Tinklaraštis Paprastai. Mandriu autorė Morta: Vertinga yra tai, kas yra tikra

Šiais metais nusprendžiau atgaivinti pernai šiek tiek apleistą Ten Kur Namai rubriką Tinklaraštis paprastai. Noriu pasidalinti geraja tinklaraščio rašymo patirtimi, interviu su tinklaraščių, kuriais žaviuosi, autorėmis.

Ir šiandien labai džiaugiuosi kviesdama Tave paskaityti pokalbį su tinklaraštininke Morta. Labai žaviuosi jos rašymu, straipsniais ir informacija, kuria ji dalijasi. Kažkada trumpai dalinausi savo nuomone apie mamų tinklaraščius, kuri nebuvo labai teigiama. Mandriu, taip vadinasi Mortos tinklaraštis, yra būtent toks, kurį rekomenduoju skaityti, kurį pati mielai skaitau kaskart, kai tik atsiranda naujas įrašas – naudingas ir reikalingas.


Papasakok TKN skaitytojoms apie save ir savo tinklaraštį.

Kalbėti apie save nekalbant apie Mandriu tinklaraštį man jau nelabai pavyktų. Taip pat nelabai išeitų pasakoti apie Mandriu tinklaraštį nekalbant apie save ir savo šeimą, nes jis yra mano šeimos atspindys, jame sugula mūsų patirtys ir patyrimai, jame sunkumų ir džiaugsmų išpažintys. Taigi pradėsiu nuo mūsų šeimos. Su vyru Tomu susipažinome seniai, net tiksliai nepamenu kada, nes mes ilgą laiką buvome klasiokai, susidraugavome baigdami mokyklą ir po dviejų studijų metų susituokėme. O! Tai buvo studentiškos vestuvės: pačių gamintos ne tik dekoracijos, bet ir maistas, šokiai basomis ant žolės, muilo burbulų pūtimas su mažaisiais. Pabaigus mokslus universitete ant mano pilvo nutūpė drugelis ir prieš metus sulaukėme Elijos. Tai buvo neišmatuojamo dydžio pokytis mūsų su Tomu gyvenime. Būtent šie pokyčiai ir įkvėpė pradėti rašyti.

Mandriu

Kaip pradėjai rašyti tinklaraštį?

Mandriu blogas mano mintyse gimė dar prieš gimstant mūsų mažylei. Taigi prieš metus. Dar benešiojant pilvelį susidurdavau su įvairiais klausimais, į kuriuos norėjosi rasti ne tik atsakymų. Kartais norėdavosi rasti įkvėpimą, padrąsinimą ir nu(si)raminimą. Pamačiau, kad tokių dalykų rasti nelengva. Tą pačią dieną, kai gimė Elija, supratau, kad būtent mano gimdymo istorija ir bus Mandriu tinklaraščio atspirties taškas. Tai buvo istorija, kuri galėjo padrąsinti belaukiančias savo mažylių. Einant laikui iššūkių motinystės srityje patyriau daug, santykiuose su vyru, tėvais, draugais – gal net dar daugiau. Vėl – atsakymų paieškos sugulė į įrašus tinklaraštyje. Mano tikslas visada buvo atviras ir nuoširdus pasakojimas apie savo patyrimus. Be pagražinimų, be nutylėjimų. Iš karto sulaukiau nemažai atsiliepimų iš kitų mamų, kurias mano patirtys paguodė, įkvėpė, sustiprino. Nors gaila, kad viešai pasidalinti pagyrimo žodžiais dar retai išdrįstama, teigiami atsiliepimai mane skatino rašyti toliau. Ir rašyti atvirai.

Mandriu

Ar planuoji savo įrašus? Ar turi tinklaraščio rašymo kalendorių?

Nors į įvairių veiklų planavimą žiūriu teigiamai, tinklaraščio įrašus planuoju retai. Dažniausiai todėl, kad patirtys ir išgyvenimai diktuoja temas įrašams, o tų patyrimų nesuplanuosi.

Turi mažą dukrytę, kaip pavyksta suderinti tinklaraščio rašymą ir vaiko auginimą?

Parašyti tekstą prisėdus prie kompiuterio galiu greitai. O mintys galvoje apie tai, ką rašyti, susidėlioja bėgant mamiškoms dienoms. Tada dažnai rankos dirba, lūpose gugavimas, o dalis minčių laisvos. Niekada nespaudžiu savęs rašymui. Rašau tada, kai tekstai patys sugula mintyse. Yra temų, kurios rutuliojasi galvoje jau kone metus, tačiau, atrodo, joms vis neateina laikas pasiekti tinklaraščio skaitytojas.

Mandriu

Iš kur semiesi įkvėpimo rašymui?

Negalėčiau pasakyti, kad išvis jo semiuosi. Kartais tiesiog suprantu, kad vienu ar kitu savo patyrimu, kažkuriomis mintimis pasidalinti verta. Verta dėl to, ką iš jų gali gauti kiti, o greičiau kitos. Kitos mamos, arba būsimos mamos. Tinklaraščio įrašai išplaukia iš mano gyvenimo patirties, taigi ir įkvėpimas pas mane ateina pats.

Koks tinklaraščius skaitai?

Mėgstamiausi, žinoma, apie motinystę, namus, vaikų priežiūrą, mamų rūpesčius ir džiaugsmus, šeimų keliones, vaikų mokymą namuose, krikščioniškas vertybes, kūrybinius projektus ir pan. Štai keletas jų: Home Song, Lara Casey, Love Taza, Mother, I Spy DIY. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau lietuvių tinklaraščių, į kuriuos vis norisi užsukti.

Ar pasikeitė kas nors Tavo gyvenime, kai pradėjai rašyti tinklaraštį?

Taip. Supratau, kad atvirumas ir nuoširdumas sujungia žmones. Mes žmonės, iš tiesų turime daug daugiau panašumų nei skirtumų. Taip pat ir mamos. Nors daugelio iš mūsų patirtys, nuomonės ir požiūriai skiriasi, manau, kad yra daug daugiau dalykų, kuriais mes esame panašios. Daug daugiau dalykų, kurie mus daro panašias viena į kitą. Kalbėdamos apie save, savo išgyvenimus ir jausmus, leidžiame klausantiems ar skaitantiems pajausti tą panašumą, gal net artimumą ir tai mums daug duoda: įkvėpimą („Aš irgi galėčiau tai“), nusiraminimą („Ne aš viena tai išgyvenu“), padrąsinimą („Jeigu pavyko jai, gali pavykti ir man“).

Nors kalbėti atvirai man ne visada yra lengva, per šiuos metus pamačiau, kiek visgi tai gali duoti kitiems žmonėms, o ir atgal – man pačiai. Tinklaraštis man suteikė galimybę susitikti (kad ir virtualioje erdvėje) su panašias patirtis, išgyvenimus turinčiomis mamomis. Arba su tomis merginomis ir moterimis, kurioms motinystė dar tik prieš akis ir kurioms norisi žvilgtelti į tą naują sritį. Kai kurie „susitikimai“ virto ilgalaikiu bendravimu, o kai kurie, netgi, pasakyčiau, į draugystes.

Mandriu

Ar bandei kada įsivaizduoti, kur tinklaraščio rašymas gali Tave nuvesti, sakykim, po 5 metų?

Galbūt kartais ir pagalvoju, tačiau konkrečių vizijų neturiu. Žinau, kad dabar yra laikas tęsti tai, ką dariau iki šiol, o galimybės kartais atsiranda bejudant. Nors visgi kai kuo labai viluosi… Kad Mandriu parduotuvėlėje atsiras vis daugiau mielų dalykėlių, kurie patiktų tinklaraščio skaitytojoms.

Mandriu-atvirukai

Ką patartum norinčiai pradėti rašyti tinklaraštį?

Esu girdėjusi keletą nuomonių apie tai, koks yra geras tinklaraštis. Vieni sako, kad reikia rašyti ne sau, ne dėl savęs, o kitiems. Kurti vertingus tekstus, kad skaitytojas kažką gautų skaitydamas tinklaraštį. Kiti sako, kad reikia rašyti kaip sau, ir atitinkami skaitytojai patys tave susiras. Manau, kad tiesos yra abiejuose požiūriuose. Žinoma, reikia rašyti nuoširdžiai, atvirai, o ne pataikaujant skaitytojui. Kita vertus, tai ką rašai turi turėti vertę. Mano nuomone, vertinga yra tai, kas yra tikra: ne pagražinta, ne paviršutiniška. Bet galvoje greičiausiai turiu mamiškus tinklaraščius, nes juos geriausiai pažįstu.

Gali rasti Mandriu Facebook’e

Taip pat rekomenduoju Mortos kuriamus atvirukus Aš išsiųsiu atviruką už Tave