Susipažink: Toma ir Balti namai. Kaip geriausia tvarkyti namus prieš šventes?

Labai gerai prisimenu vaikysteje, prieš Kalėdas vykusį generalinį namų tvarkymą. Viskas nuo-iki tvarkoma, šveičiama, purtoma, blizginama. O kai tvarkymasis baigiasi, užplūsta džiaugsmo banga, nes jau, tvarka. Gruodį prieš Kalėdas toks generalinis namų tvarkymas laukia kiekvienų namų. Kaip namus susitvakyti lengviau, kaip suplanuoti namų tvarkymąsi ir ką kviesti į pagalbą pasakoja Toma Šokele – namų tvarkymo kompanijos Balti namai įkūrėja ir tinkalraščio Susitvarkyk autorė. Labai rekomenduoju perskaityti visą interviu, nes užsinorėsi ne tik tvarkytis, bet ir daryti tai jau dabar :)

Prieššventinis namų tvarkymas, nuo ko pradėti?
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo aiškaus tvarkymosi plano, ko prieššventiniu tvarkymusi norite pasiekti. Mūsų visų poreikiai tvarkai bei požiūris į švarą gali būti labai skirtingas. Paminėsiu dažniausiai išsikeliamus tikslus prieššventiniam tvarkymuisi. Prieš dėliodami planą, nepervertinkite savo galimybių laiko ir energijos atžvilgiu. Visi žinome, kad tvarka iš peties pareikalaus daugybės sudegintų kalorijų. O tai ir didžiulis privalumas ir garantuotas nuovargis.

Atsikratykite nereikalingų daiktų.

Kiekvienas iš mūsų, prieš šventes, norime padaryti ne vieną gerą darbą. Padėti vargstantiems, perleisti senus vaikų žaislus likimo nuskriaustiems vaikams ar pamaloninti vienišus senolius. Kalėdos tam yra bene tinkamiausias metas, todėl plano viršuje atsidūria Nr.1 Atsikratyti nebereikalingų daiktų. Tam puikiai padeda keletas didelių tuščių šiukšlių maišų ar dėžių į kurias atskirai sudėkite:

  • Rūbus/batus/daiktus labdarai
  • Rūbus/batus/daiktus pardavimui
  • Perdirbimui
  • Išmetimui

Nėra būtina užsibrėžti tokio namų švarinimo tikslo, kad po jo namai atrodytų lyg apvogti, bet bent po vieną daiktą maiše gali padėti lengviau atsikvėpti. Kaip ir su dietomis, nepulkite prie drąstiškų pokyčių, nes Kalėdinėse mugėse apsipirksite dvigubai tiek kiek išmetėte.

namų tvarkymas prieš šventes

Įsitikinkite, ar užtektinai turite valymo priemonių

Atlaisvėjus vietai nepamirškite Nr.2 pasitikrinti savo valymo priemonių bei reikmenų amunicijos, kurios neretai turite dvigubai daugiau nei reikia, nes vis perkate, o jos neveikia. Prekybos centruose esanti buitinė chemija retai yra veiksminga, veikliųjų medžiagų koncentracijos yra itin žemos ir pavyzdžiui nenugali vonios kambaryje tūnančių kalkių. Apie tai galėčiau labai daug ir ilgai kalbėti. Aš patariu paieškoti profesionalias valymo priemones tiekiančių pardavėjų ir įsigyti tikrai veikiančias priemones. Geriau mažiau jų turėti namuose, bet būti įsitikinusiems, kad jos atliks savo darbą. Namuose prireiks šių valiklių:

  • stiklų/veidrodžių,
  • vonios kambario,
  • unitazo,
  • riebaluotų paviršių
  • grindų plovimo skysčio.

Labai gerai jei turėsite savo funkciją gerai atliekantį siurblį, grindų plovimo šepetį su tinkama šluoste, dulkių šluotelę ilga rankena, kokybiškų šluosčių bei kempinėlių, pirštines ir popierinį rankšluostį. Visos šios priemonės padės prieššventinį tvarkymąsi padaryti lengvesniu.

Žinoma, reikia turėti ką tvarkyti, todėl ir Nr.3, nešvarių paviršių ir slaptų namų kertelių šveitimas iki įraudusių žandų.

namų tvarkymas prieš šventes

Į ką būtina atkreipti dėmesį darant „generalinę“ tvarką namuose?

„Generalinio“ tvarkymosi metu siekiame išsivalyti paviršius, prie kurių ranką pridedame itin retai. Prieš pradėdami švarinti savo namus, pereikite juos apžvelgdami itin akylu žvilgsniu. Pastebėkit visus kabančius voratinkius, ant karnizų gulinčias dulkes, nešvarius elektros jungiklius, nučiupinėtas duris, jų rankenas, apvadus. Kada paskutį kartą valėte grindjuostes, lempų gaubtus, visas vonios kambario sienas, virtuvės spintelių viršų, dureles? Jūs savo namus pažįstate geriausiai, todėl geriausiai žinote problemines ir labiausiai šluostės prašančias vietas.

Jeigu tvarką darysitės patys, pasitelkite visus šeimos narius ir pasidalinkite darbais, nes vienam vargu ar pavyks įvykdyti tikrai ne vieno ar dviejų punktų planą. Jeigu tvarkytis padės tvarkytojų būrys, aiškiai išdėstykite savo lūkesčius, kad netektų nusivilti.

Pagalvokite kiek laiko norite skirti tvarkymuisi, pusdienį ar visą parą, nes nuo to priklauso jūsų švarinimosi plano įgyvendinimas. Daugiausiai laiko pareikalaus virtuvė ir vonios kambarys. Galbūt verta pagalvoti apie „generalinę“ tvarką ne per vieną dieną. Labai svarbu, kad betvarkydama virtuvę nepradėtumėte tvarkytis svetainės ar kitos erdvės. Auksinė taisyklė, išsivalote vieną kambarį ir tik tada imatės kito, kitu atveju Kalėdas pasitiksite iki galo neišvalę nė vieno kampo. Stenkitės nesikrapšti viename kampe kelias valandas, nematysite šviesos tunelio gale ir padėtis atrodys beviltiška. Kalėdinės muzikos fonas bei karštas šokoladas gali padėti šiame tvarkos mūšyje.

generalinis namų tvarkymas

Kaip patartumėte tvarkyti namus – visus iškart, ar kasdien po truputį?

Namų tvarka ir švara du skirtingi dalykai. Gali būti švaru ir netvarkinga, kaip dažnai būna auginant vaikus, o gali būti nešvaru, tačiau tvarkinga. Vienos visiems tinkamos namų tvarkymosi sistemos nėra, todėl tai ypač individualu ir priklauso nuo gyvenimo būdo, šeimyninės padėties, gyvenamojo būsto dydžio, augintinių ir kt. Gilinantis į kitų šalių tvarkymosi metodikas reikia suprasti, jog mes nesame japonai, amerikiečiai ar skandinavai, todėl 100% negalime remtis kitų šalių praktika ir patirtimi, nes lietuviai niekada neklos lovos taip, kaip ją kloja, pavyzdžiui, amerikiečiai. Todėl nereikėtų akylai remtis siūloma tvarkymosi metodika, o su įgyta patirtimi prisitaikyti būtent savo, unikalų ir širdžiai priimtiną tvarkymosi būdą.

namų tvarkymas prieš šventes

Namus tvarkytis, deja, bet reikia kasdien, nes kitaip pasimesime tarp ne vietoje išmėtytų daiktų, kurių sulyg kiekviena diena daugėja, o vizualinis triukšmas akis erzina lygiai tiek kiek ir bepaliovos skambanti muzika. Tvarkai palaikyti daug laiko nereikia, tačiau sunku prisiversti. Vonios kambaryje sutvarkyti išmėtytus rankšluosčius, į vietą sudėti prausiklius užtrunka kelias minutes. Pasikloti lovas, svetainėje papurenti pagalvėles taip pat. Jei vienu kartu tvarkymuisi paskirtume 15-20 min., namuose taptų gerokai smagiau bei jaukiau.Kasdieneišvarai palaikyti taip pat nereikia daug laiko, užtenka nusivalyti stalviršius ir išsisiurbti grindis.

O štai kruopštesnei švarai namuose palaikyti yra keli variantai. Pirmasis, pasiskirkite vieną švaros dieną kartą savaitėje, ar kartą per dvi, jei namuose būnate rečiau. Švarinkitės tomis pačiomis dienomis, atsiradus pastovumui pastebėsite, kaip namai keičiasi į gerą. Nusivalykite veidrodžius, išsivalykite vonios ir tualeto kambarius, nusivalykite dulkes nuo lentynų, jungiklių, paveikslų, grindjuosčių. Virtuvėje nuvalykite išorinius spintelių bei buitinės technikos paviršius, nublizginkite maišytuvus. Atsižvelgiant į būsto dydį užtruksite apie 2-5 val. Antrasis pasirinkimas, ne tik tvarkytis, bet ir valytis kiekvieną dieną pagal aiškią schemą. Pavyzdžiui, pirmadienis – vonios kambarys, antradienis – virtuvė, trečiadienis – svetainė ir t.t. Ką patariu daryti vienu kartu – išsisiurbti visas grindis. Trečias pasirinkimas, periodinė namų tvarkytojos pagalba, kuri jau senai nėra laikoma prabanga. Tai papildomos rankos, be didelių iššūkių pasirūpinančios jūsų namais.

Kaip į namų tvarkymą įtraukti visus šeimos narius? Kaip vaikai galėtų prisidėti prie tvarkos namuose?

Labai įdomus dalykas, kad itin mažame amžiuje vaikai atkartoja mūsų veiksmus. Stebiu savo 1.4 metų dukrą. Kepam kartu, verdam kartu. Aš siurbiu tikru siurbliu, ji savo žaisliniu ir ne bet kaip, o palendant po lova, kėdėmis. Laikui bėgant,vaikai nuo buities atsitraukia. Manau, ne savo noru, o pasiduodami mūsų daromai įtakai. Pritrūksta kantrybės mokymui. Sakome, kad mes darome greičiau, kokybiškiau. „Neturiu laiko. Aš pati!” Kuomet suprasime, kad tvarką visi suprantame skirtingai ir leisime kiekvienam susitvarkyti pagal save, sulauksime pagalbos iš vyro, vaikų ir nebūsime pervargusios. Jei nenorite ir negalite namiškiams patikėti virtuvės ar vonios kambario, palikite jiems savų kambarių tvarką, svetainę, prieškambarį, dulkių valymą ar grindų siurbimą. Nebeskirstikite darbų į vyriškus ir moteriškus. Jei namai bendri, tuomet ir siurblys su šluota bendri, tad pasidalinkite jais su artimaisiais. Tvarkytis gali būti smagu, tik nereikia savo noru lipti ant šluotos ir bepaliovos skristi. Pagalbos reikia išmokti paprašyti, o dal labiau reikia išmokti ją priimti. Ar jums patiktų tvarkytis, jei nuolat sulauktumėte komentarų, kad tai darote netinkamai?

generalinė namų tvarka

Gal žinote greitą būdą kasdienei netvarkai sutvarkyti, paslėpti? Gal įmanoma jos išvengti?

Svarbiausia susitvarkyti erdves, kuriose praleidžiate daugiausia laiko. Neleisti tose erdvėse apsigyventi daiktams iš kitų kambarių. Juk batai turi savo vietą batų dėžėse, indai stalčiuose ar spintelėse, todėl ir knygos, žurnalai, rašikliai turi sugrįžti į jiems skirtas vietas. Jei tai yra taip sudėtinga, pasiimkite daiktadėžes ir pastatykite po vieną kiekviename kambaryje, su pažadu, kad po 7 dienų jas visas peržiūrėsite ir sudėliosite daiktus į vietas arba jų atsikratysite. Į dėžes sumeskite viską kas jums atrodo netvarka. Taip pastebėsite kokių daiktų, kuriuose kambariuose prikaupiate daugiausia ir išsigryninsite savo netvarkos problemas: ar tai nešioti ir į vietą nepadėti rūbai, laiku neišmesti saldainių popierėliai, į žaislų dėžes nesugrįžę žaislai ir t.t.

Nereikia tvarkos daryti pagal kitų taisykles. Tai savotiška disciplina, įprotis, kuris yra išugdomas. Jei jo neišsiugdėme vaikystėje, įdėjus noro ir pastangų tai galime padaryti, kad ir septyniasdešimties. Tik, manau, tokių metų supranti, kad gyventi dėl į vietą sudėtų daiktų neverta. Todėl kiekvienas turime susikurti asmeninę tvarkos ir netvarkos pusiausvyrą. Tiesa, aš vis dar jos paieškose, todėl nuo gruodžio pirmosios imsiuos asmeninio dvidešimt vieną dieną truksiančio iššūkio SUSITVARKYK, kuris apims ne tik namų švarą, bet ir vidinę būseną.

namų tvarkymas prieš šventes

Į ką atkreipti dėmesį renkantis namų tvarkymo pagalbininką? Koks yra geras namų tvarkytojas?

Svarbiausios namų tvarkytojo (-jos) asmeninės savybės yra sąžiningumas bei jūsų poreikius atitinkantis požiūris į švarą ir tvarką. Geras namų tvarkytojas mano akimis yra tas, kuris klientų namais rūpinasi, kaip savo. Saugo juos. Juk klientas turi pasitikėti žmonėmis, kurie teikia paslaugas jo namuose. Namai yra kiekvieno asmeninė erdvė, todėl mums didelė atsakomybė tampa pasirinkti žmones, kurie jais rūpinsis. Vadovaujamės asmeniniu požiūriu ar savo namų raktus patikėtume žmogui, pretenduojančiam į mūsų naujo darbuotojo vietą, jeigu atsakymas teigiamas, mes galime pasveikinti jį tapus Baltų namų komandos nariu. Mūsų darbo principai ir požiūris į klientą, jo namus pasiteisina, todėl po nepilnų metų darbo paslaugas teikiame ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Namų tvarkymas atrodo itin paprastas darbas bei paslauga, žvilgtelėjus giliau, tai svarbių detalių visuma. Visiems linkiu savo namus patikėti tik tiems, kurie tikrai žino ką daro ir su dideliu atsakomybės jausmu pasirūpins jūsų namais ir taps pagalba jums.

Namų tvarkymo žinovai Balti Namai ir FB

Tomas tinklaraštis Susitvarkyk ir FB

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su Toma ir Balti namai
Nuotraukos Toma – Balti namai

Dėl macrame galvą pametusi Evelina ir jos Supynės Pavėsy

Esu labai laiminga, kad gyvename tokiu laiku, kai susipažinti su žmonėmis galima neišėjus iš namų. Ir apie juos papasakoti taip pat. Eveliną ir jos Supynes Pavėsy atradau Instagram’e, man atrodo, kad būtent šiame socialiniame tinkle šiuo metu yra didžiausia koncentracija kūrybingų ir drasių moterų (ir vyrų).
Šiandien kviečiu paskaityti Evelinos istoriją apie tai, kaip pomėgis virto įdomia veikla. Tuo metu, kai derinome interviu, ji, naudodama macrame pynimo techniką kūrė didžiulį kūrinį. Nemeluoju, juk jei daiktui sunaudojo beveik 2 km virvės, jis tikrai turėtų būti milžiniškas! Interviu apačioje – nuorodos į Supynės Pavėsy paskyras socialiniuose tinkluose, manau, kad Evelina artimiausiu metu tikrai pasidalins vis naujais savo kūriniais.

Papasakok, prašau, apie save.
Mano vardas yra Evelina, esu visiškai pametusi galvą dėl virvių, macrame pynimo technikos  ir neribotų būdų kaip ir kur tai panaudoti! Ši veikla yra pirmoji mano veikla, kuria noriu dalintis su kitais vis daugiau ir daugiau :)  Ką dar aš mėgstu – tai naujoves, gėles, džiungles namuose, įvairių formų puodelius ir šilumą!
Kaip atradai macrame? Kuo tau patinka ši technika?
Macrame į mano gyvenimą atėjo visai netikėtai. Vis pastebėdavau gėlių laikiklius kažkur interneto erdvėse, nors dar nelabai ir įsivaizduodavau kaip jie vadinasi, paskui kažkada vaikščiodama po sendaikčius tarp visų gėrybių radau  kažkokių purvinų virvių raizginį, supratau, kad čia turbūt iš kažkur atkeliavęs makramas..  nusipirkau, išploviau ir pasikabinau ant karnizo. Supratau, kad vieno man tikrai negana!  Pradėjau ieškoti kur nors nusipirkti, bet nelabai radau, pradėjau galvoti nugi kaip čia jį padaryti. Man tai atrodė labai sudėtingai ir nesupratau iš vis nuo kurios pusės pradėti. Taip ir prasidėjo mano reikalai su virvėmis – kasdien, po šiek tiek, iš įvairiausių virvių, iš pradžių sintetinių, po to lino, džiuto, kol galiausiai atradau natūralios medvilnės virves, kurios man labiausiai patinka dėl savo švelnios tekstūros ir natūralumo. Turiu pripažinti, kad pirmieji darbai buvo labai nedailūs, nelygūs ir vis netilpdavo koks nors vazonas, ar iš vis kreivi gaudavosi, bet net pačiai šiek tiek keistai kaip aš nenumečiau visko į šoną. Greičiausiai kad man tiesiog patiko pynės, mokytis kaip čia ką susukti, nukirpti, ką pakabinti. Taip nejučia pradėjau visur vežtis virves su savimi, vasarą į kaimą, pas tėvus, galų gale ir į darbą atsinešiau virves.
Kaip sugalvojai kurti/gaminti laikiklius gėlėms?
Kas labiausiai patinka pinant iš virvių – tai visiškai neribotas pynimas, gali išgalvoti įvairiausius dalykus ir juos nupinti, nesvarbu ar papuošimą ant sienos, ar raktų pakabuką, ar pakabinamą krėslą, ar milijoną skirtingų gėlių laikiklių, kurie gali pasitarnauti ir kaip įvairiausių daiktų laikikliai. Viskas priklauso nuo norų ir fantazijos!
Gėlių laikiklius pradėjau pinti, dėl visiškai paprastos priežasties – mėgstu gėles, bet ir neapkrautas palanges. Tai buvo visiškai optimalus variantas sukabinti gėlės aukščiau, išnaudoti daugiau neišnaudojamos erdvės ir atlaisvinti palanges, kad katinas galėtų stėbėti gatvės gyvenimą  ir neiškapstyti žemių iš mano mylimų augalų. O taip pat labai ieškojau kūrybiškos veiklos, kurią su laiku galėčiau išplėtoti ir pinti ne tik vėlais vakarais, bet galiausiai ir anksti, nuo pačio ryto. :)
Kokiuose namuose įsivaizduoji savo kurtus gėlių laikiklius?
Mano makramai turėtų kabėti tokiuose namuose, kur yra noro ką nors pasikabinti :) iš tiesų visada labai norisi pamatyti, kur vis tik kabo šiuo metu mano sukurti makramai, kokias grožybes laiko, ką puošia ir kas džiaugiasi jais!
Ar susiduri su kiokiomis nors kliūtimis veiklos pradžioje? Kaip sekasi jas įveikti?
Iš tiesų šiuo metu su susidūriu su įvairiais nesusipratimais, nes kasdien pinu dar niekada nepintus dalykus, ir labai svarbu teisingi viską atlikti, kad nebūtų pynime klaidų, kūrinys būtų kokybiškas ir svarbu originalus, net ir kelis šimtus kartų pakartojus tą pačią techniką kartais sustoju ir pagalvoju iš kurios čia pusės tą mazgą reikia padaryti, atrodo kaip pirmą kartą, jog pinčiau! Arba iš kur gavosi šita graži pynė?? Pakartoju ir nebepavyksta!
Ką gali patarti nedrįstantiems pradėti savo veiklos, bet labai to norintiems?
Patariu kitiems nieko nelaukti ir tiesiog pradėti veikti. Aš laukiau dvejus metus, kol prisiverčiau sukurti Supynes Pavėsy ir dabar kelio atgal nebėra, kas yra nuostabu! Ir gailiuosi, kad nepradėjau anksčiau :) kas mane paskatino? kažkur perskaičiau, kad mes nesidalindami su pasauliu savo kūriniais iš dalies nuskriaudžiame kitus, nes visą grožį pasiliekame tik sau.
Supynes Pavėsy gali rasti Instagram ir Facebook 

Susipažink: Justina ir kambarinės gėlės, nepastebimai atsiradusios jos gyvenime

Galiu drąsiai sakyti, kad šie metai TenKurNamai tinklaraštyje – kambarinių augalų metai. Gėlės įvairiausios, mano mylimi sukulentai ir tekstai apie juos tiesiog užvaldė. Tiesą sakant, būtent kambarinės gėlės, jų žaluma ir rūpinimasis jomis šį šaltą pavasarį mane gelbėjo nuo niūrių nuotaikų ir burbėjimo apie blogą orą.

Todėl nieko keisto, kad ir naujos pažintys šiais metais susijusios su kambariniais augalais. Justina Darulytė prekiauja kruopščiai atrinktomis kambarinėmis gėlėmis tiesiai iš Olandijos. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir būtų įprasta istorija, bet tokių, čia TenKurNamai, mes nepasakojame. Justina ir jos Kambarinės gėlės yra istorija apie tai, kaip netikėtai kambarinės gėlės tapo ne tik jos pačios namų puošmena, bet ir nuolatine veikla. Skaitykite iki pačios pabaigos, nes ten – labai vertingi patarimai perkantiems gėles namams.

Kaip prasidėjo Tavo veikla? Ar reikėjo drąsos pradėti dirbti srityje, su kuria anksčiau neturėjai nieko bendro?

Susimąsčiau… Ištiesų, nuo ko prasidėjo mano veikla? Dabar prisiminus, atrodo, kad link šios veikos ėjau jau kurį laiką, net to nepastebėdama. Bet viskas prasidėjo nuo savo pačios namų kūrimo. Užsisakiau gėlių vieną kartą, antrą, trečią ir supratau, kad gėlės nebetelpa namuose. Ėmiau dalį gėlių siūlyti draugėms. Interesantų atsirado tiek daug, kad nusprendžiau pasidomėti šia rinka Lietuvoje. Gėlės ir toliau plūdo į mano namus, o aš nutariau pabandyti jas pasiūlyti ne tik draugų ratui.
Šioje srityje buvau visiška naujokė. Net sakyčiau, kad aš buvau viena iš tų, kurios yra labai kategoriškos augalininkystės klausimu ir vengia bet kokio sąlyčio su rūpesčiu, atsakomybe, kas yra neatsiejama nuo augalininkystės procesų. Ir dabar nuolat sutinku tokių žmonių, kurie kaip ir aš kažkada, mano kad gėlės jų nemyli, kad jie nesutverti augalininkystei. Ir dabar jau galiu pasakyti, kad tai tikrai netiesa, tas rūpestis ir atsakomybė teka mūsų gyslomis, tai įgymta, kaip motinystė. Aš mėgstu sakyti taip – augalininkystė, kaip išugdytas skonis alyvuogėms, atrodo niekada nemėgai alyvuogių, bet štai vieną dieną kažkas nutiko, subrendai, ir tapai alyvuogių skonio žinovas, gurmanas. Ar man reikėjo drąsos pradėti dirbti šioje srityje? TAIP, aš ir dabar bijau. Tačiau kaip gera man čia būti!

Kas Tau smagiausia Tavo veikloje?

Visuomet mėgau veikti kažką, kai pasimato tiesioginis ir labai ryškus rezultatas. Gėlės pagyvina namų aplinką, mano kuriamos gėlių kompozicijos teikia džiugias emocijas. Tos žmonių emocijos yra mano kuras. Kartais jaučiuosi, kaip prieglaudos namų darbuotoja, išleidžianti augintinį į jo naujus namus, kur jį mylės, rūpinsis, o jis atsilygindamas puoš namus ir visaip kaip gerins namų aplinką. Ar tai gali būti nesmagu?

Ką manai apie visą pasaulį apėmusią augalų maniją (džiunglių namuose kūrimą) ir augalų madas?

Augalų manija man džiugina širdį, tai tik parodo, kad mes pavargome nuo netikrumo, nuo dirbtinumo, nuo visko kas greitai gaunama ir reikalui esant atiduodama. Mes vėl atsisukome į gamtą, mes pagaliau nebijome, ir atvirkščiai – į savo namus įsileidžiame rūpestį ir atsakomybę!
Tačiau mada? Viskas taip laikina… Augalą įsigijame dar mažiuką, kartais jis keliauja iš kartos į kartą, ar čia gali dominuoti mada? Šiuo metu pasaulis pamišęs dėl monsterų. Šį augalą matome ant garsiausių žurnalų viršelių, populiariausių mados dizainerių fotosesijose. Žinome, norime ir mes nors dalelę populiarumo turėti savo namuose, bet ar susimąstome ką darysime su šiuo augalu, kai jis užims pusę kambario (monstera yra labai greitai auganti)? Būti madingu yra gerai. Pavyzdžiui aš visuomet noriu būti madinga, tik man mada yra tai ką aš jaučiu savo širdyje. Taip ir su augalais, pamatai jį ir jauti, TAI JIS. Kiekvienas augalas yra stebuklas, tik reikia parinkti jam tinkamą vietą ir nepamiršti jam vis kartoti, koks jis nuostabus yra. Sako, kad taip ir pagalį pražydinti įmanoma :)

Nuo ko patartum pradėti kurti savo namų džiungles?

Savo namų džiungles reikia pradėti kurti nuo… nuo…čia nėra taisyklių! Ir tikrai nėra augalų, kuriais labai paprasta ar labai sunku rūpintis. Čia Jūsų „kūdikis“, kuris nori valgyti, gerti ir šiek tiek dėmesio. Jei pasiseks su pirmuoju augalu, net nepastebėsite kaip atsiras antras ir trečias, o čia jau žiūrėk ir visos džiunglės. Rinkitės augalą, kuris yra Jums mieliausias, puikiai žiūrėsis ir, žinoma, jausis Jūsų namuose numatytoje vietoje. Neskubėkite susipirkti visų augalų iškart ir apstatyti visus galimus namų kampus. Leiskite sau apsiprasti su kiekvienu nauju gyventoju. Aš pati asmeniškai augalo vietą pakeičiu bent tris kartus, kol tikrai nusprendžiu, kad taip, tai tikrai tinkama vieta jam. Tad mano patarimas – neskubinkite šito reikalo, augalas pats Jus pasirinks.

Kokias gėles, Tavo manymu, lengviausia auginti?

Tas, kurias labiausiai myli. Literatūra dažnai mini sukulentus, kaip mažiausiai dėmesio reikalaujančius augalus, bet man asmeniškai tai visiškai netinka. Aš arba perlaistau, arba dvejoju, kad gal dar nelaikas lieti ir išdžiovinu. Tačiau yra žmonių, kurie puikiai supranta sukulentų kalbą, todėl pas juos jie bujoja neįdedant daug pastangų. Taip pat vis pamirštu dažniau palieti paparčius, tad jie greitai man parodo, kad jau pavėlavau prarasdami savo estetišką išvaizdą. Nedraugauju aš su jais, gal mažai myliu, nežinau. Mano nuomonė yra paremta tik asmenine patirtimi. Aš mėgstu augalus, kuriems užtenka mano dėmesio ritmingai, tai yra vieną kartą į savaitę – visi fikusai, bananmedžiai, alijošiai, vijokliniai augalai, palmės – tai mano namų džiunglės!

Į ką patartum atkreipti dėmesį renkanti augalus parduotuvėje?

Rekomenduočiau pirmiausia apžiūrėti augalų apatinius lapus. Visi kenkėjai dažniausiai pirmiausia apsigyvena apatinėje lapo dalyje. Gali matytis tiek patys vabaliukai tiek jų paliktos žymės. Toks augalas serga, ir čia jau jūsų pasirinkimas ar imtis gelbėtojos vaidmens ar vis gi atsisakyti šio augalo, nes nevisuomet pavyksta augalą išgelbėti. Taip pat rekomenduoju apžiūrėti augalo žemę. Pastebėjau, kad parduotuvėse, augalus visus lieja vienu metu ir dideliais kiekiais. Žemė dažnai būna labai stipriai sudrėkinta. Jei pasirinksite tokį augalą, kurio šaknys netoleruoja vandens pertekliaus, gali būti, kad augalo šaknys pradės pūti, todėl arba tik įsigijus tokį augalą jį kuo greičiau persodinkite, tuo pačiu įvertinsite ir jo šaknų būklę, arba tiesiog pasirinkite augalą, kurio žemė nėra taip stipriai sudrėkinta. Dar vienas ženklas, kad augalas yra sveikas ir pasiruošęs keliauti į naujus namus- naujai leidžiami lapeliai, šakelės. Apžiūrėkite augalą, ir jei tai pastebėsite – vadinasi geras ženklas :)

Kada reikia persodinti parduotuvėje nusipirktus augalus?

Pirmiausia, persodinti reikia jei yra būtinybė pasirūpinti augalu. Persodinkite,jei augalui reikia skubios pagalbos (perliejote, žemė pasidarė netinkama). Skubios pagalbos atveju nepaisykite jokių rekomendacijų. Augalą persodinti ir pašalinti pūti pradėjusias šaknis – būtina bet kuriuo metų laiku. Vis gi norėdami užauginti sveikus, gražius ir širdį džiuginančius augalus, mes vadovaujamės geriausiomis praktikomis. Jei nėra jokios grėsmes, kambarines gėles genėti ir persodinti rekomenduojame pavasarį, tai visos gamtos prabudimo laikas.

Kambarinės gėlės Facebook ir Instagram

 

Susipažink: Interjero dizainerė Gerda Sutkienė ir jos Musės

Kartais man taip būna – klaidžioju FB platybėse ir netikėtai užtinku tai, pro ką negaliu ramiai praeiti. Taip atsitiko pamačius Muses – plakatus su lietuviškais užrašais. Būtinai turėjau susipažinti su jas kuriančiu žmogumi. O susipažinusi, pristatyti TKN skaitytojams. Pristatau – Gerda, interjero dizainerė ir Musės kūrėja. O toliau leidžiu Gerdai pasakoti pačiai.

Aš – Gerda, interjero dizainerė – geriu su užsakovais kavą Domus galerijoje ir už tai gaunu didelius pinigus.
Bet,  turbūt, reikia rimtai :)
Antras dublis: aš – Gerda, nepataisoma optimistė, dviejų geriausių pasaulyje paauglių mama, interjero dizainerė, paveikslų Musės autorė. Dar moku kepti pyragus, leisti milžiniškus muilo burbulus ir per garsiai juoktis. Nemoku kalti vinių į sieną, gerai, kad paveikslais paskui pavyksta uždengti gėdingus savo bandymų rezultatus :)

Mano meilė interjerams prasidėjo pradinėse klasėse, kai pasiskolinusi mamos liniuotę su baldų šablonais, braižydavau namų planus ir juose mintyse žaisdavau savo arba savo lėlių gyvenimą. Vėliau mama tuos planus nuoširdžiai ir teisingai kritikuodavo, atkreipdavo mano dėmesį į tai, kas nelogiška, kas taisytina, kas nepatogu. Tad, nors ir kaip banaliai tai beskambėtų – meilę projektavimui ir suvokimą apie erdves, planus, logišką ir patogų išdėstymą gavau su mamos pienu. Vėliau bandžiau nuo tos meilės pabėgti Vilniaus Dailės Akademijoje pasirinkusi ne architektūrą, bet tekstilę, tačiau ji mane pavijo ir susijungusi su Dailės Akademijoje įgytais kompozicijos, spalvotyros, tapybos, grafikos, medžiagotyros ir meno istorijos pagrindais, virto tikrai stiprių,  loginiu-meniniu požiūriu ir gebėjimu projektuoti interjerus nuo esminių perplanavimų iki mažiausių interjero detalių suderinimo. Dirbu tai, kas man labai patinka, todėl dažniausiai dirbu per daug. Bet net ir tai man patinka!

Kaip kilo Musės idėja?
Labai paprastai ir žemiškai: prieš porą metų įkėliau į FB paveikslą su tekstu anglų kalba ir pasipylė užsakovų ir draugų komentarai „noriu tokio“, „kur tokį gauti“, bandžiau ieškoti kažko analogiško lietuviško – bet nieko nebuvo. Aš gi buvau labai pasiilgusi kūrybos – laisvos meninės išraiškos nesitaikstant prie užsakovų norų ar finansų, pasiilgusi kažko kas priklauso tik nuo mano norų, nuo mano estetinio supratimo, mano idėjų. Mintis apie paveikslus su lietuviškais užrašais man nebedavė ramybės, bet „gimdyti dar vieno vaiko“ viena tikrai nenorėjau (jau auginau viena du „kūno ir kraujo“ vaikus ir du „darbinius“ :), tad ieškojau šiai idėjai tėčio. Neintensyviai ieškojau, bet mintis apie tokius paveikslus manęs neapleido, ji tiesiog man nedavė ramybės. Gal taip ir nebūčiau sau spyrusi į užpakalį ir pasiryžusi pradėti, jei ne surastas „tėtis“ (su kuriuo keliai, deja, gan greitai išsiskyrė dėl „nesutapusių charakterių“  – požiūrio į būsimą rezultatą). Musės gimė ramiai, neskubant, džiaugiantis kiekviena kūrybos akimirka, toks suplanuotas, brandžiame amžiuje pagimdytas, išmylėtas mano vaikas. Netobulas – žinau, bet labai mylimas. Net šiek tiek egoistinis – jis man pačiai ir tik pagal mane. O vėliau, sulaukiau daugybės  pagyrų  ir susižavėjimo. Tokios reakcijos aš tikrai nesitikėjau, tai buvo labai keistas,  bet tikrai malonus jausmas. Minčių ir idėjų apie naujus paveikslus turiu trims metams į priekį, tačiau kur gauti laiko joms realizuoti?

Kokiems interjerams skirti šie plakatai?
Galvočiau labiau apie tai, kokiam žmogui yra Musės, o ne, kokiam interjerui. Nes Muses taip pat gerai gerai „matau“ ir šiuolaikiniame lofte, ir klasikinio stiliaus virtuvėje, ir kirpykloje,  nes tai nėra parodinis aukštojo meno kūrinys – jis neįpareigoja, jis neapsunkina, jis lengvai pakeičiamas kitų,  jei atsibosta. Tokia easy-living gyvenimo detalė pagal dabartinę nuotaiką. Pasikeitė gyvenimo kryptis, ar nori kitokios inspiracijos, kad ta kryptis pasikeistų – keiti ir Musę. Nes juk niekam nebe paslaptis, jog tai, ką kasdien matome, skaitome – tai veikia, programuoja mūsų gyvenimą.

Kaip kyla mintis, kokias frazes įdėti į Musę?
Kai kurios frazės mano seniai naudojamos, jau tapę mano priežodžiais – „tobulumas nuobodu“, „nėra to blogo, kas neišeitų“; kai kurios kitur nužiūrėtos ir savaip interpretuotos; dar kitos – atsitiktinės. Pavyzdžiui „Gerai“ atsirado visai neplanuotai – norėjau paveikslo sau su didele „g“ raide, o tada savaime prilipo uodegytė – erai. Ir paaiškėjo kaip labai žmonės yra pasiilgę paprasto teigiamo žodžio – ši Musė labai populiari. Man ji irgi labai patinka – sau pasidarysiu ją daug didesnę, tuščia siena šalia mano spintos jau jos laukia. Beje, Muses galima užsisakyti ir nestandartinio dydžio.


Koks plakatas yra Tavo favoritas?

chmmm… jei reikia rinktis tik vieną, tada – „tobulumas nuobodu“. Šimtu procentų mano posakis, mano estetinis skonis ir mano požiūris į gyvenimą

Papasakok, kokie yra Tavo pačios namai?
Be reikalo šito paklausėt :) – galiu ilgai nesustoti, nes einu dėl savo namų iš proto ir to neslepiu. Labai jais džiaugiuosi, nes įsikėliau į juos gana vėlai, po daugelio metų nuomos ir gyvenimo su svetimais tapetais ir baldais. Bet ne tapetai ir ne baldai mano namuose mane džiugina labiausiai – labiausiai džiaugiuosi erdve. Erdve už langų, erdve namie, šviesa – atrodo,  net mintys čia lengviau skraido. Mano santykis su namų išsirinkimu buvo gana komplikuotas, nes įrengusi daugybę namų užsakovams, labai gerai žinojau, ko nenoriu: nei blokinės dėžutės su vaizdu į kitą dėžutę, nei gipskartonio dėžutės su laminuotom grindim ir stumdomų durų spintom, nei kotedžiuko ar namo užmiestyje. Gal net euroremontinės gipskartonio dėžutės naujam rajone ant plyno lauko nenorėjau labiausiai. Ir radau nuostabią erdvę savo norams realizuoti, susikūriau sau funkcionalų bei patogų foną malonioms ir gražioms detalėms ir dabar tas detales neskubėdama renkuosi ir dėlioju. Ir visai nenoriu pabaigti – tai taip saldžiai gera, kiekviena nauja detalė vis pratęsia tą naujų namų ir džiaugimosi jais jausmą. Šių namų vertėjo laukti tiek metų :).

Jei reiktų savo namus priskirti kategorijai, tai žinoma būtų skandinaviškas stilius – mano neblėstanti meilė, atitinkanti mano požiūrį į namus ir į gyvenimą juose. Šviesūs, medinės grindys, modernių bei praeito amžiaus baldų deriniai. O kaip gražiai juose suskamba restauruoti dar mano vaikystės foteliai, ar mano senelių namų detalės, indai. Mėgstu derinti nederančius dalykus – man taip daug labiau patinka nei susipirkti viską jau sukomplektuota iš baldų salono ekspozicijos. Tegul būna šiek tiek kitaip, šiek tiek neteisinga, šiek tiek netobula, nes juk tobulumas – nuobodu! Beje, esu alergiška žodžiui „prabangu“, jei norite kad kažkas nustotų man patikti, pasakykit, kad tai prabangu :)
Gerdos interviu apie Skandinavišką interjerą.

Ką galėtum patarti moterims (ir vyrams) norinčioms pradėti savo veiklą?
Turbūt turėčiau pasakyti – darykit drąsiai, jūs viską galit! Bet žiūrėdama atgal į laiką prieš 12 metų, kai pradėjau savo verslą neturėdama absoliučiai nieko – jokio atsarginio varianto, jokios atramos: neturėjau nei namų, nei darbo, o tik du labai mažus vaikus, aš tikrai dabar nesuprantu kaip aš tai padariau. Dabar taip turbūt nebeišdrįsčiau.  Kita vertus, tada negalvojau, kad aš darau kažką ypatingo, drąsaus – tiesiog stengiausi gyventi, išgyventi ir dariau tai, ką mokėjau, ką norėjau daryti. Nebijojau suklysti ir prarasti, nes prarasti tiesiog neturėjau ko. Tik svajojau apie kitokį gyvenimą, tikėjau, kad viską galima pasiekti ir stengiausi.  Ir toliau stengiuosi. Todėl palinkėsiu: „svajok tikėk daryk“ – po vieną šie žodžiai yra tik lengva romantika, o visi kartu – tikrai kalnus galinti nuversti jėga. Patikrinta ;)

Gerda ir jos darbus galima rasti:

Musės.lt
Gerdainterjeras.lt
Vėjųgaudymas.lt

Gerdos kurtu interjeru galima pasigrožėti čia.

 

 

Susipažink. Dizainerė Kristina Sviderskaitė. Žongliruojanti formomis ir spalvomis, bei miesto įkvėpta

Mados dizainerę Kristiną Sviderskaitę esu sutikusi kino teatre, nuostabiame filme „Amžinai stilingos“ prieš gerus porą metų. Tada jos dar nepažinojau, bet nepastebėti tokios išskirtinės asmenybės neįmanoma. Vėliau ji nuomojosi butą su mūsų šeimos drauge Žvėryne ir kol svečiavomės, mūsų dukros išsimatavo visus Kristinos aukštakulnius. Tada Kristina ieškojo savo svajonių būsto. Ir man galvoje pradėjo kirbėti mintis. Norėsiu pokalbio į TenKurNamai. Būtinai. Išlaukiau. Apsilankiau Kristinos lofte Naujamiestyje, pirmą kartą kalbėjomės tik mudvi, apie namus, apie darbus, apie Haruki Murakami kūrybą, apie Japoniją, augalus, dizaino sprendimus. Ir visai užsimiršau, kad atėjau pafotografuoti jos įsirengto lofto, kažką užsirašyti apie mūsų pokalbį.

Magija ir ramybė, vidinė harmonija ir aiškus gyvenimo tikslas. Noriu, kad tai pajustum ir Tu. Gražaus skaitymo.

Papasakok apie save. Kaip pasirinkai dizainerės kelią?

Esu Kristina, amžina svajotoja ir kūrėja. Esu gana kontrastinga, jautri ir intravertiška asmenybė. Man patinka leistis nešamai gyvenimiškos srovės ir būti nustebintai. Man patinka būti kitokiai, išsiskirti iš kitų  ir kuo mažiau būti rėmeliuose. Mėgstu pasirinkimo laisvę ir laisvę apskritai. Vis dar naiviai tikiu žmonių gerumu ir linkiu visiems gero. Taip save trumpai apibūdinčiau.

Mano dizainerės specialybės pasirinkimo kelias buvo gan tiesus. Tai, jog noriu būti dizainere, žinojau būdama kokių 5 metų amžiaus.  Labai tvirtas tas žinojimas ir noras buvo.  Tad didelių abejonių nekilo net paauglystėj – buvau gal pagalvojus apie labiau žemišką specialybę, pavyzdžiui, teisę, bet labai labai greitai persigalvojau. Supratau, jog tikrai ne man.  Džiaugiuosi, jog nebuvo jokio spaudimo  iš šeimos, visada jaučiau didelį palaikymą ir supratimą. O pirmieji mano „dizaineriavimai“ prasidėjo ankstyvoj vaikystėj. Pirmiausia, visai mažutė mėgdavau „maketuoti‘“ drabužius ant savęs iš įvairių rankšluosčių ir patalynės. Aišku, mano lėlių garderobas irgi buvo įspūdingas. Vėliau  ir pati buvau linkus išsiskirti išvaizda, traukė kitokie, įdomesni drabužiai. Taigi pradėjau kurti rūbus  sau ir draugėms. Taip pat  papildomai lankiau privačias piešimo ir tapybos pamokas. Dukart buvau įstojusi į dailės mokyklą ir abu kartus mečiau dėl nenoro įsisprausti į rėmus.  Toks savarankiškas mokymasis atvedė tiesiai link studijų Vilniaus dailės akademijoj, kur ir prasidėjo mano, kaip dizainerės, didesnis mokymosi kelias.

Kokia yra tavo, kaip kūrėjos, diena?

Dažniausiai diena prasideda ramiai. Mėgstu neskubėti, surikiuoti savo mintis, pergalvoti idėjas, planus. Rytas man neatsiejamas nuo kavos puodelio ir skaitinių internete, atsakymo į laiškus. Paskui seka ėjimas į studiją. Nors atstumas nuo namų iki studijos gan trumpas, dievinu šią atkarpą – tai tarsi “nusinulinimas” prieš dienos darbus ir po jų, vakare. Studijoje stengiuosi laikytis darbų plano, dirbti disciplinuotai. O darbai būna įvairiausi – idėjų gryninimas, eskizavimas, audinių parinkimas, kirpimas, siuvimas ir t.t.  Dar į dieną įsiterpia susitikimai su klientais, primatavimai, audinių  pirkimas ir derinimas.  Kartais būna “neįkvėpimo” dienų, tai tada galvą gryninu pasivaikščiojimais mieste arba parke, susitikimais su draugais. Man be galo patinka tai, jog mano diena didele dalimi priklauso nuo manęs pačios – pati galiu susiderinti, susiplanuoti ir šitie dalykai palieka daug laisvės gyvenime, net ir turint darbų planą.

Kaip atrodo tavo studija?

Jaukiai! Prieš  porą mėnesių persikėliau į naują studiją Naujamiestyje. Tai mažytis loftukas  su dideliu langu į vidinį Ševčenkos loftų kvartalo kiemą. Kai atsikėliau, čia buvo įprastas ofiso tipo kabinetas. Pirmiausia, ką padariau – negailestingai išmečiau pakabinamas lubas ir iškart atsivėrė erdvė idėjoms. Sukūriau viziją –  aukštos baltos sienos, inspiracinė lenta su eskizais, didelė industrinė lentyna ir  rožinis stalas. Studijos spalvyną papildė žaliais dažais nupurkšta stiklinė siena bei dryžuotos užuolaidos.  Viskas taip patapo “kristiniška” ir sava. Studija virto  kompaktiška erdve, kur neliko vietos pašaliniams daiktams ir kur viskas turi savo vietą ir prasmę.

Kam skirta tavo kūryba?

Kuriu žmogui, kuris suvokia savo išskirtinumą ir ypatingumą. Man be galo įdomūs žmonės, kurie mąsto kitaip, nebijo kitoniškumo, kūrybiškai ir  laisvai žiūri į pasaulį. Tai tokioms asmenybėms aš ir dedikuoju savo kūrinius. Kūryboje man ypatingai svarbi drabužio transformacija. Per ją aš suteikiu drabužio “vilkėtojui” laisvę, kūrybą, galimybes keistis ir prisitaikyti gyvenimo situacijose. Tikriausiai vienas iš nuostabiausių dalykų – nuostaba žmogaus veide, kai parodau visas drabužio vilkėjimo galimybes. Atrodo lyg kartu vykdyčiau socialinį projektą – parodyti žmonėms, kad gali būti ir kitaip. Įdomiausia kurti  asmenybėms, kurios lengvai ir aktyviai įsitraukia į kūrybinį procesą, yra atviros idėjoms. Man kiekvienas drabužis, kurtas konkrečiam žmogui, tampa jo daiktiškas atspindys.

Ką tau reiškia gyventi ir kurti mieste? Ar jis tave įkvepia?

Matyt galėčiau gan drąsiai pavadinti save miesto žmogumi. Nors didžiąją vaikystės dalį leidau ne miesto, o gamtos apsuptyje, dabar, prisipažinsiu –  esu miestą visiškai įsimylėjus. Gamtą myliu, nes ten – visiškas atsipalaidavimas ir ramybė. O mieste – tempas, pokyčiai, srautai. Man patinka žmonės, o mieste jų daugybė. Visi  panašūs ir skirtingi vienu metu, savaip įdomūs, su savo kitoniškumu. Man patinka juos stebėti ir pastebėti tuos skirtumus.  Miestas  mane įtraukia ir užburia savo  margumu, spontaniškumu, netikėtumu.

Kas tau yra erdvė  – namai?

Namai man –  erdvė, kur 100 % galiu būti savimi ir pailsėti. Todėl kažkiek saugau namų erdvę ir stengiuosi įsileisti tik tai,  kas ką gero gali atnešti. Tai  – man saugi erdvė apgalvoti, pabūti, nurimti, atsipalaiduoti, galiausiai – svajoti ir daryti ką ir kaip nori. Taigi namai – erdvė kūrybai.

Kuo tau ypatinga lofto atmosfera? Kodėl įsikūrei jame?

Lofto koncepcija man patiko jau labai seniai. Prisimenu, jog  viena pirmųjų “lentų” Pintereste buvo “Sweet home” su loftų interjerais, kai apie galimybes realybėje gyventi lofte net galvojau. Tai, jog buvusi industrinė erdvė transformuojasi į namus turi savo šarmo. Visad atrodė, jog tai – ne standartinis butas, kurių šimtai tokių pat, o unikalus gyvenamos erdvės sprendimas. Ir tokiuose namuose gyvena kitokie žmonės, tai tas traukia. Tikriausiai labiausiai  lofto atmosferoje žavėjo ir žavi iki šiol – erdvė ir šviesa. Aukštos lubos tikrai duoda daug erdvės ir mintims ir svajonėms! Traukia ir galimybė kūrybiškai išnaudoti  vientisą erdvę ir pasiekti netikėtų rezultatų.

 

O lofte įsikūriau gan netikėtai. Susidėliojus gyvenimo aplinkybėms ieškojau naujų namų ir peržiūrėjau daugybę variantų. Tik visi palikdavo įspūdį – “lyg ir faina, bet kažko trūksta”. O kai atėjau į savo būsimus namus, nebuvo to trūkumo jausmo, nors tai buvo plika ir tuščia kubo erdvė. Atrodė, lyg naujas baltas lapas atverstas prieš mane. Tas matyt labiausiai ir užbūrė.

Kaip kūrei savo namų interjerą? Kokia pagrindinė idėja?

Savo namų interjero kūrimą pavadinčiau nuotykiu,  nes tai buvo pirmasis namų kūrimo procesas, kuriam  aš vadovavau.  Pradžioj buvo vientisa didelė erdvė, kurią reikėjo suvaldyti. Čia man į pagalba atėjo draugė architektė Guoda.  Ir tas jos sudėliotas planas tapo atspirties tašku. Nepasakyčiau, jog buvo kažkokia labai konkreti idėja, galbūt norėjosi minimalizmo ir šviesos.  Esminiais dalykais tapo balta spalva, kuo daugiau natūralių medžiagų, erdvių kompaktiškumas. Vizija man susidėliojo gana organiškai, vadovaujantis intuicija, pamažu vykstant įrenginėjimo procesams, kai rinkau ir derinau  įvairius dalykus, pradedant plytelėm vonioje ir baigiant miegamojo šviestuvais. Kai įsikrausčiau viskas buvo  tiesiog balta  ir daug erdvės. Taip ir pradėjau gyventi pamažu atsirandant dalykams, natūraliai susiklostant ir neskubant.  Kurį laiką gyvenau labai romantiškai – į miegamąjį lipau kopėčiomis, maistą gaminau ant elektrinės plytelės,  sėdėjau ant čiužinio. Man norėjosi, jog namų interjeras būtų kūrybinis procesas, kad viskas atsirastų apgalvotai. Tiesiog nesiorientavau į  galutinį rezultatą, kai galėčiau atsisėdus pasakyti – „viskas – baigta“.  Taip didelis skiaučių juostelių kilimas kurį laiką tarnavo kaip „sofa“, o jau vėliau tapo tik kilimu.

Taip  atsirado žalias apvalus stalas, kuris pirmas uždavė toną atsirasti spalvoms interjere. Stalą perdažiau pati savo mėgstamos smaragdo žalios spalvos dažais.  Taip prie jo atsirado atnaujintos kėdės – pervilktos mėlynos ir pilkos spalvos aksomu. Taip atsirado persikraustančios draugės perleisti IKEA foteliukai, kuriuos pervilkau aksomu ir dirbtiniu kailiuku. Taip vonioje atsirado sidabrinės statybinės plėvelės dušo užuolaida, kurią pati pasiuvau, nes svajonių dušo užuolaidos neradau tiesiog… Taip pamažu atsirado laiptai – lentyna, kuriuos man sukonstravo ir padarė tėtis. Taip namai pamažu įgijo lengvą botanikos sodo prieskonį – atsivežti keli augalai „pasidaugino“ iki kelių dešimčių. Taip virš lovos atsirado origami širdis – išlipdyta iš “washi tape”, kai pradėjau galvot, jog laikas pradėt puošti baltas sienas.  Taip namai pamažu įgijo savito šarmo ir jaukumo.

Džiaugiuosi, jog nepasiekiau dar šiam dalyke finišo, dar turiu neįgyvendintų idėjų ir bus dar kūrybos proceso. Artimiausiam laikui  turiu kelias svajones – skaldytų plytelių mozaika virtuvėje, stilizuotas pieštas žemėlapis ant sienos svetainėje, supynės prie lango ir mados fotografijos mini ekspozicija vonioje. Tikiuosi pavyks!

Kokie tavo planai, kūrybinės svajonės? 

Labai noriu jau šiemet išplaukt į tarptautinius vandenis. Galvoje sukasi idėjos naujai kolekcijai ir  jaučiu tuoj pasipils ant popieriaus. Norėčiau pristatyti savo kūrybą užsienio auditorijai, sudalyvauti showroom’uose, parodose ir pan.  Taip pat galvoju apie vyrų madą. Pirmieji bandymai šioj naujoj man srity labai džiugūs, todėl noriu ir toliau jos laikytis ir vystyti. Pasirodo, vyrams kurti man net įdomiau – tai buvo mano pastarasis kūrybinis  atradimas. Taip pat  norėčiau daugiau pakeliauti, pamatyti, rasti daugiau laiko įsikvėpimui ir asmeniniam tobulėjimui.

Tavo įkvėpimo šaltiniai.

Labiausiai įkvepia žmonės ir pokalbiai, kelionės ir potyriai, gamta ir pasivaikščiojimai, knygos ir filmai, netikėtumai ir planai.

Kristinos kolekcijos čia

Kristiną facebooke rasite čia

Kristinos interviu Londonui