Esu labai laiminga, kad gyvename tokiu laiku, kai susipažinti su žmonėmis galima neišėjus iš namų. Ir apie juos papasakoti taip pat. Eveliną ir jos Supynes Pavėsy atradau Instagram’e, man atrodo, kad būtent šiame socialiniame tinkle šiuo metu yra didžiausia koncentracija kūrybingų ir drasių moterų (ir vyrų).
Šiandien kviečiu paskaityti Evelinos istoriją apie tai, kaip pomėgis virto įdomia veikla. Tuo metu, kai derinome interviu, ji, naudodama macrame pynimo techniką kūrė didžiulį kūrinį. Nemeluoju, juk jei daiktui sunaudojo beveik 2 km virvės, jis tikrai turėtų būti milžiniškas! Interviu apačioje – nuorodos į Supynės Pavėsy paskyras socialiniuose tinkluose, manau, kad Evelina artimiausiu metu tikrai pasidalins vis naujais savo kūriniais.
Papasakok, prašau, apie save.
Mano vardas yra Evelina, esu visiškai pametusi galvą dėl virvių, macrame pynimo technikos ir neribotų būdų kaip ir kur tai panaudoti! Ši veikla yra pirmoji mano veikla, kuria noriu dalintis su kitais vis daugiau ir daugiau :) Ką dar aš mėgstu – tai naujoves, gėles, džiungles namuose, įvairių formų puodelius ir šilumą!
Kaip atradai macrame? Kuo tau patinka ši technika?
Macrame į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai. Vis pastebėdavau gėlių laikiklius kažkur interneto erdvėse, nors dar nelabai ir įsivaizduodavau kaip jie vadinasi, paskui kažkada vaikščiodama po sendaikčius tarp visų gėrybių radau kažkokių purvinų virvių raizginį, supratau, kad čia turbūt iš kažkur atkeliavęs makramas.. nusipirkau, išploviau ir pasikabinau ant karnizo. Supratau, kad vieno man tikrai negana! Pradėjau ieškoti kur nors nusipirkti, bet nelabai radau, pradėjau galvoti nugi kaip čia jį padaryti. Man tai atrodė labai sudėtingai ir nesupratau iš vis nuo kurios pusės pradėti. Taip ir prasidėjo mano reikalai su virvėmis – kasdien, po šiek tiek, iš įvairiausių virvių, iš pradžių sintetinių, po to lino, džiuto, kol galiausiai atradau natūralios medvilnės virves, kurios man labiausiai patinka dėl savo švelnios tekstūros ir natūralumo. Turiu pripažinti, kad pirmieji darbai buvo labai nedailūs, nelygūs ir vis netilpdavo koks nors vazonas, ar iš vis kreivi gaudavosi, bet net pačiai šiek tiek keistai kaip aš nenumečiau visko į šoną. Greičiausiai kad man tiesiog patiko pynės, mokytis kaip čia ką susukti, nukirpti, ką pakabinti. Taip nejučia pradėjau visur vežtis virves su savimi, vasarą į kaimą, pas tėvus, galų gale ir į darbą atsinešiau virves.
Kaip sugalvojai kurti/gaminti laikiklius gėlėms?
Kas labiausiai patinka pinant iš virvių – tai visiškai neribotas pynimas, gali išgalvoti įvairiausius dalykus ir juos nupinti, nesvarbu ar papuošimą ant sienos, ar raktų pakabuką, ar pakabinamą krėslą, ar milijoną skirtingų gėlių laikiklių, kurie gali pasitarnauti ir kaip įvairiausių daiktų laikikliai. Viskas priklauso nuo norų ir fantazijos!
Gėlių laikiklius pradėjau pinti, dėl visiškai paprastos priežasties – mėgstu gėles, bet ir neapkrautas palanges. Tai buvo visiškai optimalus variantas sukabinti gėlės aukščiau, išnaudoti daugiau neišnaudojamos erdvės ir atlaisvinti palanges, kad katinas galėtų stėbėti gatvės gyvenimą ir neiškapstyti žemių iš mano mylimų augalų. O taip pat labai ieškojau kūrybiškos veiklos, kurią su laiku galėčiau išplėtoti ir pinti ne tik vėlais vakarais, bet galiausiai ir anksti, nuo pačio ryto. :)
Kokiuose namuose įsivaizduoji savo kurtus gėlių laikiklius?
Mano makramai turėtų kabėti tokiuose namuose, kur yra noro ką nors pasikabinti :) iš tiesų visada labai norisi pamatyti, kur vis tik kabo šiuo metu mano sukurti makramai, kokias grožybes laiko, ką puošia ir kas džiaugiasi jais!
Ar susiduri su kiokiomis nors kliūtimis veiklos pradžioje? Kaip sekasi jas įveikti?
Iš tiesų šiuo metu su susidūriu su įvairiais nesusipratimais, nes kasdien pinu dar niekada nepintus dalykus, ir labai svarbu teisingi viską atlikti, kad nebūtų pynime klaidų, kūrinys būtų kokybiškas ir svarbu originalus, net ir kelis šimtus kartų pakartojus tą pačią techniką kartais sustoju ir pagalvoju iš kurios čia pusės tą mazgą reikia padaryti, atrodo kaip pirmą kartą, jog pinčiau! Arba iš kur gavosi šita graži pynė?? Pakartoju ir nebepavyksta!
Ką gali patarti nedrįstantiems pradėti savo veiklos, bet labai to norintiems?
Patariu kitiems nieko nelaukti ir tiesiog pradėti veikti. Aš laukiau dvejus metus, kol prisiverčiau sukurti Supynes Pavėsy ir dabar kelio atgal nebėra, kas yra nuostabu! Ir gailiuosi, kad nepradėjau anksčiau :) kas mane paskatino? kažkur perskaičiau, kad mes nesidalindami su pasauliu savo kūriniais iš dalies nuskriaudžiame kitus, nes visą grožį pasiliekame tik sau.
