Įrėmink prisiminimus. Vasara tam tinkamiausias laikas

Vasara – įvykių, švenčių ir prisiminimų vertų akimirkų metas. Ką daryti, kad prisiminimai išliktų kuo ilgiau? Indrė dalinasi idėja, kaip išsaugoti prisiminimus ir dar paversti juos namų puošmena.


dirbu su skaitmeniniais vaizdais, mūsų klientai gauna skaitmenines nuotraukas, telefonai didžiąją dalį savo atminties išnaudoja saugodami skaitmeninę vizualinę medžiagą, o galiausiai viską susiurbia kietieji kompiuterių diskai ar kokios debesų saugyklos tinkle. Taip, dabar gyvenam taip, ir geriau niekada negyvenom, bet vis dar gyvenam ir anaip, kai materija turi savo prasmę.

Aš visada sakau: spausdinkite nuotraukas, gyvenkit su jomis. Ypač, pasinaudoję profesionalių fotografų paslaugomis, o ir ne tik: atostogų, gimtadienių, Kalėdų, pirmo iškritusio danties – spausdinkite nuotraukas. Taip, jų padaromas kiekis privalomai reikalauja atrankos, tačiau pasidaryk kartas nuo karto ir ją, nunešk USB atmintinę į fotolaboratoriją ir pasiimk savo gyvenimo paveikslėlius. Man įsiminė kažkur facebooke klajojęs taiklus vieno fotografo post’as. Išverstas jis atrodo taip:

nuotraukų rėminimas

Jei prisiruošei spausdinti – pirmas žingsnis. Antras – parink kažką įrėminti, tai antras dėmesio savo gyvenimui ir namams lygmuo :) Šiandien pasidalinsiu asmeniniu, savo namuose kabančių nuotraukų rėminimo pavyzdžiu ir gal užkrėsiu tave imtis prisiminimų aktualizavimo ir kiek kitaip, nei lengviausiu ir pirmiausiu į galvą ateinančiu būdu.

Aš pasidariau ir Tau siūlau: sustiprink prisiminimus nuotraukose šalia jų eksponuodama daiktus iš tos realybės, apie kurią kalba vaizdas. Man labai malonu, jauku, šilta, vienu žvilgsniu aprėpti ir autentišką detalę, ir kontekstą, iš kurio ji kilusi. Tai toks dviejų realybių sulydymas: visą paplūdimį gali nufotografuoti, tačiau jo neparsineši ir nesusipilsi šalia sofos, o akmenėlius iš jo gali pasiimti bei įkurdinti, o vėliau paliesti panorėjus, šalia vizualiojo prisiminimo – nuotraukos.

2

Simbolis, pajungiantis daugiau, nei vieną juslę, vaizduotėje žadina įvairesnius ir stipresnius emocinius prisiminimus, nei vien nuotraukos plokštumoje matomas vaizdas. Juk ir šiuolaikiškuose muziejuose eksponatai, pateikiami interaktyviai, palieka stipriausius potyrius. Panašius, šiek tiek gerąja muziejininkystės praktika paremtus, eksponavimo metodus aš ir siūlau pritaikyti savo prisiminimams eksponuoti namuose. Vadinkim tai interaktyvia medija – žinute keliose dimensijose, jauku, ant kurio gali užkibti vis kitas prisiminimas.

3

Šį metodą aš, savo nuožiūra, suskirsčiau į du porūšius: pirmas – kai kartu su nuotrauka, už stiklo esančiame rėmo tūryje eksponuojami daiktai, angliškai vadinamose shadow box (liet., pvz. IKEA sako – vitrininė dėžė), ir antras – kai sentimentaliąja materija yra dekoruotas pats rėmas. Mano namuose yra ir viena, ir kita. Jeigu būti iki galo sąžininga, tai buvo tik du shadow box’ai su vestuviniais atributais, kas ir inspiravo šio rašinio temą, o dėliojant mintis įrašui, pagaliau realizavau ir antram porūšiui priskirtiną darbelį (planuotas jis nei daug, nei mažai – 3 metus) – pirmųjų mūsų vestuvių metinių nuotrauka, dekoruota to įvykio sentimentais. Kaip visa tai pasidaryti, nedaugžodžiausiu – elementarūs reikalai, o ir kiekvienas atvejis bus skirtingas, priklausomai, kokių daiktų kompozicijas turėsi, bet greičiausiai išsiversi su karštais klijais ir/ar Momentu. Aš tai taip dariau.

4

Taigi čia – mano shadow box’ai su vestuvių nuotrauka kiekviename. Prie vienos pridėtas marinistinio stalo dekoro elementas – popierinis laivelis, kurį nugriebiau ir išsaugojau su visais jo priedais: saldainiukiniu inkaru (denyje), vėliavėlėm ir pan. Tai buvo viena pagrindinių dekoracijų, tiesiogiai susijusių su vestuvių tema, o daiktas – mažytis, todėl puikiai tiko kaip detalė, perteikianti visumą.

Antrajame box’e – nuotrauka, kurioje pagrindiniame plane – mano vyras, o papildomas ingridientas – jo butonjerės aksesuaras (tik be bijūno, jis buvo pernelyg nepatvarus išlikti). Šie rėmai nėra tie tikrieji shadow box’ai, jie turi gal kiek mažiau tūrio, bet tikrųjų esu tik ant vienos rankų pirštų suskaičiuojamus kartus mačiusi pirkti Vilniuje. Tad šie – puikiai prieinama – IKEA produkcija.  Tiesa, IKEA turi ir vieną vitrininę dėžę, kurios dar nebuvo, kai mes darėme savo box’us. Bet šie negilūs kvadratai man vistiek labiau patinka, nei dėžė: ji gilesnė, bet ir tamsesnė.

5 6

Antrosios rūšies pavyzdį atstovauja dar šviežias gaminys iš nebe tokių šviežių prisiminimų: rėmelyje – pirmųjų mūsų vestuvių metinių nuotrauka, kai pagal pasižadėjimą važiuoti kasmet (jau antrais metais nenuvažiavom, bet čia kita istorija), rezidavom Juodkrantės paplūdimy, ten Šarūno nuskinta kopų erškėtrožė, bei iš ten parsivežtas žiupsnis dailių pajūrio akmenukų. Viską saugojau, tikėjau, jog impulsas imtis darbo vistiek kada nors ateis. Na, ir nėra čia ką labai pasakoti: įrėminta nuotrauka daryta telefonu, tačiau atspausdinta kokybiškai, DĖMESIO! spauda – MATINĖ – prie stiklo besiglaudžiančias nuotraukas spausdinkite tik matines, nes blizgios prilimpa vietomis ir tampa blynais, – užklijavau sudžiūvusią eržkėtrožę, sudėliojau vienetą, ir vuolia.

7

Gali būti, kad kreivai žiūri į tokius lipdinius, kai sentimentai, nepaslėpti po stiklu, potencialiai taps dulkių kaupyklomis? Oj, aš esu iš tų žmonių, kurie instinktyviai stengiasi sumažinti atvirų paviršių, kaupiančių dulkes, procentą namuose, gyvenu su lygiais, niekuo neapdėliotais baldais, kiek įmanoma. Tačiau šiame poreikyje ar potraukyje turiu save stabdyti ir neleisti nukrypti į kraštutinumą, bei priminti: gerai, knygų lentynos bus uždaros, virtuvėje jokių viešų arbatų ar samčių, suvenyrų, išdėliotų ištįsomis palangėmis, bet namus visvien reikia padaryti ne tik praktiškai parinku baldų ir statybinių medžiagų rinkiniu.

Todėl prisiminimai, tokie kaip papildomi išsikišę rėmelius dekoruojantys daiktai, mano tolerancijos slenkstį perlipa, nes juos aš sveriu ant svarstyklių, o vienoj jų lėkštelėj sėdi 2015 metų lietuviškos metų knygos autorės Rasos Aškinytės (nepažodinė) citata: “Nieko nėra amžiniau, nei dulkė: nuvalysi, ir po valandos jos vėl bus ten pat. Tai nejau ir vaikščiosi visą dieną pavymui proceso, kurio niekada nenugalėsi?” Nevalau dulkių tarp kaktusų spyglių, taip, galvoju, sugyvensiu ir su akmenukais ar eržkėtrože, suklijuotais ant rėmelio. Todėl čia gali būti dar ne paskutinis toks trijų dimensijų eksponavimo kūrinys namuose. Aišku, saikas geriausias stiliaus komponentas, tad su dekoracijomis ir box’ais nereikėtų perlenkti lazdos: paprastuoju, subtiliu būdu įrėmintos nuotraukos turėtų sudaryti daugumą, o pastarieji – mažumą. Nors…gi, kaip norim, taip gyvenam :)

Apie ką gali pasakoti Tavo shadow box’ai ir kuo dekoruoti rėmus?

8

  • vestuves. Žinoma, geriausia – smulkūs daiktai, nors interneto platybėse mačiau ir sugrustų batelių, ir net sulankstytas sukneles. Man gražiau subtilūs elementai, bet čia skonis – jo didenybė. Aš, pavyzdžiui, be to, ką sudėjau į šiuos du box’us, turiu dar savo suknelės atsiėmimo akvirlaiškį-čekį, kurį gražiai užrašė LeMuse kūrėjos, tuščią mikro Jack Daniels viskio buteliuką, su kuriuo Šarūnas kišenėj nuėjo prie altoriaus, kai jam įdavė draugas, – tokie irgi mažyčiai rakandėliai, kuriuos svarsčiau įkomponuoti, bet pasirinkau, ką pasirinkau;
  • kūdikio gimimo simbolius;
  • augintinio portreto artefaktus;
  • vaikų augimo etapų realijas;
  • keliones;
  • iš esmės – bet ką, kas turi daiktinių išraiškų, ir kas Tau svarbu;

9

 

Nuotraukos iš: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8

Paskelbta$ sPažymėta$ s