Ar žinai tą posakį – mažas pasaulis. Mano pažintis su Mini Camp kūrėja Gintare šį posakį tik patvirtina. Beveik niekada nedalyvauju jokiuose internetiniuose konkursuose, o vieną kartą surizikavau, sudalyvavau ir laimėjau flamingą – pagavėlę. Susitikusios su Gintare dar išgėrėme kavos ir pradėjome kalbėtis. O tada paaiškėjo – vienmetės, iš to paties miesto, net iš to paties rajono, tik lankėme skirtingas mokyklas ir mūsų keliai niekada ten nesusikirto. Bet susikirto Vilniuje.
Šiandien aš laiminga galėdama pasidalinti su Tavimi Gintarės kūrybos istorija ir požiūriu, kuriam labai pritariu – kurkime įsimenamus ir kokybiškus daiktus!
Kaip pradėjai kurti daiktus vaikams, jų kambariams?
Kurti pradėjau visai natūraliai (bet kartu ir atsitiktinai), ir, kaip daugeliui jaunų verslų dažnai nutinka, – tiesiog iš poreikio. Artėjo dukros pirmasis gimtadienis, pradėjau galvoti, kuo gi čia nustebinus svečius. Kadangi veiksmą planavome namuose, reikėjo kažkokios nesudėtingos ir nuotaikingos temos. Pradėjus naršyti idėjų, abiems su vyru iškart patiko indėnų tema (o ir savo dukrą neretai indėniuke pavadindavome).
Tad ėmėmės gaminti dekoracijas – svarbiausia vieta, žinoma, atiteko palapinei – pasigaminome ją visai paprastą, net siūti nereikėjo – iš rūsyje rastų penkių pagaliukų ir mano, nežinia kokiai progai, nupirkto didelio gabalo medžiagos. Tada eilė atėjo plunksninėm karūnom, papuošalams ir veido dažams. Gimtadienis praėjo nuotaikingai, kiekvienam dalyviui palikęs po indėnišką momentinę nuotrauką.
Po šventės pagalvojau, kad galbūt dukrai galėčiau pasiūti ir nuolatinę palapinę – ką ir padariau per kelis vakarus, jai užmigus. O tada prasidėjo ir pirmieji modeliai pardavimui, pasipylė ir kiti vaikų kambario daiktai – krepšiai, pagalvėlės, vėliavėlės, arkliukai, dekoracijos ir t.t.
Ar sunki buvo kūrybinio proceso pradžia?
Jei atvirai, kūrybinių kančių tikrai nejutau ir nejaučiu – galbūt net atvirkščiai – idėjų tiek, kad nespėju jų įgyvendinti. Iš kitos pusės, ne visas jas įgyvendinti ir reikia, nes (nors) niekada nežinai, kas pasiteisins. Dabar jau daug mažiau laiko skiriu kažkokių visai naujų daiktų kūrimui – nebent klientai patys paprašo, o tai irgi padeda kristalizuotis idėjoms.
Kur ieškai idėjų savo kiek netradiciniams Lietuvai kūriniams.? Iš kur kyla mintys pvz. siūti pagalvėles flamingus?
Iš tiesų, dabar idėjų nebeieškau, jos arba ateina savaime, arba, kaip jau minėjau, tiesiog su klientų pageidavimais. Tačiau nuolat stebiu įvairius kitų kūrėjų blogus, naršau Instagrame, o ten jau idėjų tikrai netrūksta ;) Flamingai kilo kartu su vaikiškų pagalvėlių idėja – taip norėjosi padaryti netradicinių pagalvėlių kolekciją – ėmiau galvoti apie patinkančius gyvūnus. Flamingai gimė pirmoje vietoje, kartu su gulbėm. Man tai vieni gražiausių paukščių, miegamajame netgi tapetus tokius turiu ;))
Kokiems namams skirti tavo kūriniai? Kokie žmonės juos renkasi?
Mano daiktai skirti visiems namams be išimties, tačiau gamindama juos stengiuosi, kad į namus jie įneštų originalumo, jaukumo ir stilingumo. Aš kažkaip turiu tokią slaptą misiją parodyti lietuviams, kad ne tik aprangos, bet ir namų stilius išties yra svarbu, nepamirštant ir vaikų. Juk kokioje aplinkoje augs mažieji, turės nemaža įtakos ir jų vėlesniam skonio pajautimui – kas man asmeniškai yra labai svarbu. O žmonės renkasi irgi labai įvairūs – pradžioje atrodė, kad sunku bus panaudoti klientų kambarių nuotraukas savo ženklo populiarinimui, tačiau kuo toliau, tuo labiau mamos mane stebina – yra tokių nuostabių namų ir kambarių, kad kartais nepatikėtum, jog jie Lietuvoje :) Labai tuo džiaugiuosi, ir ne mažiau mane džiugina, kad pati bent maža dalele prisidedu prie namų jaukumo kūrimo.
Ką galėtum patarti nedrįstantiems pradėti savo veiklos?
Aš nebūsiu ta optimistė, kuri pasakys – imkit ir darykite :) Manau, iki tikrojo veiklos pradėjimo reikia nueiti nemažą kelią – sugalvoti originalią idėją (kopijuoti daug pastangų nereikia), išsibandyti, įgyvendinti bent kelis daiktus, duoti patestuoti juos draugams, įvertinti kokybę, jeigu viskas einasi puikiai – susikurti prekės ženklą, pasidaryti profesionalių nuotraukų, kokybiškai aprašyti prekes ir paleisti juos į pasaulį. Tikrai nerekomenduoju daryti vien tam, kad daryti – nekokybiškų ir neįsimenamų daiktų pilnas internetas ir Facebookas. Be to, tokiai veiklai reikia ne tik noro, bet ir nemažai laiko!
Kas Tau svarbu Tavo kūryboje?
Tikriausiai kaip ir kiekvieno veikloje – svarbus pripažinimas, tai yra ne tik matyti, kad žmonės mielai įsigyja mano daiktus, bet ir gauti atgalinį ryšį – padėką, nuotrauką, trumpą istoriją ar panašiai. Man kūryba nėra vienpusis procesas, kur padariau ir atidaviau, norisi matyti, kokią įtaką tie daiktai turi ir kitų gyvenimams, todėl visuomet stengiuosi bendrauti betarpiškai. Dar, kaip sakiau prieš tai, man svarbu, kad kuriami daiktai būtų gražūs ir estetiški, padėtų „lavinti” skonio pajautimą!
Mini Camp gali rasti – Facebook, taip pat Instagram
Nuotraukos – Mini Camp
