Ten Kur Pirmadienis (38) Realybė yra graži

Mes gyvename tobulus gyvenimus. Su tobulais vaikais, nuostabiais vyrais ir vazose nevystančiomis gėlėmis. Mūsų katinai nesišeria, šunims nereikia kirpti nagų ir savo š.. jie susirenka į maišelį. Mes atsakingai renkamės ką valgom, o parsinešę bandeles namo, jas ironiškai pavadiname gliutenu, tarsi taip pavadinus jos taps mažiau bandelės. Socialiniuose tinkluose renkame širdeles prie tobulų, filtrais dar patobulintų nuotraukų ir galvojame, per kokį filtrą uždėtą ant nuotraukos, neplauta galva atrodytų truputį švaresnė.

Vieni gali sakyti, kad į socialinius tinklus transliuoja tik tada, kai yra geros nuotaikos, kai tikrai tą nori daryti. Kiti savo turinį planuoja ir net žiūri, kad nuotraukų spalvos ir nuotaikos tiktų viena prie kitos (apie Instagram gudrybes daugiau čia). Ir nei vienas kelias nėra blogas, kol išlieka kritiškas žvilgsnis į tai, ką matome ekrane.

Aš pati labai mėgstu Instagram dėl galimybės betarpiškai bendrauti, reaguoti susipažinti ir susidraugauti. Man nepatinka ten kelti bet kokias nuotraukas, todėl aš labiau prie tų, kurie savo turinį planuoja. Bet mano Insta stories galima rasti visko, nuo atsiliepimų apie knygą, iki saldžiai miegančių vaikų, šunų ir katinų. O kartais esu ir tarp tų, kuriems reikia geros nuotaikos, kad įkeltų nuotrauką ir pasidalintų savo mintimis. Vienos taisyklės nėra ir šį pirmadienį aš ne apie tai kaip aš renkuosi nuotraukas į Instagram. Aš apie nufiltruotą realybę.

Matyt mano charakteris toks, kad aš mėgstu gyventi ramiai, leidžiu smulkmenoms susitvarkyti pačioms, o dramų ir taip kasdienybėje užtenka, kam jas kurti galvojant apie savo trūkumus. Todėl man įdomu pažiūrėti į tobulus makiažus, gražius rūbų derinius ir idealiai sutvarkytus namus, pasigrožėti ir gyventi toliau. Aš gerai žinau, kad už tobulo makiažo gali būti užsikimšusios veido poros, idealiuose rūbų deriniuose gali spausti batai, o idealūs namai būna tik nuotraukose. Juk pati prieš fotografuodama vieną ar kitą namų kampą patraukiu trukdančius daiktus už nuotraukos ribų. Bet yra ir kitokių žmonių, ypač jaunų, kurie ufiltruotą realybę priima kaip gryną tiesą ir graužiasi, kad jų gyvenimas nei toks tobulas, nei toks gražus.

Štai jau ne pirmą kartą skaitau, kad tarp visų nudailintų, nufiltruotų nuotraukų norisi tikrumo ir natūralumo, nesuplanuotų ir nesurežisuotų vaizdų. Mes pavargome nuo gyvenimo imitacijos ir tai labai gerai parodo Instagram Stories populiarumas. Mano mėgstama tinklaraštininkė Elsie Larson rašo, kad gali būti, kad Instagram ir visi socialiniai tinklai apsuko ratą ir grįžo prie ištakų – nenudailinto ir ką matau tą transliuoju vaizdo. Visas įrašas šia tema yra A Beatuful Mess tinklaraštyje. Žemiau mano Instagram pirmos nuotraukos ir pačios naujausios.

Ji rašo, kad vis sunkiau rasti išskirtinių ir unikalių Instagram profilių, nes visi, kuriems įdomu žino taisykles kaip padaryti nuotrauką gražią, kaip sukurti vientisumą ir ryšį tarp visų nuotraukų. Dėl šitos priežasties ilgainiui pradedi nebeatskirti tų žmonių, kuriuos seki, nes visos nuotruakos atrodo kaip vieno žmogaus.

Įrašas, kuris paskatino mane parašyti šia tema yra merginos iš Didžiosios Britanijos, Carolyn, ji rašo, kaip nulaužė savo Instagram profilį ir kodėl ji taip padarė. Visas įrašas yra The Slow Traveler tinklaraštyje.  Jos aprašomą The Face App ir aš parsisiunčiau. Buvo daug juoko, kai su vaikais bandėm save pasendinti ir pajauninti. Bet pagražinti? Taip iškart išlyginti odą, pašviesinti paakius ir tapti savo paties karikatūra? Kažkam tai veikia.

Carolyn siūlo klausinėti visur ir visko. Kelti klausimus visada ir vertinti, ar tai ką matai kompiuterio ar telefono ekrane yra tikra, ar taip gali būti gyvenime. Aš siūlau visada prisiminti, kad šalia garuojančio kavos puodelio nuotraukoje gali būti pilna kriauklė neplautų indų. Ir tas, kuris kalba, rodo ir kuria turinį internete yra ir tas, kuris redaguoja ir sprendžia ką rodyti ir ko ne. Mes visi galime būti tokie. Arba galime tapti šiek tiek tikresni ir retkarčiais priminti sau ir kitiems, kad nors tai yra virtuali realybė, žmonės už nuotraukų ir tekstų yra tikri.


Mūsų katinas visiškai pajuto pavasarį ir ne tai kad šeriasi, jo plaukai krenta kuokštais, lieka ant baldų, grindų ir kur tik jis pasirodo. Kai nutirpo kieme sniegas, pasitvirtino posakis”pavasaris parodys kas kur kakojo” Bruknė savo reikalų paskui save nesusitvarko. Mano net šakos pavasarinės kažkodėl neišskleidė lapukų šiemet, ką jau kalbėti apie gėles. Realybė yra graži, kartais juokinga. Viskas priklauso nuo požiūrio :)