Aš ir planavimas – lyg dvi lygiagrečios tiesės – viena kitai netrukdo, bet taip niekada ir nesusitinka. Matyt, kad tų idėjų, kurios galėtų virsti planais toks perteklius galvoje, jog vienai gimus, sprogsta kita, dažnai prieštaraujanti pirmai, tada trečia, ketvirta. Užtai aš esu žmogus, dėkingas už kiekvieną dieną, kuri yra šiandien. Nes tai, ką pavyko įgyvendinti šiuo momentu ir laikau savo pavykusiu planu! Ir jei, kaip interjero dekoratorė širdyje, turėčiau domėtis metų puošybos tendencijomis, spalvų deriniais bei madingomis dovanomis, tai aš tiesiog apsidairau namuose – pas mus kasdien raudona, žalia, truputį juoda, truputį balta, ir ko ne pačios kalėdiškiausios spalvos? Klasika. Tai taip netyčia namuose per vieną šeštadienį apsigyvena keletas visiškai paprastai pritaikomų pasidaryk pati idėjų. Dalinuosi su Tavimi.
Natūralus kalėdinis vainikas ant sienos
Jį pirmą kartą pinti pamėginau Kirtimų kultūros centro mugėje, kur puiki floristė Simona vedė vainikų pynimo dirbtuves. Praėjusiais metais tame pačiame užsiėmime mano ketverių metų dukra Upė nupynė du vainikus ir juos padovanojo savo promočiutėms. Šiemet aš neatsispyriau pušies bei tujos žalumai, sidabrinės eglės mėlynumui, šermukšnių raudoniui bei rugių šiugždesiui. Kai pasikabinau koridoriuje ant naujų juodų sienų, supratau, kad ratu susisuko visi keturi metų laikai. Ar pastebi ir Tu?
Knygų lentynos dekoracija
Vienu mostu nuo kamštinių lentų nukabinau savo karolius, kuriuos visada laikau tvarkingai, ir jų vietą užleidau dviems nertoms, baltoms servetėlėms bei visiems kalėdiniams žaisliukams, kiek turime. Šviečiančios lemputės ir kankorėžiai iš sodo pritiko šalia. Dabar turime nuolatos šviečiančią knygų lentyną. Kai taip trūksta saulės šviesos, tikrai džiugina.
Sukulentai, kaktusiukai ir jų vazonai
Čia jau Sigitos įtaka, jog pamilau būtent šiuos augalus. Jos dirbtuvėse sužinojau kokiomis sąlygomis auga sukulentai, kada ir kaip juos reikia persodinti, kaip galima juos sodinti grupėmis ir pan. Ačiū. Prieš pusmetį neturėjau nei vieno, o dabar, nebetelpa ant palangės : ) Pradėjusi juos auginti, iškart susitelkiau į estetinį auginimo indų vaizdą – todėl daugelis vazonų – seni, moliniai, surinkti iš rūsio, sodo ir dar kitų vietų bei perdažyti juodais mokyklinių lentų dažais. Pats puošniausias – buvusi cukrinė, baltutėlė, auksiniais kraštais. Šie augalai tokie žali visus metus, kad man atstoja Kalėdinę eglę, todėl prie jų nugulė ir vienas kitas žaisliukas, akmenukų, kriauklių ir medžio gabalėlių kolekcija iš mūsų šeimos kelionių.
Žvaigždė ir muzikos instrumentai dermėje
Sunku patikėti, bet visi nuotraukoje matomi daiktai – yra dovanos mūsų šeimai. Reiškia, mūsų draugai ir artimieji puikiai pažįsta mus, mūsų pomėgius, skatina ir palaiko juos. Pradedant pianinu, baigiant varpu ar žvaigžde. Čia mūsų traukos centras, kiekvieną vakarą sutiksi vaikus zujančius aplink instrumentų kampelį, bandančius tai vieną, tai kitą garsą. Todėl labai norėjau ir šioje zonoje to šventiškumo pėdsakų palikti. Burbulas ant mandolinos bei tiesiai iš Švedijos Naujų metų proga atkeliavusi žvaigždė – paskutiniai akcentai atbildančių švenčių.
Tai tokia štai buvo mano nuotaika šeštadienį, kai visur nieko iš anksto neplanavusi, sudėliojau akcentų, simbolių, uždegiau švieselių, kad mano šeima džiaugtųsi artėjančiomis šventėmis. Nes ši vieta, namai, ten kur šeima, yra tokia vienintelė. Todėl puoselėkim ją kurdamos savo asmenines šeimos tradicijas. Traukim daiktus, kurie būtent mums reiškia šventę, šviesą, džiugina. Jokie katalogai už mus pačias geriau nepajaus, ko reikia namams.
P.S. Šių metų frazė lydinti mane kasdien – Jei nori pakeisti pasaulį, eik namo ir mylėk savo šeimą! (Motina Teresė). Čia mano šventinis palinkėjimas Tau, Ten Kur Namai skaitytoja!!!
