Ten Kur Pirmadienis (13)

Šį pirmadienį man labai kirba noras surašyti tas mintis, kurios jau kelios savaitės neduoda ramybės. Apie vieno kalbėjimą – kito darymą, apie apkalbas ir konkurenciją.

Jau keletą metų labai stengiuosi vengti apkalbų. Nesakau, kad visada, pavyksta, kartais pasiduodu tam „kas padarė, ką padarė“ aptarimui, bet jau daug kartų įsitikinau, kad niekada negali žinoti situacijos, kurioje gyvena, dirba apkalbamas žmogus. Apkalbėti mažų mažiausiai yra negražu. O klausytis ant kito žmogaus pilamo purvo, kuo toliau, tuo nemaloniau… Išgirdusi apkalbas vis stengiuosi nukreipti kalbą į šoną, ieškoti apkalbamo žmogaus pliusų ar to, ko galima iš jo veiklos pasimokyti. Kartais lieku dėl to nesuprasta.

Kelios situacijos pastarosiomis savaitėmis man tik įrodė, kad visada visada reikia galvoti ką šneki. Ypač jei šneki apie savo šiandieninius konkurentus. Lietuva tokia maža ir, kaip teko girdėti, visi visus pažįsta ir visi visiems yra konkurentai. Bet būtent dėl to, kad gyvename mažoje rinkoje, niekada  negali žinoti, kada buvęs konkurentas taps partneriu ar kolega. Gal tas, kurį vakar apkalbėjai, šiandien pasidalins žinia apie tai, koks esi įdomus?

Siūlau apkalbas ir kitų smerkimą ar menkinimą keisti į konstruktyvius pokalbius apie tai, ko galima pasimokyti iš tų, kuriuos labiausiai norisi apkalbėti. Jei jų veikla kelia kažkokių prieštaringų jausmų, pasigilink, kodėl. Gal jiems sekasi geriau? Gal jie veikia tai, ką norėtum Tu? Gal Tu gali būti jiems naudinga? Galų gale, kaip jaustumeisi, jei žinotum, kad apie Tave kalba taip?

Šį trečiadienį pasimatykime Sėkmės žurnalo pristatyme Vilniuje. Kalbėsiu apie dėkingumą ir sėkmę.

p.s. Nuotraukoje – pro mūsų miegamojo langą matomos statybos, kurias aš kartais apkalbu…

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Prieš pora metų lankiausi Ilzės Butkutės seminare, daug kalbėjom apie neigiamą apkalbų poveikį. Nuo tada ir aš stengiuosi pokalbį nukreipti kita linkme, jeigu jis pakrypsta apkalbų link.
    Šiaip, pastebėjau, kad Lietuvoje labai didelė konkurencija, kritika. Visur. Smagu būtų, jei daugiau atsirastų žmonių mąstančiu kaip tu, smagu būtų jei lietuviai labiau atsipalaidavę būtų 🙂

    • Apie apkalbų neigiamą poveikį būtent pas Ilzę ir aš išgirdau. Ir ilgainiui pastebėjau, kad jos tikrai neskanios. Pavyko išgyvendinti jas iš namų, nes, prisipažinsiu, buvo tapę dažna pokalbių tema „Kaip kaimynai gyvena“.
      Egle, mane labiausiai piktina dviveidiškumas. Vienaip kalbama, kitaip su tuo apkalbamu bendrauja. Nesu linkusi išskirti tik Lietuvos, kur taip vyksta. Toki dalykai yra žmogiški. Mūsuose gerai būtų, daugiau supratimo, kad kartu mes galim daugiau nei po vieną :)