Gruzija: žmonės, garsai, kvapai ir skoniai

Sudėlioti prisiminimus apie kelionę į Gruziją užtruko ilgiau, nei ten buvau. Dar ir dar kartą žiūrėjau nuotraukas, prisiminiau kvapus, garsus ir nuotaikas. Ir pagaliau surašiau pasakojimą apie žmones, skonius, kvapus, garsus ir nuotaikas. Gruzijoje visko tiek daug, kad net labai pasistengus negaliu įsivaizduoti kaip gali būti kitaip. Labiausiai Gruzijoje stebėjausi kontrastais. Bet geriausiai šioje kelionėje jaučiau šalies gyvybę. Gruzija nemiega, net šventykloje ant kalno nėra įprasto sakralaus tylumo.

Gruzijos Žmonės

Draugiški ir kalbūs. Būtinai paklaus iš kur atvykai, ar patinka Gruzija. Patars ką dar pamatyti. Matomiausi, žinoma, vyrai. Seni, jauni,  dažniausiai po kelis stovi ir aptarinėja. Gyvenimą, politiką, reikalus. Vakarais mieste lieka tik jie, ant suoliukų, po medžiais, ar kitoje susitikimo vietoje.

zmones2zmones4

Moterų vakarais viešose erdvėse labai mažai, o jei yra, tai jos kartu su vaikais, būreliais, bet ne prie vyrų. Moterys nesėdi ir prie bendro stalo su vyrais. Tik atneša valgius kai vyrai valgo ir arba išvis nebūna kambaryje, arba sėdi atokiau. Man kaip viešniai vieną kartą teko pietauti prie vieno stalo su devyniais vyrais. Šeimininkė tik ateidavo su maistu ir vėl dingdavo virtuvėje. Kai paklausiau vairuotojo Raulio kada gruzinų moterys valgo, jis juokaudamas sakė Niekada. Aišku, paskui pasitaisė, kad jos kada nori tada ir valgo.

Moterys_Gruzijazmones3

Tiesa, jaunos moterys ir merginos mėgaujasi gyvenimu, vyrų dėmesiu, gražiomis suknelėmis, trumpomis suknelėmis ir aukštakulniais. Tomis dienomis, kai buvau Kutaisi vyko paskutinio skambučio šventė, pilnas miestas jaunų pasipuošusių  žmonių, prabangių mašinų.

Zmones-gruzija

Gruzijos Maistas

Ten yra visko – mėsos, daržovių, tradicinės duonos puri įvarių variacijų – su sūriu, su mėsa, su kiaušiniu. Visiems skoniams. Man labiausiai patiko duona be jokio įdaro, kurią Gruzijoje valgo prie visko. Aš net įsiprašiau į kepyklą prie namų, pažiūrėti kaip tokią duoną kepa. Kepėjas buvo labai malonus, tik nenorėjo fotografuotis.

Gruziniska_duona

Dar vienas mane labai sužavėjas patiekalas – baklažanai su riešutų padažu. Labai džiaugiuosi, kad vėliau, nuvažiavus pas Raulį į kaimą dalyvavau visame šio patiekalo gaminimo procese ir parsivežiau receptą. Kiek pasakojo Raulio žmona, tokį padažą galimą dėti ir ant blanširuotų paprikų. O aš bandysiu jį panaudoti keptoms cukinijoms. Pažadu receptu ir gamybos procesu pasidalinti.

baklazanai

Gruzijos Vynas

Daug vyno. Kurį geria daugiausia vyrai. Kas tik turi galimybę – gamina savo vyną. Iš savo užaugintų vynuogių. Ir laiko savo kiemuose užkastose vyno talpyklose. Mano žinių apie Gruziją šaltinis Raulis suskaičiavo, kad pas jį kaime užkastos septynios talpos, kiekviena, po 500 ir daugiau litrų. Kievienoje jų baltas, raudonas natūralus vynas, baltas ir raudonas saldus vynas, kurį gamndami deda cukraus. Tokį saldų vyną geria per šventes, krikštynas, vestuves. Ir būtinai dar viena talpa, kurioje laikoma gruziniška degtinė – čiačia.

Prieš pakeliant taurę (tiksliau granioną stiklinę) skamba tostas. Man labiausiai patiko tostas už tėvus, kurio tekstas skamba maždau taip: Išgerkime už mūsų tėvus, nes jei jų nebūtų, mes su jumis čia nebūtume susitikę ir dabar čia nesėdėtume. Būtinai išvardinami tie, prie stalo sėdintys, kurie abiejų ar vieno iš tėvų neturi.

Vynas_Gruzija

Gruzijos Turgus

Man sakė, kad atskridau per anksti, nes dar nėra nei persikų, nei slyvų, kriaušės dar tik noksta. Bet net ir be tokių vasaros gėrybių turgaus prekystaliai jau lūžo nuo šviežių pomidorų, agurkų, baklažanų ir aštrių paprikų. O kur neapsakoma gausybė žalumynų – pradedant įprastais krapais, baigiant… nežinau net pavadinimo tų žolelių. Pirmą dieną, apsilankiusi turguje norėjau nusipirkti du agurkus. Tiesiog taip, paragauti. Man jų nepardavė – gavau dovanų.

maistas maistas4 maistas5

Batumi

Vienai dienai keliavau į Gruzijos pažibą – Batumį. Užteko pusvalandį pasėdėti Juodosios jūros pakrantėje ir įdegiau tarsi visą dieną pajūryje praleidusi. Dėl laiko trūkumo apėjau labai mažą dalį Batumio. Daugiausia senamiestį, kuriame seni, šimtamečiai pastatai glaudžiasi prie blokinių namų, o pakėlus galvą matai, į dangų pasistiebusius šiuolaikiškus stiklinius dangoraižius. Kaip pasakojo Raulis, anksčiau Batumyje daug verslo priklausė armėnams, dabar juos pamažu išstumia kaimynai turkai. Aš taip pat valgiau turkiškoje užeigoje, pro kurios langus matėsi Batumio minaretas. Nežinau ar atostogoms rinkčiausi Batumį, išgirdau rekomendacijų poilsiui geriau rinktis netoli Batumio esantį Kobuleti miestelį. Jame ir ramiau ir jūra švaresnė. Tiesa, patys gruzinai birželio pradžioje jūroje dar nesimaudo – per šalta.

Batumisbatumi5

Eismas Gruzijoje

Atrodė, kad Gruzijoje yra vienintelė taisyklė – kas didesnis to ir pirmenybė. Gatvė – viena didelė garsų ir veiksmo maišalynė. Vairuotojai pypsi vienas kitam, pėstiesiems, karvėms. Pypsi, kad pasitrauktų iš kelio, pypsi kai pamato draugą važiuojant – sveikinasi. Jei esi pėstysis, jokio skirtumo kaip ir kur eisi per gatvę, Tavo reikalas – pereiti gyvam. Nes jei eisi per perėją, kurių Gruzijoje tikrai yra, Tau vis tiek pypsės, kad greičiau iš kelio pasitrauktum.

Eismas_gruzijoje

Gyvūnai

Jie visur ir visoki. Labiausiai nustebino ne karvė prie devynaukščio, bet avys besiganančios kapinėse. Ir tai buvo taip natūralu iškart dingo nejaukumas, kuris buvo apėmęs vaikštinėjant.

Avys_kapineseŠunys laksto visur. Visiškai neagresyvus. Tie kurie su antkakliais – turi šeimininkus. Tuos, kurie be antkaklių atvažiuoja ir surenka šungaudžiai. Ir išveža sunaikinti. Tą rytą, kai ėjau į kepyklą fotografuoti, kepyklos šunytė lakstė po gatvę ir labai neramiai lojo. Kaip vėliau išsiaiškinau – atvažiavo šungaudžiai ir visus gatvės šunis, kurie buvo be antkaklių surinko ir išsivežė…

Suniukai1Važiuojant užmiestyje labai stebino karvės, ožkos ir kiaulės. Ne todėl, kad jos kitokios nei įprasta. O todėl, kad jos vaikšto ten kur nori. Arba guli kur nori – vidury judraus kelio. Kaip man paaiškino mikriuko, kuriuo važiavau iš Batumi vairuotojas – karvėms patinka prie kelio, nes pravažiuodamos mašinos išbaido muses. Buvo labai gražu žiūrėti, kaip vakarėjant visos karvės, kaip pagal signalą, viena paskui kitą pakele ėjo namo. Kitos, jau grįžusios nosį įbedusios į vartus laukė kol jas ileis.

Gyvunai_Gruzija

Kapinės

Kažkaip taip susiklostė, kad kur bekeliaučiau visada aplankau kapines. Kiekvienoje šalyje jos skirtingos. Gruzijoje kapinių toli ieškoti nereikėjo, vienos buvo tame rajone, kuriame gyvenau. Pirmą kartą ten nuėjau smalsumo vedina ir, kaip jau rašiau pasakodama apie avis kapinėse, jaučiausi truputį nejaukiai. Tokių antkapių nemačiau nei vienoje šalyje. Grįžusi, puoliau googlinti ir ieškoti kodėl taip. Čia yra labai įdomus straipsnis su daugiau nuotraukų, apie tokių antkapių tradiciją. O aš antrą kartą ėjau su fotoaparatu.

kapines1 kapines4

Nenoriu baigti pasakojimo tokia hm.. ne šio pasaulio tema, todėl dar papasakosiu, kad labiausiai mane Gruzijoje stebino kontrastai. Labai įdomu buvo stebėti daugiabučius mieste. Kad viename name gali būti tiek skirtingų langų, balkonų supratau tik Gruzijoje. Gali būti vieno buto langas lentomis užkaltas, o šalia kito buto balkonas sutvarkytas naudojant naujausias medžiagas.

Kartais daugiabučiai namai atrodo kaip aplipdyti inkilais. Nes kiekvienas, norėdamas pasididinti gyvenamąjį plotą prisilipdo papildomą balkoną. Mačiau porą namų, kurie iš gatvės pusės niekuo neišsiskiria, bet kiemo pusėje matosi, kad namo plotas padidintas beveik per pusę.

namukai

Dar labai daug liko neapžiūrėta, nepatirta, neparagauta. Norėčiau nuvažiuoti kai renkamas vynuogių derlius, įlipti basomis kojomis į pilną vynuogių kubilą ir prisidėti gaminant vyną. Noriu aplankyti Tbilisi, gruzinų karo kelią, Vardzia regioną, nuvažiuoti į kalnus. Kelionė į Gruziją gali pasirodyti kaip kelionė į praeitį, bet man tai buvo ir tikiu bus kelionė į šalį, kur svarbūs visai kiti dalykai nei man ir Tau įprasta.

Jei planuoji kelionę į Gruziją – klausk, patarsiu kur ko ieškoti, ką valgyti ir ką parvežti lauktuvių. Ten keliauti tikrai verta.



2 Comments

Komentuoti nebegalima