Nusiteik, kad pirmas blynas bus prisvilęs” pasakė man žmogus, pats anksčiau vesdavęs paskaitas ir daug kalbėjęs prieš auditoriją. „Nusiteik, kad jaudinsiesi ir Tau drebės balsas. Aš atsimenu kaip tam X, kuris turi tiek daug viešo kalbėjimo patirties, prakaitas žliaugė upeliais.”.  Greičiausiai šias istorijas pasakoję žmonės norėjo mane apsaugoti nuo nusivylimo, jei kažkas nepavyks. Bet…

Aš žinojau savo istoriją. Ir kitos istorijos ėjo pro mane ir praėjo, nes jos buvo kitų.

Tos, kurios atėjo į seminarą anksčiau, matė, kaip aš strakaliojau, krizenau ir džiaugiausi. Taip džiaugiausi. Kai ruošiausi seminarui, perskaičiau labai gerą frazę – „Jaudulį prieš viešą kalbėjimą reikia keisti džiaugsmu. Nes cheminės reakcijos, vykstančios organizme yra labai panašios, tiek labai stipriai jaudinantis, tiek labai stipriai džiaugiantis.” Aš pasirinkau džiaugsm. Ir džiaugsmas yra mano istorija. Pirmas blynas iškepė puikus.

Žinok, kaip jausiesi kai viskas baigsis

Aš ruošiausi seminarui, planavau ką kalbėsiu, kokia bus aptariamų dalykų eilės tvarka. Bet dar – aš labai aiškiai įsivaizdavau kas bus pabaigoje. Taip ir buvo. Taip gerai kaip įsivaizdavau.

Pasiekto tikslo vizualizavimas nieko naujo, knygose ir straipsniuose skaičiau, kad tai daro profesionalūs sportininkai. Labai labai nustebusi buvau, kai dukros animaciniame filmuke apie arklius ir jojimą išgirdau frazę „Eime daryti fantazijos pratimą.” Jei tai daro sportininkai, apie tai rodo filmukai, tai galiu daryti ir aš. Ir man tai veikia.

Grįžau po seminaro namo, paguldžiau miegoti vaikus, atsisėdau prie stalo ir skaičiau seminare buvusių atsiliepimus. Buvo ramu ir gera. Ir dar džiaugsminga. Tikslą pasiekiau. Ir dar daugiau – sulaukiau gražių žodžių ir klausimų kada vėl bus seminaras.

Ačiū už seminaro nuotraukas Viktorijai iš dievinu.lt daugiau nuotraukų gali pamatyti Dievinu dirbtuves FB puslapyje.

---

Taigi, seminaras tikrai bus. Konkrečios datos dar nėra, bet aš galvoju apie laiką jau kitais metais – sausį arba vasarį.

Jei nori pirmoji sužinoti kada seminaras bus, kviečiu registruotis.

Taip pat planuoju surengti seminarą Kaune, todėl kaunietės ir aplink gyvenančios – būkite aktyvios!