Susipažink. Kata Kiosk įkūrėja Kotryna: Kartais tiesiog reikia pradėti

Aš turiu silpnybę gražioms iliustracijoms, plakatams ir kitiems kūriniams, kurie galėtų puošti mano namų sienas. Ir visada žaviuosi žmonėmis, sugebančiais tokius dalykus kurti, nes man bet kas, nupiešta, atrodo kaip stebuklas. Be abejo, taip yra todėl, kad aš pati piešti nemoku.
Kata Kiosk jau seniai sekiau tiek FB tiek Instagram’e. Ir visai neseniai, pamačiusi Kata Kiosk puslapyje plakatą su troleibusu, nusprendžiau, kad reikia pasidomėti žmogumi, kuriančiu tokius gražius ir man artimus kūrinius.

Kviečiu susipažinti su Kotryna, iliustratore ir Kata Kiosk įkūrėja.

Kaip pradėjai kurti atvirlaiškius, plakatus ir kitus popierinius grožius?

Pagal profesiją esu iliustratorė, kuriu iliustracijas užsienio žurnalams ir laikraščiams. Kata Kiosk – mano atvirukų, plakatų ir kitų suvenyrų verslas. Tai yra kažkas tarp hobio, eksperimentų laboratorijos sau pačiai ir narcisistinio polėkio užkariauti pasaulį. Trumpai tariant, tai yra mano smulkus verslas, kuriame kuriu ne pagal užsakovų poreikius, o pagal savo pačios supratimą, taip pat pati užsiimu leidyba, jos platinimu.
Suvenyrų tema mano gyvenime atsirado gana netikėtai. Iš dalies dėl vienos pradirbtos vasaros Vilniaus turizmo informacijos centre, iš dalies dėl lankytų paskaitų apie lietuvių liaudies meną, iš dalies dėl beprotiškos meilės savo gimtajam miestui Vilniui, iš dalies, nes mačiau, jog yra neužpildyta niša (ypač kalbant apie suvenyrus mano pačios kartai – tai, ko ieškočiau pati keliaudama), iš dalies, nes norėjau išbandyti save, susikurti sau sąlygas kurti ir augti.

Kata kiosk

Ar ilgai užtrunka vieno piešinio kūrimas?

Labai įvairiai, nėra jokio bendro vardiklio. Be to, klausimas, kada prasideda tas kūrimas – ar jau kai, tiesiogine šio žodžio prasme, piešiu, ar prieš tai, kai kreivai eskizuoju generuodama idėjas? O gal dar anksčiau, kai kelias savaites ar mėnesius kažką nešiojuosi savo galvoje, pati dar gerai nesuprasdama, kas tai yra.

Kata Kiosk

Kur semiesi įkvėpimo?

Konkrečiai kolekcijos „Įkvėpta Lietuvos” atveju, manau, kolekcijos pavadinimas ir yra atsakymas. Norėjosi pamatyti Lietuvą kitais pjūviais – ne tik nuo Gedimino kalno ar cepelinais nukrauto stalo, taigi išsikėliau užduotį sujungti šiuolaikinę Lietuvą ir lietuvių liaudies paveldą su šiokiais tokiais humoro, ironijos, o kartais ir nenusaldintos romantikos, atspalviais.

Kartais tampa akivaizdu, jog mes dar tik ieškome to lietuviško identiteto, o kartais tiesiog jį kuriame patys. Man, gimusiai ir užaugusiai Vilniuje, Lietuva – tai ir kelionė apšerkšnijusiu troleibusu, kuriame gali išgirsti tris kalbas vienu metu, ir samanų „kilimas” tyliame miške, ir startu-up’ą ką tik pradėjęs hipsteris ant dviračio senamiestyje, ir puikus interneto ryšys kavinėje, ir močiučių primarinuotos daržovės sandėliuke ar tarp betoninių miegamojo rajono daugiabučių įsispraudusiame turgelyje.

_koliazas IKVEPTA LIETUVOS

Galbūt, kažkam, kas užaugo Kaune, Klaipėdoje ar Kupiškyje, Lietuva yra visai kas kita – dar nerandame to bendro vardiklio. Esu tikra, jog po poros dešimtmečių mes Lietuvos identitą rasime tikrai ne apsamojusiose pilyse, o savyje. Tačiau kol kas, manau, mes neįvertinam tų mažų unikalių momentų, kurie ir daro Lietuvą tuo, kuo ji yra, ir per daug viską stengiamės sutautinti, sudvasinti, sureikšminti, nuolat statome žodinį ir vizualų paminklą Lietuvai ir dėl to visas Lietuvos pristatymas gaunasi kiek oficioziškas, nenatūralus, skirtas kažką įrodyti ar ką nors (dažniausiai užsienietį) nustebinti.

Daug įkvėpimo radau ir įsigilinusi į kiču dar nepaverstus folklornius lobynus – juos atradau specializuotoje literatūroje (lietuvių liaudies medžio bei metalo dirbinių, kostiumo bei tekstilės, architektūros bei memorialinių dirbinių, keramikos ir koklių rinkiniuose, kitoje mokslinėje literatūroje). Nebūčiau žinojusi nuo ko pradėti, jei ne kadaise VDA lankytos a. a. profesoriaus dr. Alfredo Širmulio paskaitos (bei jo publikacijos). Jos labai išplėtė suvokimą kas yra lietuvių liaudies menas ir kiek daug ta sąvoka po savimi slepia. Tai tikrai nereiškia, jog atsivertusi katalogus, aklai juos kopijavau savo technika – tikrai ne, tačiau jie labai padėjo susiorientuoti tematikoje, praplėsti akiratį.

STIKLAINIS A3 B

Tiesa, vieną studentišką vasarą yra tekę dirbti Vilniaus Turizmo informacijos centre – bendrauti su turistais įvairiomis kalbomis, padėti jiems susigaudyti žemėlapyje, atsakyti į klausimus. Manau, tai buvo pirmas aiškus impulsas sau pačiai apie tai, jog žmonės, žvelgdami į Lietuvą iš šalies, matydami ją pirmą kartą, akcentuoja visai kitus dalykus, nei mes, gimę čia ir augę, ir kartais prisisotinę tam tikrų nutrintų klišių. Nuo tos vasaros sąmoningai ir pasąmoningai mintyse „kolekcionavau”, kas yra Lietuva ir ką reiškia joje gyventi. Ši atviručių ir plakatų serija yra tos minčių kolekcijos padarinys.

Ar tenka susidurti vadinamuoju, kūrybiniu bloku, kai nesinori kurti. Ar turi būdų jam įveikti?

Yra tokia vieno žymaus tapytojo Chuck Close citata “Amateurs look for inspiration; the rest of us just get up and go to work.” („Megėjai ieško įkvėpimo, visi likę atsikeliam ryte ir einam dirbti”). 99 atvejais iš 100 taip ir yra – kūryba ateina iš to, jog įsigilini, eksperimentuoji, kažkas gaunasi, kažkas ne – tikrai nėra taip, jog į galvą trenkia įkvėpimo žaibas tris kartus per savaitę ir tuo metu įvyksta kažkas stebuklingo. Bent mano atveju taip nėra. Gal čia mano, kaip akademikų ir profesorių šeimos vaiko, įprotis tyliai kapstyti temą, kol kažką sugalvoju, turbūt kiti kuria kitaip.

O vadinamasis kūrybinis blokas paprastai įvyksta dėl to, jog arba būnu pavargusi, išsisėmusi, arba tiesiog ne pakankamai gerai įsigilinusi į tai, ką darau. Kartais padeda tiesiog užpildyti mintis turiniu – skaityti, nueiti į parodą, paskęsti pinterest’o ar instagram platybėse, o kartais užtenka tiesiog pasivaikščioti po Vilnių su kavos puodeliu, įkvėpti šviežio oro. Visada sakau, jog Erkiulio Puaro (Hercule Poirot) personažas, spręsdamas bylą, ne šiaip išeidavo į ilgus pasivaikščiojimus – tai geriausias vaistas nuo bet kokio bloko – mintys pačios susidėlioja, svarbu tik, jog tų minčių būtų.

GELES A6

 

Kokia yra mėgstamiausia Tau viso kūrybinio proceso dalis?

Idėjų generavimas, kai pradedu užčiuopti temą ir idėjos pradeda vytis viena kitą, belieka turėti po ranka, kur jas užsirašyti ir užsieskizuoti, ir po to jau belieka iliustracijas „atlikti”. Mane visados turinys (idėja) domina labiau už formą, ir anksčiau teko įdėti daug pastangų, jog forma pasivytų turinį.

Kokia yra Tavo darbo vieta, kas svarbu aplinkoje kurioje Tu kuri?

Mano darbo vieta yra namai. Tai turi daug pliusų ir daug minusų, dabar stengiuosi kreipti dėmesį tik į pliusus. Nors vienu metu buvo labai sunku nuolat būti tarp tų pačių sienų, vėliau kažkuria prasme namai patys tapo vienu iš mano kūrybos objektų, taigi manau, įvyko tam tikra harmonija.

Na, o darbo stalas yra pats nuobodžiausias, koks tik būna – ant jo stovi kompiuteris, apklijuotas geltonais lapeliais (priminimai pačiai sau), aplink mėtosi keletas rašiklių, stovi kavos puodelis ir eskizų blonknotas. Mano kūrybos procesą paprastai sudaro du etapai – visai kreivi eskizai rašikliu ant popieriaus, ir vėliau – išgrynintų idėjų įgyvendinimas kompiuteriu. Tiesa, jei yra laiko, prasideda eksperimentai įvairiomis priemonėmis, tad mano darbo vieta tampa laikinu chaosu, primenančiu popieriaus ir dažų laboratoriją, bet paprastai gana greitai viskas vėl grįžta į ritmą. Stengiuosi nei tuo laikinu chaosu, nei vyraujančia rutina, neužkrėsti likusių namų – įsispaudžiu į kampą prie stalo ir likęs pasaulis kelioms ar keliolikai valandų išnyksta.

Kata kiosk

Ko nėra nei mano darbo vietoje, nei likusiuose namuose – tai mano pačios darbų, neturiu poreikio gyventi tarp to, ką jau išgyvenau ir sukūriau – man tai būtų absoliutus kūrybos stabdis, didžiausias įkvėpimo priešas, nesukeliantis jokių naujų impulsų – tai daugmaž tas pats, jei rašytojas nuolatos iš naujo skaitytų savo paties parašytą knygą.
Tačiau kuo toliau tuo labiau baltas buto sienas slepiu po kitų autorių darbais – daugiausiai plakatais, art print’ais, kuriuos atsivežu iš kelionių ar padovanoja draugai. Tikiuosi, ateityje atsiras ir daugiau vienetinių kūrinių.

Kata kiosk

Ką galėtum palinkėti nedrįstantiems imtis kūrybos?

Išdrįsti. Kūryba nėra būtinai tik ekspresyvi, ar tik labai „gražiai nupiešta, su teisingai nuštrichuotais šešėliais”, ar tik racionali, ar tik emocionali. Labai svarbu, kurti taip, koks esi, nebandyti kurti dėl svetimų akių.

Yra toks vienas puikus pratimas tiems, kurie nežino ko nori, ar žino, bet kažkodėl nedrįsta, ar šiaip tiems, kurie gyvenime atsidurė kryžkelėje. Pratimas toks: atsisėsti su storoku sąsiuviniu ir rašikliu ir surašyti viską, ką apie save žinai. Pradėję nuo datų ir faktų, staiga dauguma persijungia į savirefleksijas, tai geriausias bet kokių dvasinių užstrigimų valymo būdas, kurį žinau – tiesiog pasikalbėti su savimi be jokių apsimetinėjimų, susirašyti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, ir finale – surašyti, ko ir kodėl bijai. Paprastai to pakanka, nes ko nespėja suprasti galva, ranka pati kartais parašo iš inercijos. Kartais tiesiog reikia užrašyti mintis, jog pats save išgirstum.

Kata kiosk

Tiems, kas neišdrįsta pradėti piešti ar tapyti, galiu pasidalinti patirtimi, jog anksčiau aš irgi dažnai neišdrįsdavau, kol supratau, kad mane stabdo idealiai baltas popieriaus lapas, ant kurio bet kokia linija ar dažų dėmė tampa labai svarbi, bet kokia klaida – katastrofiška. Man tai keldavo įtampą. Juokinga, bet problema išsisprendė, pradėjus eskizuoti ant gelsvo ar rusvo popieriaus – taip ir įsivažiavau, atsirado tam tikras greitis, tapo lengviau „paleisti” nevykusias idėjas, ir gal ne pati kūryba, bet mano pačios augimas, tapo greitesnis. Tapo tiesiog lengviau kvepuoti, nustojau pretenduoti į idealų potepį ir tiesiog ėmiau kurti taip, kokia aš esu, taip pat tapo lengviau eksperimentuoti, išbandyti kitas priemones, neužstrigti, nebeatidelioti.

Kitas patarimas – nelaukti idealaus momento, kol namuose bus visiška tyla, kol turėsi visas priemones po ranka, kol stalas bus idealiai sutvarkytas… Kartais tiesiog reikia pradėti. To visiems ir linkiu, nesvarbu, ar kūryba yra jūsų profesija, ar hobis.


 

Plakatai ir atvirlaiškiai iš kolekcijos „Įkvėpta Lietuvos”

Visos nuotraukos, iliustracijos ©Kotryna Žukauskaitė 2016

Kata Kiosk didmena parduotuvėms Kata Kiosk
Pristatymas iš pirmų rankų visame pasaulyje Kata Kiosk Etsy
Kata Kiosk Facebook
Kata Kiosk Instagram

Paskelbta$ sPažymėta$ s