Kai buvau mažytė, mėgstama pramoga buvo suptis atsisėdus tėčiui ant kojos – jo didelė pėda buvo puiki sūpuoklė, o aš, tvirtai laikoma už abiejų rankų, jaučiausi laiminga ir linksma. Tokių pramogų negaudavau kasdien, bet prisimenu, kad zyzdavau dažnokai: „Tėti, pasupk!“. Dar atsimenu, kad tėtis tada būdavo laimingas, juokdavosi… Juokdavomės kartu!
Kitas mano vaikystės džiaugsmas, kurį generuodavo tėtis, buvo kas vakarą prieš miegą gauti ypatingą tėčio bučinį. Pirmiausia pasitrinti nosimis, tada barzdomis (mano tėtis visada turėjo barzdą), galiausiai pakštelti į lūpas. Be šito bučinio turbūt būčiau neužmigusi. Ir aš ne pati jį sugalvojau, garantuotai tėtis išmokė.
Šiandien, kai iki tėvo dienos liko visai nedaug, klausiu savęs: ką galėčiau tėčiui duoti, padėkodama už šiuos jaukius vaikystės prisiminimus? Bent tą vieną dieną metuose norėčiau, kad jis pasijustų ypatingas.
Tėčio dieną mūsų šeimoje įprasta susirinkti pas tėtį. Tiesa, ta tradicija nėra labai sena, nes sovietmečiu nei tėčio, nei mamos dienos juk nebuvo. Bet dabar taip susiklostė jau keletas metų, ir tėčiui geriausia dovana, kai mes kartu su broliu ir sese suvažiuojame su šeimomis, tėtis kepa šašlyką, būna iškelta trispalvė ir anūkai zuja po kiemą. Anksčiau jie maži pūpsodavo ir ropinėdavo ant pievutėje patiesto pakloto, vėliau nevaldomai dūkdavo po visą sklypą, o dabar jau tuokiasi ir kuria savo šeimas, ir susitikti visiems tampa misija neįmanoma.
Ak, tos tradicijos. Man gera, kai žinau savo tėtį, ir kai jis sako, kad jam dovanų jokių nereikia, aš tuo tikiu. Nes mes vieni kitiems esam didžiausia dovana! Taip pat žinau, kad ne su visais tėčiais santykiai susiklosto panašūs, nes tėčiai ir mes visi – labai skirtingi, turime įvairias individualias patirtis, pomėgius, ir kiekvienas stengiamės išpildyti SAVO tėčio norą, suderinti jį su SAVO galimybėmis. Ir tai yra gerai!
Artėjančios tėvo dienos proga nusprendžiau pasidalinti keliomis tėvo dienos dovanų idėjomis, kurios pasiteisino mūsų šeimoje. Gal ir jums pavyks ne tik nudžiuginti tėtį savo apsilankymu, bet ir nustebinti netikėta dovana? Išrinkti tokią tereikia įjungti empatiją, gerai gerai pagalvoti, ką mėgsta jūsų tėtis, kad dovana pataikytų tiesiai į dešimtuką.
Leidinių prenumerata
Ne kartą esame dovanoję tėčiui žurnalo metų prenumeratą jo mėgstamomis temomis. Tai buvo „Iliustruotas mokslas“, „Iliustruota istorija“, „Raktas“ ir kt. Ši dovana patogi dar ir tuo, kad niekur nereikia važiuoti, tiesiog prisėdus prie kompiuterio pasirinkti tinkamą ir sumokėti, o atspausdintą dovanos kuponą beliks įteikti tėčiui. Mes įteikiame kartu su anūkų piešiniais seneliui. Visada primenu vaikams, kad jeigu ne senelis, nebūtų nė manęs, nė jų pačių. Ir tai yra tikrų tikriausia tiesa!
Prenumeruoti galima ir laikraščius, o gal jūsų tėčiui praverstų kurios nors srities gydytojo konsultacijų prenumerata? Pažįstu tėčių, kurie be galo mėgsta spręsti kryžiažodžius, ir jiems kryžiažodžių žurnalo prenumerata – tikra laimė. Kas patiktų jūsų tėčiui? Kuo jis tikrai tikrai apsidžiaugtų?
Knyga
Spėju, kad dauguma tėčių mėgsta skaityti. Jeigu žinote, apie kokią knygą tėtis svajoja, bet vis neprisiruošia nusipirkti, arba galbūt kokią knygų seriją, kurioje trūksta vieno tomo – labai šaunu tą spragą užpildyti! Knygą taip pat itin patogu ir greita nupirkti internetu ir netgi, jei negalėsite tėčio aplankyti, dovana gali pasiekti jį paštu. Išbandykite interneto knygynus: knygos.lt, patogupirkti.lt
Dovana pomėgiui
Kai kurie tėčiai yra užkietėję žvejai. Kiti – turistai, žygeiviai. Yra tėčių, kuriems jų automobilis yra didelė laimė ir pomėgis, kai kitų mylimiausias transportas – dviratis. Kažkurie tėčiai žaidžia šachmatais, o gal ką nors kolekcionuoja? Esu tikra, kad žinote, koks yra jūsų tėčio pomėgis. Mano tėtis vaikšto šiaurietiškomis lazdomis, mina dviratį, mėgsta pasikaitinti pirtyje, tad bet kuris priedas prie šių pomėgių labai tiktų. Gana dažnai tėčiai, ypač vyresnio amžiaus, neturi geros, kokybiškos gertuvės (puiki dovana bet kuriam pomėgiui papildyti, gal net kartu su priešpiečių dėžute?), niekaip nenusiperka naujų automobilio valytuvų arba kilimėlių, pamiršta įsigyti rėmelius ar albumus kasmet jūsų dovanojamoms nuotraukoms. Naujas turistinis kilimėlis, geras žibintuvėlis ar net palapinė visada pradžiugintų tėtį žygeivį. Esama daugybė dalykų, kurie nekainuoja daug, bet rodo dėmesį ir išreiškia jūsų meilę tėčiui. Svarbiausia – pataikyti!
Kurkite prisiminimus
Kai buvau pradinukė, kiekvieną dieną laukdavau, kad tėtis grįžtų kartu su manimi papietauti. Jam tekdavo parvažiuoti savo oranžiniu Moskvič iš darbo Naujoje Vilnioje į namus Baltupiuose (tai yra, pervažiuoti skersai visą Vilnių!), kad galėtų kartu su manim pabūti pusvalanduką ir drauge pavalgyti. Tuo laikotarpiu sakydavau, jog man neskanu valgyti vienai, ir iš tikrųjų taip buvo – nevalgiusi laukdavau jo ir tada, kai susivėlindavo.
Šiandien prisimenu tas dienas su tokia pat didele meile, su kokia mano tėtis važiuodavo anuomet pas mane. Ir kai vykstu pas tėtį tėčio dieną, į automobilį supakavusi visą šeimą, krūvą valgomų ir nevalgomų daiktų, tai tuos beveik 100 km visai nesunku įveikti, nes juk ne kasdien. O kas bus, kai nebeturėsiu pas ką atvažiuoti? Tada turėsiu prisiminimus. Galbūt lankysiu vietas, kuriose kartu su tėčiu leidome laiką vaikystėje ar vėliau. Galbūt simboliškai – kapines.
Jeigu šiandien tu pats esi jaunas tėtis, nepamiršk, kad laikas su vaikais ir jūsų sukurtos tradicijos lydės juos per gyvenimą ir stiprins sunkią minutę.
Mano tėtis, kaip ir kiekvienas žmogus – netobulas ir kartais sugeba mane suerzinti, nuvilti ar sugraudinti. Bet aš nė vieną akimirką nesuabejoju, jog jis mylėtų mane kad ir kas nutiktų. Argi ne to mes iš jų labiausiai tikimės? Argi ne to tikimės visi vieni iš kitų?
Ieva Anelauskaitė Motiejauskė yra 4 vaikų mama, tekstų kūrėja, 3 knygų autorė, tvaraus ir lėto gyvenimo kaime bei Gyvo Daržo propaguotoja. Rašo tinklaraštį https://gyvenimaskaime.com/ bei paskyrą https://www.instagram.com/gyvasdarzas/
