Prieš keletą savaičių svečiavausi pas draugę, pamačius, kad ji augina augalą kurio norėčiau savo augalų kolekcijoje, paprašiau jos su manimi juo pasidalinti ir ji mielai sutiko. Šių dienų galimybės, kai nuvykę į bet kurį didesnį prekybos centrą galime įsigyti augalą atvežtą iš tolimiausio pasaulio krašto, mums suteikia laisvę rinktis, bet visai pamiršome, kad galime dalintis. Namuose merkiant į vandenį nupjautą šakelę susimąsčiau, kad tokiu būdu namuose atsidūręs augalas įgauna visai kitokią energiją. Pažvelgus į jį visuomet pagalvoju apie draugę, jos šeimą ir atrodo iškart susirašyti norisi. Tad šiandien norėčiau pakalbėt ir pasidalinti informacija apie kambarinių augalų dauginimą.
Gėlių dauginimas auginiais
Pradžiai, kad būtų aiškiau, supažindinsiu kas yra auginys. Tai stiebo dalis su 1 – 3 lapais arba 1 – 3 akutėmis (pumpurais). Dauginimas auginiais galimas iš augalo viršūnės, šoninių ūglių, lapų ar tik jų gabalėlių, priklausomai nuo augalo.
Iš lapų galima dauginti tokius augalus kaip: alavijus, agavas, peperonijas, sanpaulijas, įvairius sukulentus, storalapius. Norint išauginti naują, savarankišką augalą reikėtų imti vieną, sveiką motininio augalo lapą su lapkočiu ir pamerkti į vandenį (vanduo turėtų būti kambario temperatūros). Pasirinkę šiam tikslui dekoratyvius indelius, vazeles, galite paįvairinti savo namų interjerą. Taip pat galite paruoštą auginį iškarto sodintį į smėlio ir durpių mišinį.
Iš lapų gabalėlių galime dauginti: sansevjeras, gloksinijas, afelandrą, sanpaulijas. Galime augalo lapą įpjauti ties vieta kur išsišakoja šoninės gyslos ir prispausti prie drėgno substrato. Arba lapą supjaustyti dalimis ir patalpinti ant drėgno substrato. Tokiu būdu dauginamas augalas tūrėtų išaugti po 2 – 3 savaičių.
Iš stiebo dalių galime dauginti tokius augalus kaip: dracenas, jukas, kodilinas, difenbachijas. Naudojant šį būdą, augalo stiebą nupjauname peiliu ir padaliname 8 – 13 cm ilgio gabalėliais. Smeigiame juos vertikaliai į substratą ar įspaudžiame horizantaliai į lengvą kompostinio substrato paviršių.
Augalo viršūnėmis ir šoniniais ūgliais dauginame: krotonus, margenius, hortenzijas, bugenvilijas. Šiuo metodu dauginamo augalo viršūnė yra nupjaunama ir merkiama į vandenį iki kol išleis šaknis arba įterpiama iš karto į substratą.
Dalijant kerą arba šakniagumbius
Dalijant kerą galima dauginti: anturius, kalatėjas, sanpaulijas, egzotiškąsias strelicijas, zamiokulkus. Dauginant šiuo būdu kero dalis (su šaknimis) yra atskiriama nuo pagrindinio augalo ir sodinama į paruoštą substratą.
Dalijant šaknagumbius. Tokiu būdu dažniausiai dauginamos: gumbinės begonijos, ciklamenai, aspidistra, gloksinijos. Šiuo būdu šakniagumbiai yra supjaustomi taip, kad kiekvienoje atpjautoje dalyje būtų sveikų akučių. Pjūvio vietos yra užbarstomos medžio anglies milteliais ir leidžiama apdžiūti. Tuomet kiekviena atpjauta dalis yra sodinama yra vazonėlius. Šį procesą geriausia atlikti pavasarį, kai aiškiausiai yra matomos sudygusios akutės.
Dauginimas atžalomis ir „vaikučiais“
Atžalomis dauginamos: klivijos, dryžuotosios echmėjos, alavijai, avortijos. Atžalos, tai maži augalai, išaugę šalia motininio augalo. Dauginant šiuo būdu augalas yra iškeliamas iš vazonėlio, atžala nupjaunama ir pasodinama į atskirą vazoną. Sukulentai gali būti ir nekeliami iš vazono, nupjaunami ten, kur auga.
„Vaikučius“ išaugina tokios gėlės kaip chlorofitai, kai kurios margalapių orchidėjų rūšys. Motininiai augalai ant savo ūglių išaugina mažesnius „vaikučiais“ vadinamus augalus. Šie gali būti atskiriami ir pasodinami atskirai arba gali būti įšaknijami dar būdami ant motininio augalo.
Dauginimas atlankomis
Atlenkus šakeles galima dauginti: gebenes, filodendrus, smulkialapius fikusus, kolumnėjas, marantas, ceropegijas. Šalia motininio augalo pastatomas vazonėlis su tinkamu konkrečiai gėlei substratu. Tada šakelė nuo motininio augalo atlenkiama, prispaudžiama prie substrato atskirame vazonėlyje ir užberiama žemėmis. Kai šakelės įsišaknija ir pradeda augti, galima nukirpti nuo motininio augalo.
Dabartinis metų laikas yra labai palankus augalų dauginimui, šiltuoju metų laiku dauginami augalai greičiau įsišaknija. Taip pat pravartu žinoti, kad šiltuoju metų laiku nemažai kambarinių augalų žydi, o dauginti žydėjimo laikotarpiu – negalima.
Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad augalų dauginimas man skambėjo labai sudėtingai ir mistiškai iki kol pradėjau tai praktikuoti. Pabandykite ir Jūs, dar nežinote, bet Jums patiks. Galėsite dalintis ar plėsti savo namų džiungles.
Ingą galima rasti Facebook ir Instagram socialiniuose tinkluose, taip pat jos tinklaraštyje Mėnulio mūza