Jaukūs ir šviesūs namai, kuriuose nėra vietos ryškiems knygų viršeliams

Gyvename išblukusių interjerų laikais. Remontuojame savo naujus namus ir renkamės saugius interjero sprendimus, nes taip greičiau, pigiau ir paprasčiau. Gyvename namuose be spalvų, tik tarp atspalvių, kur sofai, kilimui, sienoms ir net interjero detalėms toli iki spalvos, o netyčia namuose atsiradęs tikrai spalvotas daiktas atrodo nevietoje. Išblukusiuose namuose net vaikų žaislai – madingų, prie namų interjero tinkančių spalvų – kreminės, smėlio, kartais baltos ir juodos. Kas čia blogo, kyla klausimas. Turbūt nieko. Arba viskas. Skaitykite toliau.

Jaukūs ir šviesūs namai – vartau vienos interjero dizaino studijos nuotraukų albumą tokiu pavadinimu feisbuke. Šviesūs? Taip. Dideli langai, šviesiai pilkos senos, vos vos pilkšvi virtuvės baldų fasadai, šilto atspalvio natūralaus medžio grindys, kavos su daug pieno spalvos sofa, truputį tamsesnio atspalvio spintelė po televizoriumi. Nei vienos spalvos, tik atspalviai. Tonai ir pustoniai. Nors, ne turbūt klystu – spalvos yra. Balta – luboms ir juoda. Ši geriausiai išryškėja kai ant sienos kabantis televizorius yra išjungtas, pasikartoja rėmeliuose ant sienų ir šviestuvų detalėse. Vis dėl to manau, kad šviestuvai ir rėmeliai yra derinti prie televozoriaus, kad nebūtų jis kaip juodas blynas ant sienos, ypač, kai užima garbingą, centrinę kambario vietą.

Jaukūs? Čia jau labai individualu. Taip, žemės tonai namuose kuria jaukumą, sakoma, kad jie padeda sukurti ramybės jausmą, bei palaikyti vidinį balansą. Nieko rėkiančio, nieko išskirtinio, jokių ryškių detalių. Namai – ramybės ir jaukumo oazė, o išblukusios žemės spalvos yra lengvas būdas to pasiekti. Tikrai, skaičiau taip interjero knygoje.

Grįžkime prie jaukių ir šviesių namų nuotraukų albumo. Peržiūrėjau jį visą. Puikios kokybės nuotraukos – esu tikra, kad neužilgo pamatysime jas kuriame nors lietuviškame interjero žurnale. Be jokių abejonių jis bus pavadintas išskirtiniu, įspūdingu, ar dar kaip nors vaizdingai, kad patrauktų skaitytojų dėmesį. Praėjau pro miegamojo nuotraukas – puikus klasikinio miegamojo pavyzdys – didelė lova, sieną už jos puošia lipdinių kvadratai ir juodo marmuro staliukai – lentynėlės. Juodai baltas vonios kambarys, kuriam dramatiškumo priduoda baltos plytelės su juodo marmuro imitacijos gyslomis. Puikiai tarpusavyje derančios namų erdvės. Atsikartojantys raštai, atspalviai ir medžiagiškumas. Jokių ryškių spalvų. Ramu ir jauku. Ai ir šilta, be abejo.

Ir tada atėjo eilė darbo kambario nuotraukoms – pilkas sofos ir kėdės prie juodo stalo gobelenas. Knygų lentyna tokios pačios plokštės kaip ir spintelė po televizoriumi kitame kambaryje. Stilingi minimalistiniai šviestuvai. Viskas dera, atsikartoja, kuria harmoningo interjero vaizdą. Ramumą ir jaukumą. Bet staiga, mano žvilgsnį patraukia jau minėta knygų lentyna. Ten, išrikiuotos ir lyg susigėdę stovi knygos. Jų begėdiškai ryškūs viršeliai šviečia iš tolo raudona, geltona, žalia ir oranžine spalvomis. Kodėl jūs čia, norėjau paklausti. Ar nežinojo tas, kuris jus čia sudėjo, kad knygas lentynose galima sudėti nugarėlėmis į kitą pusę? Ar nematė jis Pintereste šito būdo? Net aš, kuriai interjerai yra tik pomėgis, šitą triuką žinau.

„Lentynos nuotraukoje vaizdas yra viskas, kas yra blogai su madingais, išblukusiais interjerais.”

Ne knygos lentynoje blogai, bet tai, kaip visame interjere kasdieniai ir dažno namuose sutinkami daiktai tiesog netinka. Tokie interjerai tinka žurnalų viršeliams ir puslapiams. Bet jie netinka žmonėms ir jų spalvotiems daiktams.  Galbūt jie tinka tiems, kurie geba, pasibaigus sutarties su interjero dizaineriu laikui namų nuotaiką sukurti savo daiktais ir smulkmenomis. Deja, bet vis dar retas turi drąsos ir žinių žiūrėti į savo bespalvius namus kaip į drobės lapą, kuriame jis tapo savo namų paveikslą. Daug dažniau (ir tai yra tikra istorija) įsirengę namus, tinkančius žurnalų puslapiams, jų gyventojai bijo pakabinti daugiau paveikslų ant sienų ar įsigyti naujas sofos pagalvėles. Nes žiūrėk, ims ir sugadins dizainerio, kuriam sumokėjo daug pinigų kūrinį.

Kai keliu namų be spalvų klausimą, man sako – kokia paklausa, tokia pasiūla. O šiuo metu paklausa yra gyventi instagramo estetiką spinduliuojančiuose namuose. Jei turite instagram paskyrą, turbūt bent kažką girdėjote apie tinklelį ir tai, kad jis turi derėti – spalviškai ir koks jis turi būti – estetiškas. Įrašykite vietoj tinklelio – namai ir gausite tą patį. Namų siekiamybė dabar – jie turi derėti spalviškai ir būti estetiški. O estetika šiais laikais yra parduodama greitos mados parduotuvėse. Ją lengva pakeisti, pasikeitus tendencijoms. Kam kurti savo autentišką instagram tinklelį, namų interjerą, jei daug lengviau rinktis saugų variantą?

Vientisas, idealiai derantis ir išbaigtas namų interjeras yra dažno siekiamybė. Imame paskolą būstui įsigyti ir imame paskolą būstui kuo greičiau įrengti. Taip yra saugiau, dažnai paprasčiau ir greičiau. Daugeliui naujų namų savininkų norisi kuo trumpesnio laiko nuo būsto įsigijimo iki pirmos nakties naujuose namuose. Variantas jaukūs ir šviesūs namai yra labai patogus. Nes laiko, pagalvoti kokio jausmo noriu gyvendamas savo namuose nėra. Noriu greičiau įsikraustyti, todėl darom, o kaip bus kai gyvensim, tada ir galvosim.

„Yra estetika, bet nėra autentikos, yra saugumas, bet nėra magijos.”

Būtinai norėjau įdėti šią frazę, kuria man Instagrame parašė Jovita. Išblukusių namų mada pati savaime nėra problema. Tai yra mada, kuri praeis, kaip praėjo persikinių sienų, plastikinių lentelių, akcentinių ryškių tapetų ir dar visokios kitos mados. Problema ta, kad nors namuose praleidžiame daug laiko, mums trūksta drąsos juos kurti savarankiškai. O kad drąsos būtų daugiau – reikia žinių, kad jų būtų, reikia domėtis, o tam reikia laiko. Ir gaunasi toks užburtas ratas. Nes domėtis namų kūrimu neužtenka nusipirkti lietuvišką interjero žurnalą. Jį nusipirkę grįžtume į straipsnio pradžią ir žiūrėtume į šviesų ir jaukų interjerą nuotraukose.

Aš naiviai tikiuosi, kad kažkada ateis autentiškų, savitų namų mada ir pasiliks visiems laikams. Namų, kuriuos kursime patys visą savo gyvenimą. Kreipsimės į interjero dizainerį kaip į pagalbininką, kuris padės mums įsirengti namus numatydamas, gal net labai daug metų į priekį, kaip atrodys mūsų namai, kai jų lentynose sudėsime savo ryškias knygas, svetainėje ant kilimo vaikai išbers lego, o ant stalo, šalia kavos puodelio merksime ne estetiškai nuotraukose atrodančias smilgas, bet tas gėles, kurios mus džiugina skirtingais metų laikais. Ir ateis laikai kai nereiks gėlių spalvų ir vaikų žaislų derinti prie interjero. Nes gyvensime namuose, kurie yra mūsų ir mums, o ne greitam rezultatui, dizainerio portfolio ir žurnalų puslapiams.

Paskelbta$ sPažymėta$ s