Roma – sužavėjusi, netikėta ir griaunanti mitus

Kaip čia patikėti, kad jau savaitė, kaip mes grįžę iš saulėtosios Italijos, iš svetingosios Romos. Kelionei ruošiausi kaip niekada anksčiau – daug skaičiau, domėjausi ir ieškojau. O kaip kitaip, kai bilietai nupirkti vasaros pradžioje :)

Visi be išimties kelionių vadovai ir straipsniai internete rašė: Romoje viešasis transportas tragiškas – autobusai vėluoja, juose prisigrūdę žmonių. Metro neišvystytas, jame taip pat grūdasi žmonės, nors juo važiuoti patogu, bet jis nevažiuoja visur kur reikia. Ir taip toliau ir panašiai… Mums nebuvo nieko panašaus!

Viešbutis, kurį radau po ilgų paieškų, įsikūręs tolokai nuo centro. Išsirinkau tokį, nes man patiko jo įvertinimas, kurį radau internete. Be abejo, kaina nebuvo paskutinėje vietoje. Keturių asmenų šeimai, gan prasto viešbučio kaina Romos centre, 4 naktims prasideda nuo 400 eur (tuo metu, kai aš ieškojau viešbučio). Mes sumokėjome perpus mažiau. Gavome patogų viešbučio kambarį, prie kurio buvo dušas ir WC, kambarys buvo kasdien tvarkomas. Važiuodama iš oro uosto į viešbutį labai pergyvenau, laukiau kada prasidės kamščiai, neatvažiuos autobusas ir panašiai. Kai įlipome į autobusą – laukiau kol į jį prisigrūs žmonių, įlips visoki keistuoliai ir kabinėsis – nesulaukiau. Ir taip buvo ne tik pirmą kartą. Puiki kelionė į miestą ir atgal buvo kiekvieną dieną.

Roma-aukstai

Kiekvieną dieną iš viešbučio autobusu važiuodavome iki traukinių ir metro stoties Tiburtina, ten buvo ir mūsų autobuso galinė stotelė. Kelionė autobusu trukdavo apie 30 minučių, bet visą kelią galėjome dairytis į romiečių kasdienybę, todėl kelionė tikrai neprailgdavo. Dar apie 15-20 minučių važiuodavome metro iki tą dieną pasirinktos vietos.

Roma man paliko atviro, draugiško miesto įspūdį. Jei kas leistų rinktis Paryžius, ar Roma, tikrai rinkčiausi pastarąją. Žmonių draugiškumas, geranoriškumas stebino ir džiugino. Neteko sutikti nei vieno pasipūtusio, nedraugiško. Atvirkščiai – visi rūpestingi, dosniai dalinantys komplimentus, glostantys vaikų galvas ir padedantys prireikus. Mums visi buvo malonūs, pradedant viešbučio administratoriumi, kuris laukė mūsų atvažiuojančių jau po darbo valandų, baigiant žmonėmis, kurie „saugojo” mūsų vaikūs, kad jų nesuspaustų metro attenzione bambini! skambėjo per visą vagoną.

mergyte-vatikanas

Kelionei susidėliojom planą. Ir pačia pirmą viešnagės dieną aplankėm Vatikaną, buvo antradienis,o pagal rekomendacijas į Vatikaną, jei nesieki būtinai susitikti su popiežiumi, trečiadieniais geriau nevykti. Atstovėjome didžiulę eile, kad patektume į Švento Petro Baziliką. Buvo verta. Bazilika įspūdinga tiek dydžiu, tiek meno kūriniais, esančiais joje. Pavaikščiojome ir Bazilikos požemiuose, o didžiulis įdomumas buvo pakilti liftu ir pasivaikščioti aplink Bazilikos kupolą. Taip pat pažvelgti į Vatikaną nuo stogo. Įėjimas į Baziliką nemokamas. Eilėje reikia stovėti todėl, kad kiekvieną įeinantį patikrina kaip oro uoste. Mokamas yra pakilimas ant bazilikos stogo. Ten eilė ne tik prie bilietų kasos, bet ir prie lifto, į kurį įleidžia ribotą kiekį žmonių. Eilėse laukti verta ir tikrai neprailgsta.

vatikanas

Trečiadienį skyrėme Koliziejui ir Romos imperijos istorijai. Aš buvau ir esu sužavėta tos didybės, kurią sukūrė žmogus. Esu skaičiusi ne vieną ir ne du grožinės literatūros kūrinius, kur veiksmas vyksta Romos imperijoje (mano favoritas Colleen McCullough romanas Žolynų vainikas), buvo labai įdomu prisiliesti prie vietų ir pastatų, kurie stovi daugiau nei du tūkstančius metų.

romos-imperija

Ketvirtadienį skyrėm tiesiog pasivaikščiojimui po miestą. Romos įžymybę Trevi fontaną matėme pro statybų aptvarus, šiuo metu fontanas remontuojamas. Net ir aplink remontuojamą  ir tvoromis aptvertą fontaną būriuojasi minios turistų, mes tiesiog pasistengėme kuo greičiau praeiti pro šalį. Kita Romos įžymybė, Ispanijos aikštėje esantys laiptai taip pat aptverti ir ruošiami remontui. Aš būtinai norėjau aplankyti gėlių turgų Campo de Fiori. Ir ten praleidom daug laiko. Gėrėme granatų sultis. Skonis nėra toks geras,kaip galėtum tikėtis, nes sultys karčios. Bet spaudimo procesas, pagyvintas šuksniais – įspūdingas.

granatu-sultys

Turgus esantis Campo de Fiori – Gėlių aikštėje, skirtas ne tik turistams, bet ir romiečiams, kurie ten ateina pirkti vaisių ir daržovių. Prisižiūrėjus tokio grožio vaisių, daržovių grįžusi į Lietuvą net nuliūdau. Bet, sakykim, jie neturi raugintų kopūstų :D

campo-de-fiori

Kelionėje nenusipirkome nieko įspūdingo. Tiesa, aš parsivežiau naują suknelę :) Šioje kelionėje pastebėjau, kad ne mažiau smagus už tikrąjį apsipirkinėjimą yra vadinamasis window shopping, kai tik dairaisi į vitrinas, grožiesi siūlomais dalykais, bet nieko neperki. Tiesa, parsivežėme romietiško pecorino sūrio. Gaminamas iš avių pieno, šis sūris, sako, buvo tradicinis gladiatorių maistas.

roma-window-shopping

Turistų Romoje viskių visokiausių, kaip ir turi būti tokiame mieste. Mane labai sužavėjo kinės. Pasipuošusios, pasitempusios, visur save fotografuojančios.

kines

Aš taip pat buvau pasipuošusi, pasitempusi :) o ištiesų – laikiausi tradicijos ir keliavau su suknele. Nors vežiausi vieną suknelę ir su kita skridau, visas, išskyrus pirmą, kelionės dienas praleidau su pilka Adatytė suknele. Ir Instagram ir visiems kas klausė gyriau šią suknelę. Įsigijau ją labai netikėtai užklydusi į Adatytės puslapį internete ir esu labai patenkinta. Jaučiu, kad ši suknelė bus šio šaltojo sezono mano rūbas Nr. 1. Tiesa, buvau suplanavusi, kad ir namo skrisiu su šia suknele, bet paskutinę dieną apsipyliau ją kava :) Teko persirengti tiesiog parke, kuriame leidome laiką iki važiavimo į oro uostą.

Visą kelionę dalinausi netradiciniais Romos vaizdais. Čia Sofija mane įamžino fotografuojančią alyvmedžio šakelę. Ko dėl meno nepadarysi :D nei venas alyvmedis nuotraukos vardan nenukentėjo!

instagram-menas

Pabaigai noriu pasakyti – Roma yra nuostabi: triukšminga, sena, įdomi, energinga. Aš tikrai grįžčiau tyrinėti jos senųjų gatvelių, vaikščioti jomis ir gerti į save šio seno, puikaus miesto, kuris mane pakerėjo. Labai mėgstu didelius miestus, jų gyvenimą, energija ir žmones, kurie juose gyvena. Pati semiuosi energijos būtent iš miestų ir jų istorijų. Roma mane pakerėjo, sužavėjo ir galiu jai sakyti tik komplimentus. Kiekvienam linkiu ją aplankyti. Nors kartą.

Paskelbta$ sPažymėta$ s

$ s mintis

  1. myliu Romą, buvome ten prieš kelis metus taip pat savarankiškai. Beje – nuotraukoje ne kinė, bet japonė. Jau išmokau atskirti tų kraštų žmones pagal veidus.

  2. Sigitai, nepaklausiau iš kur ji, bet kalbėjo tikrai ne japoniškai. Buvom Japonijoje, tai šios merginos tikrai skiriasi nuo matytų ten, ne tik kalba, bet ir elgesiu.

Komentarai nepriimami.