1 minutė sau. Kūno respublikos garbės pilietė

Pastarosiomis dienomis mano dėmesio lauke vis suskamba, atsikartoja, aidi garsūs vardai. Lyg vardas būtų didelis varpas, kuris įsisiūbuoja ir gaudžia, nustelbdamas aplinkos garsus. Štai Lietuva ir pasaulis neteko Jono Meko ir nuvilnijo per visus įmanomus kanalus jo kompaktiškas vardas. O paskui jį it šleifas skambesni akordai – pasaulio žmogus, didis menininkas, garbės pilietis…

Skaityti toliau “1 minutė sau. Kūno respublikos garbės pilietė”

1 minutė sau. Kur mano drama?

O viskas prasidėjo labai buitiškai. Vieną penktadienio pavakarę po darbo staiga susivokiau, kad šventės atėjo. (Šiais metais, daugybės užgriuvusių reikalų maišatyje, mane aplankė jausmų Grinčas ir kalėdinę nuotaiką atstojo kalėdinis erzulys, kad parduotuvėje neprasisuksi taip greitai, kaip norėtųsi.) Šventės! Reiškiasi rutina subyrės daugiau nei savaitgaliui, reiškiasi vyras bus namie (mat kol kas gyvename per dvi skirtingas šalis), reiškiasi nugriebsiu valandėlę sau. Reiškiasi turėčiau jaustis džiaugsmingai. Turėčiau.

Skaityti toliau “1 minutė sau. Kur mano drama?”

Ten Kur Pirmadienis (48) Geros kelionės!

Priartėjus metų pabaigai, aplink matau ir girdžiu žmones, kurie galvoja apie kitų metų tikslus, nori būti geresni ar padaryti daugiau, nei praėjusiais metais. Pati visada tokia buvau, tačiau šiemet tarsi kažkas išjungė mygtuką “kitų metų svajonės” ir paliko galvoje tik tarpušvenčio šurmulį, šeimos reikalus ir dalykus, kurie yra tokie kasdieniniai, kad kur jau jiems pretenduoti į ateinančių metų tikslus.

Metų pabaigoje, po šiokio tokio blaškymosi ir nežinios periodo, supratau vieną dalyką – jei nori, reikia daryti. Reikia klausyti širdies, nuojautos, nesvarbu kaip vadintume tą jausmą, kuris veda į priekį per bet kokias kliūtis. Reikia jei jauti tam didžiulę trauką, daryti dabar, priimti nesėkmes, iš jų pasimokyti ir vėl eiti į priekį. Pasitikėti žmonėmis, kurie yra aplinkui, priimti pagalbą ir būti pagalba, kai jos reikia kitiems. Būti nuoširdiems.

Metų pabaigos įrašas tampa tradicija. Ir esu linkėjusi būti drąsioms ir ambicingoms, o taip pat klausyti širdies. Šiais metais linkiu – eiti į priekį. Raskite tikslą, kuris Jus motyvuoja ir keliaukite jo link. Nes kelionė yra tas laikas, kai Jūsų gyvenime atsiranda nauji žmonės, pažįstate save ir suprantate, kad net jei rezultatas bus kitoks, nei tikėjotės pradžioje, keliauti buvo verta.

Geros kelionės per 2019-uosius! Pasimatysim kitąmet!

1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas

Ko jau ko, bet įkvėpimo šiais laikais tikrai netrūksta. Gal net atvirkščiai, gyvename perteklinės informacijos amžiuje – ne tik TV ir radijas po senovei burzgia, žurnalai toliau blizga pacukruotomis istorijomis, bet ir internetas kaip avilys dūzgia. Visko apstu – ir kaip rengtis, ir ką valgyti, ir kaip mąstyti, kad būtum laimingas ir prisitaikęs žingsniuoti Puikiame naujajame pasaulyje. Nesupraskite klaidingai – tikrai nebambu, man anaiptol anksčiau geriau nebuvo, labai džiaugiuosi, kad rinktis yra iš ko, kai pačią apleidžia gyvenimo mūzos. O gi bet tačiau šiandien noriu įsmeigti mažą adatėlę į išpūstą įkvėpimo burbulą ir pakalbėti apie iškvėpimą.

Skaityti toliau “1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas”

Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri

Artėjančios žiemos šventės – padidėjusio gerumo metas. Labdaros organizacijos sako, kad šventiniu laikotarpiu sulaukia gerokai daugiau paramos, nei įprastai. Norisi dovanoti dovanas, dalintis gerumu ir tiesiog gyventi stebukle.

O kadangi iki Kalėdų dar geras pusantro mėnesio, galime drabstyti vienas kitą purvu, viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose nesirinkti nei ką sakom (rašom), nei apie ką. Svarbu pasisakyti, drėbti viską ką galvojam, kaltinti ir jaustis teisiems. Nes geriems būti užtenka to laiko aplink Kalėdas. Ar ne?

Skaityti toliau “Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri”