Mano metai su sijonu

Jau tuoj tuoj Gegužės 1 dieną prasidės Mėnuo be kelnių. Įvykis, FB sulaukęs 4500 dalyvaujančių. O kiek dar prijaučiančių kas suskaičiuos?

Be kelnių aš gyvenu jau daugiau nei metus. Bet specialiai nerašiau straipsnio pavadinime metai be kelnių. Visą šį laiką, jei tiksliai, tai nuo 2013 metų sausio pradžios aš nedėviu kelnių ir jų visai nepasigendu. Noriu Tau papasakoti, ką pastebėjau per šiuos metus su sijonais, suknelėmis ir bundančiu moteriškumu.

sukneles

Kodėl aš sugalvojau atsisakyti kelnių?

Viskas prasidėjo nuo to, kad FB atsirado Moterys su sijonais. O aš sugalvojau, kad reikia man paekperimentuoti ir mėnesį nenešioti kelnių. Nors buvo žiema, išsiverčiau su turima vieno sijono ir suknelės atsarga. Po mėnesio su sijonu aš į kelnes nenorėjau net žiūrėti.

sijonas_venecijaDidelis iššūkis man buvo po mėnesio tik sijonų nešiojimo skristi į Italiją. Pavyko puikiai. Jaučiausi labai gerai, patogiai ir svarbiausia – moteriškai. Grįžau ir supratau, kiek mažai sijonų aš turiu :)

Ką aš pastebėjau?

Moteris  be sijonų. Ypač vyresnio amžiaus moteris. Prisimenu, vairavau ir sustojau didelėje sankryžoje. Sankryža netoli turgaus todėl per perėją ėjo daug vyresno amžiaus moterų. Jos visos, tikrai visos, ėjo su kelnėmis. Juodomis, sintetinėmis kelnėmis. Su sijonu nebuvo nei vienos.

Aš suprantu kelnių teikiamą patogumą, praktiškumą, sako, ypač juodos sintetinės yra praktiškos, nes išskalbus tuoj pat išdžiūsta. Bet aš iškart prisimenu savo močiutę, kuriai sijonai, sarafanai ir suknelės buvo rūbai, kuriuos ji dėvėjo kasdien. Nesvarbu, kad beveik dešimt metų niekur nėjo iš namų.

Parduotuvėse sijonų mažai. Ypač šaltuoju metų laiku. Mane šią žiemą gelbėjo pigių rūbų parduotuvės ir ten rastas saulės kliošo sijonas. Jaučiausi šiltai, gražiai ir madingai.

Tiesa, tik pradėjus gyvenimą be kelnių, atrodė, kad parduotuvėse tik kelnės, džinsai, šortai, kombinezonai ir koks vienas sijonas. Ir tas ne mano dydžio.

Dabar parduotuvėse sijonų daugiau. Tiksliau, aš išmokau parduotuvėse matyti tik sijonus ir sukneles. Kelnes apeinu ratu, nes man jų nereikia.

Paryzius-sijonas

Ką sako kiti?

Pradžioj girdėjau: ”Tai dar neatsibodo sijonų nešiot?”, „O tu tikrai jokių kelnių nebeturi?”, „O kaip tu važiuosi į mišką?”, „O tu ir bėgioji su sijonu?”.

Visai neseniai kaimynė paklausė kodėl aš tokia pasipuošus. Aš tuo metu su geltonom pėdkelnėm ir sarafanu sėjau ridikėlius. Sakau nepasipuošus, aš kiekvieną dieną taip rengiuosi. Nustebo. Paskui pradėjo garsiai skaičiuoti kiek ji kelnių turi.

Kaip aš jaučiuosi?

Puikiai!

Ir patogiai. Su sijonu ar suknele patogu daryti viską. Žaisti su vaikais, vairuoti, ravėti daržą, vedžioti šunį. Grybauti taip pat. Be kelnių (kad ir kaip tai skambėtų!) vasarą – vėsu, žiemą – šilta.

Labai moteriškai. Sijonas ar suknelė nori ar nenori priverčia pasitempti. Per metus atradau paltus ir aukštakulnius. Nagų laką ir makiažą. Ne, tikrai nesidažau trim spalvom akių, bet lūpdažis tapo kasdienybe. Ir man tai labai patinka.

Drąsiai. Man patinka spalvotos, raštuotos pėdkelnės, įdomių kirpimų ir raštų sijonai. Atradau šilką ir vilną. Audinius, iš kurių pasiūtų kelnių turėjusi nesu.

Tas jausmas, kai sijono medžiaga plazda tau einant, liečia kojas, sukasi yra neapsakomas. Įsivaizduok save su savo svajonių sijonu. Man tai šilkinis, platus, iki pusės blauzdų, pilkas sijonas. Gavau jį dovanų. Tai sijonas, kurį dėvėdama jaučiuosi Moterimi visame moteriškume. Pasitinkinti, drąsi, graži ir laiminga.

sijonai

Ar dar mūvėsiu kelnes?

Sako, niekada nesakyk niekada, bet… Dabar su kelnėmis man nepatogu. Turiu pasilikusi vienus džinsus, gal prireiks. Bet niekada jų ir nebuvau išsitraukus. Ir taip, aš bėgioju su kelnėmis, bet tik jos vienintelės ir naudojamos pas mane.

Ilgi sijonai, trumpi sijonai, suknelės, sarafanai tiek pasirinkimo, kad galiu susidėlioti garderobą visai savaitei. Ir nei viena diena nėra nuobodi ir vienoda.

Mėnuo be kelnių = gyvenimas su sijonu

Mano eksperimentas ir pabandymas tapo gyvenimo būdu. Man patinka gyventi su sijonu. Mes, moterys, turim tokią galimybę – būti kitokios. Būti sijonuotos. Būkim.

Eksperimentuok, gegužė pats geriausias laikas pradėti draugauti su sijonu. Aš pradėjau sausį ir man pavyko. Net jei tai netaps Tavo gyvenimo būdu, nors kelias dienas per savaitę skirk sijonui ir savo moteriškumui.

Papildyta 2015 metais

sukneleAš vis dar sijonuota! Tiesa, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (ryte daugiau skubėjimo, nes reikia važiuoti į darželį ir mokyklą), kartais įšoku į kelnes. Turiu tuos pačius, prieš pradedant sijonuotą gyvenimą pirktus džinsus ir dar vienus, kurių labai labai norėjau ir nusipirkau praėjusį rudenį. Norėti ir dėvėti, pasirodo, du skirtingi dalykai, todėl sijonai ir suknelės tebėra mano mėgstamiausi rūbai.

Galvoju, ar daug pasikeitė manyje, kai gyvenu sijonuota? Su sijonu ar suknelė visada jaučiuosi labiau moteriška, nei su kelnėmis. Norisi papuošalų, aukštakulnių arba lūpdažio. Būtent lūpdažiai, ryškūs, rožinės ir raudonos spalvos, atsirado mano gyvenime. Aš visą laiką jų bijojau, atrodė, kad pasidažiau lūpas ir visi aplink žino tai :) Dabar ryškios lūpos man įprastas ir smagus aksesuaras. Ar tai gali būti sijonų įtaka? Turbūt taip :)

Dabar norėčiau išmokti vaikščioti su aukštakulniais. Gal ne tokiais aukštais kaip nuotraukoje, bet nors vidutiniais kulniukais. Yra kur stengtis, o sijonai prie to tik prisideda! Gražios Gegužės, skaičiuosiu gatvėje mus sijonuotas!

Pasidalink savo patirtimi komentaruose. Ar dėvi sijonus ir sukneles? Kaip dažnai?

 

Paskelbta$ sPažymėta$ s

$ s mintis

  1. Pirmoj nuotraukoj melyna suknele tokia nuostabi!! Kur pirkote?

  2. Puikiai. O kodėl bėgiojimui kelnės? Gal visai tiktų storesnės timpos ir sportinė sukenelė-tunika? Aš irgi su suknelėmis ir sijonais geriau jaučiuosi. Dėviu džinsus, bet tik ne tada kai reikia patogumo. O jo reikia keliaujant, ilgoje kelionėje autobusu į Prahą gelbėjo būtent suknelės ir timpos.
    Tiesa, dabar tapau motorizuotos dviratės transporto priemonės keleive, tai nori nenori tenka mautis kelnes, nes kitaip sušalčiau. Bet ir čia gelbėjuosi tampriais džinsais ir… suknelėmis ant jų. Vasarą planuoju, kad kur atvažiavusi, tuos džinsus nusimausiu, į kuprinę ir valio! :)

  3. Salomėja, tinka bėgiojimui viskas, svarbiausia neįkišti savęs į rėmus „taip arba niekaip” :) Man timpos labai gerai buvo žiemą, ypač tomis šaltomis šaltomis dienomis. Ir dar mėgstu jas nešiti karstu su labai trumpomis suknelėmis (kiti sako, kad ten tunikos) :)

  4. Na aš jau keli metai praktiškai tik su sijonais ir suknelėm vaikštau, nors gal dar ir ilgiau, kažkaip kiek pamenu save, tai dažniausiai rinkdavausi sijoną, jaučiu, jog man jie labiau tinka. Tik retais, labai retais kartais užsidedu kelnes paįvairinimui. Draugės stebisi mane pamatę su kelnėm, o ne su sijonu ar suknele :D Sijonai man patogiausia tiek žiemą, tiek ir vasarą. Žiemą su storom pėdkelnėm tikrai ne šalčiau nei su džinsais, gal netgi ir šilčiau, nes džinsai dažnai nebūna labai stori. Patinka man tas, jog sijonų ir suknelių pilna tokių gražių ir skirtingų… Ir kažkaip atrodo vis jų negana (:

  5. Persephone, parašei visai taip kaip ir aš galvoju. Ypač apie žiemą + sijonus. Nebuvo žiemą su sijonu šalta nei vieną dieną, nes tikrai daugiau sluoksnių gaunasi, nei vien tik su kelnėm eitum. Ypač kai aš niekada nemėgau pėdkelnių po kelnėm mautis :)

  6. Vauu aš pati nešioju tik sijonus/sukneles, jau atrodo dauug metų, nes man tiesiog patogiau, niekad negalvoju apie tai kaip apie moteriškumą. Su kelnėmis visada problemų turėjau, jokios netikdavo, varžydavo mane, nepatogios, o galiausiai ir tos vienintelės suplyšo tai ir natūraliai gavosi:) Tad dabar truputį juokinga matyti tuos mėnesius su sijonu, bet smagu!

  7. Praėjusių metų gegužę prisijungiau prie sijonuotų ir šią gegužę jau nesuku galvos ką dėvėti, nes spintoje suknelės ir dijonai valdo :). Pasilikau vienas patogias kelnes nenumatytiems atvejams :).
    Pliusai – visi išvardinti ir dar daugiau, nes kai mūsų šeimą papildė dvi mažos merginos supratau – joms kelnių devėti neteks taip pat :) (žinoma, iki tada, kuomet drabužius rinksis pačios :D).
    Minusai – turint antsvorio, gyvenant mažame mieste ir drabužius perkant tik dėvėtus, pasirinkimo galimybės susitraukia, tačiau nugali atkaklumas, kantrybė ir noras jaustis patogiai kiekvieną akimirką :).

    p.s. nėra nieko smagiau ir linksmiau nei gainioti į sijoną ar suknelę įsisukusį vėjelį :D.

  8. Aurelija, kaip smagu pačią matyti pas mane tinklaraštyje! Esu labai didelė Kitoki Amatų gerbėja :) Dėl sijonų, juos sunku rasti ir didmiestyje, ypač jei labai konkrečiai žinai ko nori, o nei viena parduotuvė to pasiūlyti negali. Bet tame ir pats smagumas – rasti neįmanomą ir atrodyti nepakartojamai :)

  9. Aš nuo vaikystės labiau su sijonais nei su kelnėm (mano mama ir namie su džinsiniu serafanu vaikščiodavo), tai man šie sijonų atradimai labai neįprasti :) Priešingai – aš atrandu kelnes, kurios man pagaliau tinka, ir džiaugiuos kaip vaikas! Ir kelnės iš šilko, ir iš merino vilnos, ir ak kokios gražios! :))

  10. p.s. Tiesa, labai labai smagu, kad atradote kitokią, moteriškesnę save. Ir nesvarbu, ar prie to prisidėjo sijonai, ar dar kas. Tokie atradimai visuomet džiugina :)

  11. Aš manau, kad svarbu „neužsiciklinti” tik kelnės, tik sijonas. Esame laimingos, turėdamos tokią įvairovę rūbų iš kurių galime rinktis, ir laisvę renktis taip, kaip mums patinka.

Komentarai nepriimami.