Ten Kur Pirmadienis (15)

Šiandien pabudau (buvau pažadinta) 4:30. Norėjau pamiegoti nors valandą ilgiau, bet neteko. Už tai dabar sėdžiu Gedimino prospekte esančioje kavinėje ir pirmą kartą per 7 su trupučiu mėnesių rašau be minties, kad tuoj reikės keltis ir eiti, panešioti, pamyluoti, pakelti, paduoti. Ačiū už tėvadienius, tam, kas juos sugalvojo. Mes juos išnaudojam pagal paskirtį :))

Stebėti kaip auga mažoji smagu, bet praėjusios savaitės pabaigoje pagavau save galvojant, kaip norėčiau kelių valandų sau, savo mintims. Dabar gi dažniausiai kiekvieną laisvesnę minutę gavoju, kuriu strategijas, net sapnuose rašau ir užsirašinėju.

Praėjusi savaitė buvo sunki ir dėl to, kad Marija turėjo temperatūros, kaip paaiškėjo vėliau – buvo tridienė karštinė, kuri, kai augini trečią vaiką yra juokas. O kai augo pirmoji, dėl aukštos temperatūros kvietėm greitąją. Dabar tik laukėm kas čia „išlįs“. Dar daug nešiojom kas tik galėjom, nes ant rankų jai patinka labiausiai.

Žinoma, didžiausias džiaugsmas (man) nukritus temperatūrai, buvo išėjimas į lauką. Ėjau ėjau, o programėlė telefone skaičiavo žingsnius ir kilometrus. Ėjau ir kitą dieną ir dar kitą. Labai gera klausyti kaip paukščiai sveikina pavasarį, vienur kitur jau žydi pavasarinės gėlės, o saulei pašvietus, net truputį karšta.

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *