Šis rugsėjis toks saulėtas ir džiuginantis, kad nori nenori vis dar gyveni vasaros nuotaikomis ar bent jau atsiminimais. O mano šeimos vasaros būna judrios, nes daug keliaujame po festivalius ir gimtadieningos, nes abu su vyru esam gimę rugpjūtį. Šiemet per gimtadienį buvau dvigubai džiugi: švenčiau paskutinį dvidešimt kelintąjį, o mintyse sveikinau Ten Kur Namai tinklaraštį su trečiuoju. Būti šio reiškinio dalimi – man dovana!!! Bet tuo pat galvoje sukosi klausimas – kaip pasveikinti ir ką padovanoti savo vyrui, kuris rugpjūčio pabaigoje šventė 30 – ąjį.? Pasisiūliau suorganizuoti didelį vakarėlį su draugais sode. Didelį, tai turiu omeny, kuriame dalyvavo 30 suaugusių ir kokių 15 įvairaus amžiaus vaikų. Pasisiūlyti surengti šventę drąsos užteko, bet leisk Tau papasakot, kaip ją pavyko įgyvendinti.
Idėja
Norėjau gražaus, su apgalvotomis detalėmis, gera muzika, puikiu oru ir gardžiomis naminėmis vaišėmis vakarėlio. Iš anksto susigalvojau, kokia tema rinksiu dekoracijas. Popierius, balta, žalia. Būnant gamtoje, reikia ją gerbti, todėl norėjau dekoracijų ir indų, kuriuos vėliau patys galėtumėm sudeginti arba perpanaudoti dar keletą kartų. Todėl pirkinių sąraše buvo: popieriniai indai, mediniai įrankiai, staltiesė iš dažymo popieriaus, popieriniai balti šviestuvai į pavėsinę, kepimo popierius stalo dekoracijoms, pora kiparisų medelių. Dar panaudojau turimus baltus žibintus, sodo medines dėžes, dekoratyvų tinklelį nuo uodų, visas savo sukauptas lempučių girliandas. Sodo rūsyje surinkau kokius 10 – 12 įvairių rūšių stiklainių, juos indaplovėje praploviau ir pritaikiusi nuostabias žvakių tabletes (Thomas Phillips parduotuvėje turi super padidinto formato), turėjau stalo apšvietimo visam vakarėliui.
Maistas
Prisipažinsiu, niekada tokiam kiekiui žmonių maisto negaminau ir net neplanavau, todėl ši dalis buvo didžiausias mano galvos skausmas, kol išsigryninau, kas ir kaip bus. Vyro pageidavimu, vaišės buvo vegetariškos. Visko buvo sodo darže: cukinijų, paprikų, morkų, pomidirų, špinokų (visiškas šios vasaros atradimas, tu tik karpai jiem viršūnes, o jie atželia kaip vijokliai. puikiausia špinatų atmaina lietuviškoms vasaroms), žalėsių, obuolių pyragams ir pan. Tik neužtenka viską susiraškyti į dėžes. Reikia receptų :) Žinojau, kad turi atsirasti krūva užkandžių visiems skoniams. Tad gaminau savo „firminį” vasaros derliaus patiekalą- tortilijas su daržovėmis, špinokais ir varškės sūriu, tiesiog sūriu ir pan. Jas subtiliai galima išdėlioti ant medinių lentelių, padėklų. Svarbiausia vientisas serviravimo būdas. Dar tarp patiekalų atsirado baklažanų suktinukai, falalafeliai su įvairiais padažais, gvakamolė (avokadų užtepėlė), cukinijų ir pievagrybių pyragas, sumuštinukai su lašiša. Vaisių, kavos, arbatos ir saldumynų stalas buvo atskiras, prie jo būriavosi vaikai, kurių favoritai buvo – braškių, melionių ir vynuogių vėrinėliai.
Svečiai ir dovanos
Jau kuo mano vyras gali džiaugtis, tai savo draugais. Tokių gražių, įdomių, nuoširdžių žmonių viename būryje sulaukti – geriausia dovana. Visi vienaip ar kitaip gyvenime jau buvo susitikę, tai pokalbių temų ar veiklų generuoti nereikėjo. Ačiū Jums! Dar tokia proga ir dovanos, sveikinimai. Aš buvau tas pilkasis kardinolas, kuris savaitė prieš jau atsakinėjo į žinutes ar skambučius su klausimais – ką padovanoti Ugniui? Viena draugė Monika, kuri mus aplanko tik keletą kartų per metus, nes gyvena Londone, pagamino absoliučiai fantastišką veganišką gimtadienio tortą, ir vietoje jį išpuošė mano augintų gėlių žiedais.
Mano ir Ugniaus tėvai labai džiaugėsi, kad šventėje dalyvavo tiek daug vaikų. Ramesnieji kartu su mūsų jaunesne dukra Mingaile labai stipriai užsiėmę smėlio dėžėje buvo. Štai Upės kompanija jau vertėsi judriais dalykais: krepšiniu, badmintonu, gaudynėmis : )
Štai ir geriausias receptas šventei namuose – artimieji ir draugai, puikus oras, gera nuotaika ir sveikas maistas. Tokius susibūrimus norisi kartoti ir be progos. Laukiam ir mėgstam svečius labai labai!!!! O Tu?
