Ten Kur Pirmadienis (20)

Sakot „Ir vėl pirmadienis?“, o aš sakau „Pagaliau pirmadienis!“. Pastaruoju metu mano savaitgaliai tokie intensyvūs, kad atėjus pirmadieniui, kai uždarau duris paskui į mokyklą einančius vaikus, net atsidūstu dėl namuose laukiančios ramybės. Kuri vis dėl to, tokia sąlyginė, kai lieku su 9 mėnesių Marija. Dėl tų instensyvių savaitgalių ir TenKurPirmadienis įrašai tapo retesni. Nes pirmadienį tik norisi atsipūsti ir įsivažiuoti į kitokį, ne savaitgalinį ritmą.

Šeštadienį mokiausi istorijų pasakojimo kartu su Viktorija Urbonaite, tinklaraščio Kregždynas autore ir nuostabia bičiule. (Kartais, kai pagalvoju kokie nuostabūs žmonės mane supa, nustembu: kaip čia aš atsidūriau tokioje puikioje kompanijoje?). Po dirbtuvių, vartydama užrašus randu parašyta BŪTI ATVIRU. Ir galvoju, kad šie pirmadienio įrašai ir yra būtent apie tai – apie mane be Instagram filtro (nors tie filtrai tikrai nėra blogai), apie mane, be pagražinimo ir nutylėjimo. Nors ištikrųjų, nėra čia nei ką pagražinti, nei ką nutylėti.

Mano gyvenimas, o gal labiau požiūris yra toks, net nežinau kaip pavadinti. Greičiausiai paprastesnis. Esu gyvenime ne kartą pavadinta p…iste todėl, kad man nerūpėjo dalykai, kurie rūpi kitiems, todėl, kad nekreipiu dėmesio į smulkmenas ir nesinervinu dėl mažai reikšmingų dalykų. Man tikrai rūpi. Bet tik tai kas svarbu ir reikšminga. Va todėl aš beveik niekada nerašau apie užknisančią buitį, neklausančius vaikus ar vyrą, kuris nedovanoja gėlių. Nes tai smulkmenos, mažai ką lemiančios mano gyvenime.

Buitis yra smulkmena, čia mes ją per daug sureikšminame. Tarnaujame daiktams, išpilame vandenį iš stiklinio virdulio, kad nebūtų kalkių nuosėdų (vis tiek būna). Lyginame džinsus ir kojines, todėl galime skųstis, kad turime kalną nelygintų skalbinių. Galvojame ką žmonės pasakys apie mūsų namus, nors mūsų namai turėtų rūpėti tik mums patiems.

Vaikai tam ir yra, kad (ne)klausytų, o tiksliau – bandytų tėvų ribas, mokytųsi derybų meno įkalbinėdami skirti daugiau laiko žaidimams kompiuteriu, ar negirdėdami prašymų, raginimų ir paliepimų, skrajotų padebesiais. Tik mums rinktis kaip reaguosime, ar skųsimės „tie vaikai neklauso ir negirdi“ ar  apsimesime skrydžių valdymo bokštu: „žemė kviečia kosmoso gyventojus, turime svarbų pranešimą“. Nes taip, kartais rodosi, kad vaikai gyvena kitoje planetoje.

Vyrai gėles dovanoja. Tomis progomis, kurios jiems atrodo svarbios. Ir kiekvienam vyrui tai yra skirtinga. Vienai žinomai moteriai vyras kiekvieną pirmadienį dovanoja puokštes. Tokia yra jų tradicija ir ji be galo graži.  Kitai mažiau žinomai moteriai vyras dovanoja gėles porą kartų metuose. Visais kitais kartais gėles nusiperku pati.

Va tokia atvira aš. Šį man lengvą pirmadienį. Gyvenimas priklauso nuo požiūrio į jį. O požiūrį keisti galima visada, nes pokyčiams tinkamas laikas yra DABAR. Lengvo pirmadienio! Jei yra atvirkščiai – keiskite požiūrį :)

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *