Ten Kur Pirmadienis (48) Geros kelionės!

Priartėjus metų pabaigai, aplink matau ir girdžiu žmones, kurie galvoja apie kitų metų tikslus, nori būti geresni ar padaryti daugiau, nei praėjusiais metais. Pati visada tokia buvau, tačiau šiemet tarsi kažkas išjungė mygtuką “kitų metų svajonės” ir paliko galvoje tik tarpušvenčio šurmulį, šeimos reikalus ir dalykus, kurie yra tokie kasdieniniai, kad kur jau jiems pretenduoti į ateinančių metų tikslus.

Metų pabaigoje, po šiokio tokio blaškymosi ir nežinios periodo, supratau vieną dalyką – jei nori, reikia daryti. Reikia klausyti širdies, nuojautos, nesvarbu kaip vadintume tą jausmą, kuris veda į priekį per bet kokias kliūtis. Reikia jei jauti tam didžiulę trauką, daryti dabar, priimti nesėkmes, iš jų pasimokyti ir vėl eiti į priekį. Pasitikėti žmonėmis, kurie yra aplinkui, priimti pagalbą ir būti pagalba, kai jos reikia kitiems. Būti nuoširdiems.

Metų pabaigos įrašas tampa tradicija. Ir esu linkėjusi būti drąsioms ir ambicingoms, o taip pat klausyti širdies. Šiais metais linkiu – eiti į priekį. Raskite tikslą, kuris Jus motyvuoja ir keliaukite jo link. Nes kelionė yra tas laikas, kai Jūsų gyvenime atsiranda nauji žmonės, pažįstate save ir suprantate, kad net jei rezultatas bus kitoks, nei tikėjotės pradžioje, keliauti buvo verta.

Geros kelionės per 2019-uosius! Pasimatysim kitąmet!

Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri

Artėjančios žiemos šventės – padidėjusio gerumo metas. Labdaros organizacijos sako, kad šventiniu laikotarpiu sulaukia gerokai daugiau paramos, nei įprastai. Norisi dovanoti dovanas, dalintis gerumu ir tiesiog gyventi stebukle.

O kadangi iki Kalėdų dar geras pusantro mėnesio, galime drabstyti vienas kitą purvu, viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose nesirinkti nei ką sakom (rašom), nei apie ką. Svarbu pasisakyti, drėbti viską ką galvojam, kaltinti ir jaustis teisiems. Nes geriems būti užtenka to laiko aplink Kalėdas. Ar ne?

Skaityti toliau “Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri”

Ten Kur Pirmadienis (46) Apie žodį ne ir jo (ne)galimybes

Praėjusią savaitę turėjau daugybę progų džiaugtis, įvertinti savo pasiekimus ir pagalvoti, ko noriu ateityje. Jokia paslaptis, kad mėgstu eksperimentus, į įvairius dalykus ir iššūkius gyvenime žiūriu kaip į žaidimą, ir tuomet, kai į dalykus žiūriu paprasčiau, man jie sekasi geriau.

Čia greičiausiai yra pirmas kartas, kai pasakoju tai, ką surašiau žemiau. Todėl galite pasiimti kavos ar arbatos puodelį ir skaityti, gal mano eksperimentas, nuo šio pirmadienio taps ir Jūsų eksperimentas.

Skaityti toliau “Ten Kur Pirmadienis (46) Apie žodį ne ir jo (ne)galimybes”

Ten Kur Pirmadienis (45)

Man vis dar sunku po vasaros atostogų ir ritmo nebuvimo įsivažiuoti į darbus. O jei dirbate namuose ir turite mažų vaikų (kaip aš), tai žinote, kad su jais gali visko planuoti, bet niekas neįvyks. Taip atsitiko ir mums.

Mažosios kojos traumą, pakeitė sloga iki kelių ir darželis nusikėlė dar kuriam laikui. Kaip jaučiuosi dėl to – tiesą sakant užknisa, nes mano planai ir darbai stovi. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad mažoji asistentė nori man vis kažką padėti, paklausti arba sako noniu mano lialialia ir tada namuose koncertas :)

Skaityti toliau “Ten Kur Pirmadienis (45)”

Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai

Gyvenimas vasarą įgauna visiškai kitokį ritmą – miestas ištuštėja, vaikai lieka namuose, uogas valgome pilnomis saujomis ir kartais norisi, kad laikas sustotų. Sustotų būtent tada, kai guli po obelimi ir gaudai debesis, o šalia, baseino bangose turškiasi vaikai. Sustotų tada, kai mažoji pati skina žemuoges nuo krūmo, dedasi mažais pirštukais į burnytę ir sako niam. Sustotų tada kai auksinę vakaro valandą čiurliai maitina paukščius pastogėje, o paskutiniai saulės spinduliai apšviečia močiutės užauginto rožių krūmo žiedus. Tokios yra mano vasaros akimirkos.  Skaityti toliau “Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai”