Šiais metais jau vienuolikta Knygų mugė, į kurią einu. Aš labai mėgstu knygas ir tikrai daug skaitau. Tiesa, esu truputį išlepinusi save – neskaitau verstinių knygų, bent jau angliškai parašytas, stengiuosi skaityti originalo kalba. Todėl mano knygų mugė – ne knygų turgus, o šventė, kurios nutaikos pasisemti einu. Knygas perku, bet mažai, dažniausiai tik lietuvių atorių ir tik tas, kurias suplanavau prieš mugę.
Mano Knygų mugės tradicija prasidėjo, kai būdama pirmame kurse savanoriavau Europos komisijos informacijos centre, buvo metai, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Ilgai galėčiau pasakoti kaip smagu jaustis tokio didžiulio, smagaus renginio maža dalimi. Nuovargis vakare po mugės – didžiulis. Prisiminimai šiandien – nuostabūs. Svajoju, kad dar teks pasijusti Knygų mugės dalimi, ne kaip lankytojai, bet kaip dalyvei.
Tiek poezijos :) Dabar apie tai ką vakar mugėje patyriau. Nusipirkau sena Bernardo Brazdžionio eilėraščių knygą ir Česlavo Milošo Isos slėnį. Knygų mugėje veikianti Bukinistų salė yra tikras lobynas. Jau keli metai iš eilės ten randu anksčiau skaitytas, labai patikusias knygas, kurias noriu turėti savo namų bibliotekoje. Ir kasmet po kelias parsinešu namo.
Pirkau jau antrą Spintologiją. Šį kartą – dovanų. Nusipirkau ją vos pasirodžiusią, bet baigiau skaityti tik neseniai. Ne todėl, kad parašyta blogai, atvirkščiai – knygą skaityti vienas malonumas. Jei pasinaudoji daugeliui patarimų – gyvenimas pasikeičia. Ir labiausiai tuo galėtų džiaugtis vyrai :) Jei sąžiningai kiekviena susitvarkytume spintą taip, kaip rekomenduoja knygos autorė Agnė Gilytė, mes visada turėtume ką apsirengti.
Aš knygos poveikį pajutau tik baigusi ją skaityti. Buvau vienam dideliam prekybos centre, vaikams buvo pažadėta žaidimų aikštelė atostogų proga. Apėjau daug parduotuvių, ketindama nusipirkti sau kažką gražaus (žinai, kaip būna). Nenusipirkau nieko, nes supratau, kad man visko užtenka. Taigi Spintologiją labai rekomenduoju norinčioms ne tik mažiau pirkti, bet ir suprasti kurie rūbai tinka idealiai, kuria mažiau, o kokių išvis nereikia turėti savo spintoje.
Jokia paslaptis, kad esu kaunietė. Ir kaip gimusiai ir augusiai Kaune, miesto aukso amžius – tarpukaris man labai gražus ir įdomus. Su nekantrumu laukiau knygos Tarpukario Lietuvos reklama. Apėjau visus stendus du kartus, kol suradau. Knyga įdomi ir verta ją turėti ne tik reklama besidomintiems, bet ir istorijos mėgėjams.
O jei apie istoriją, tai apsidžiaugiau viename stende pamačiusi plakatus ir drūtus vyrus juose. Ir dar gražuoles moteris. Pasirodo planuojama gal ne iki kitos, bet dar iki kitos Knygų mugės išleisti vaikams skirtą knygų seriją iliustruotą tokiais smagiais piešiniais ir pasakojančią apie Lietuvos istoriją. Daugiau informacijos galima rasti TypoArt. Labai laukiu šių knygelių.
O kaip be autografų? Mamai pirkau Rūtos Vanagaitės – Ne bobų vasara. Aš tą knygą skaitysiu, kai man ateis laikas, nes pati autorė pabrėžė, kad knyga moterims, nugyvenusioms daugiau nei 30 metų. Kol laukiau autografo, pasijuokėm dar, kai tikinau, kad knyga tikrai mamai.
Sofijai pirkau Janinos Degutytės knygą Nepalik manęs. Ir netikėtai, gavau knygą iliustravusios autorės autografą. Spinduliuojančių akių močiutė guviai sukosi po leidyklos stendą ir dalino autografus. Labai apsidžiaugė, kad knygą perku jos bendravardei.
Knygų mugėje mane žavi bendravimas. Pirkdama knyga, kalbuosi ir dalinuosi savo įspūdžiais apie perskaitytas knygas. Visada sutinku pažįstamų ir susipažįstu su naujais žmonėmis. Knygų mugė kasmet man yra šventė, kurios laukiu panašiai kaip Kalėdų. Į mugę dar važiuosim šeštadienį ryte, visa šeima. Susitiksim?
