Susipažink. Dizainerė Kristina Sviderskaitė. Žongliruojanti formomis ir spalvomis, bei miesto įkvėpta

Mados dizainerę Kristiną Sviderskaitę esu sutikusi kino teatre, nuostabiame filme „Amžinai stilingos“ prieš gerus porą metų. Tada jos dar nepažinojau, bet nepastebėti tokios išskirtinės asmenybės neįmanoma. Vėliau ji nuomojosi butą su mūsų šeimos drauge Žvėryne ir kol svečiavomės, mūsų dukros išsimatavo visus Kristinos aukštakulnius. Tada Kristina ieškojo savo svajonių būsto. Ir man galvoje pradėjo kirbėti mintis. Norėsiu pokalbio į TenKurNamai. Būtinai. Išlaukiau. Apsilankiau Kristinos lofte Naujamiestyje, pirmą kartą kalbėjomės tik mudvi, apie namus, apie darbus, apie Haruki Murakami kūrybą, apie Japoniją, augalus, dizaino sprendimus. Ir visai užsimiršau, kad atėjau pafotografuoti jos įsirengto lofto, kažką užsirašyti apie mūsų pokalbį.

Magija ir ramybė, vidinė harmonija ir aiškus gyvenimo tikslas. Noriu, kad tai pajustum ir Tu. Gražaus skaitymo.

Papasakok apie save. Kaip pasirinkai dizainerės kelią?

Esu Kristina, amžina svajotoja ir kūrėja. Esu gana kontrastinga, jautri ir intravertiška asmenybė. Man patinka leistis nešamai gyvenimiškos srovės ir būti nustebintai. Man patinka būti kitokiai, išsiskirti iš kitų  ir kuo mažiau būti rėmeliuose. Mėgstu pasirinkimo laisvę ir laisvę apskritai. Vis dar naiviai tikiu žmonių gerumu ir linkiu visiems gero. Taip save trumpai apibūdinčiau.

Mano dizainerės specialybės pasirinkimo kelias buvo gan tiesus. Tai, jog noriu būti dizainere, žinojau būdama kokių 5 metų amžiaus.  Labai tvirtas tas žinojimas ir noras buvo.  Tad didelių abejonių nekilo net paauglystėj – buvau gal pagalvojus apie labiau žemišką specialybę, pavyzdžiui, teisę, bet labai labai greitai persigalvojau. Supratau, jog tikrai ne man.  Džiaugiuosi, jog nebuvo jokio spaudimo  iš šeimos, visada jaučiau didelį palaikymą ir supratimą. O pirmieji mano „dizaineriavimai“ prasidėjo ankstyvoj vaikystėj. Pirmiausia, visai mažutė mėgdavau „maketuoti‘“ drabužius ant savęs iš įvairių rankšluosčių ir patalynės. Aišku, mano lėlių garderobas irgi buvo įspūdingas. Vėliau  ir pati buvau linkus išsiskirti išvaizda, traukė kitokie, įdomesni drabužiai. Taigi pradėjau kurti rūbus  sau ir draugėms. Taip pat  papildomai lankiau privačias piešimo ir tapybos pamokas. Dukart buvau įstojusi į dailės mokyklą ir abu kartus mečiau dėl nenoro įsisprausti į rėmus.  Toks savarankiškas mokymasis atvedė tiesiai link studijų Vilniaus dailės akademijoj, kur ir prasidėjo mano, kaip dizainerės, didesnis mokymosi kelias.

Kokia yra tavo, kaip kūrėjos, diena?

Dažniausiai diena prasideda ramiai. Mėgstu neskubėti, surikiuoti savo mintis, pergalvoti idėjas, planus. Rytas man neatsiejamas nuo kavos puodelio ir skaitinių internete, atsakymo į laiškus. Paskui seka ėjimas į studiją. Nors atstumas nuo namų iki studijos gan trumpas, dievinu šią atkarpą – tai tarsi “nusinulinimas” prieš dienos darbus ir po jų, vakare. Studijoje stengiuosi laikytis darbų plano, dirbti disciplinuotai. O darbai būna įvairiausi – idėjų gryninimas, eskizavimas, audinių parinkimas, kirpimas, siuvimas ir t.t.  Dar į dieną įsiterpia susitikimai su klientais, primatavimai, audinių  pirkimas ir derinimas.  Kartais būna “neįkvėpimo” dienų, tai tada galvą gryninu pasivaikščiojimais mieste arba parke, susitikimais su draugais. Man be galo patinka tai, jog mano diena didele dalimi priklauso nuo manęs pačios – pati galiu susiderinti, susiplanuoti ir šitie dalykai palieka daug laisvės gyvenime, net ir turint darbų planą.

Kaip atrodo tavo studija?

Jaukiai! Prieš  porą mėnesių persikėliau į naują studiją Naujamiestyje. Tai mažytis loftukas  su dideliu langu į vidinį Ševčenkos loftų kvartalo kiemą. Kai atsikėliau, čia buvo įprastas ofiso tipo kabinetas. Pirmiausia, ką padariau – negailestingai išmečiau pakabinamas lubas ir iškart atsivėrė erdvė idėjoms. Sukūriau viziją –  aukštos baltos sienos, inspiracinė lenta su eskizais, didelė industrinė lentyna ir  rožinis stalas. Studijos spalvyną papildė žaliais dažais nupurkšta stiklinė siena bei dryžuotos užuolaidos.  Viskas taip patapo “kristiniška” ir sava. Studija virto  kompaktiška erdve, kur neliko vietos pašaliniams daiktams ir kur viskas turi savo vietą ir prasmę.

Kam skirta tavo kūryba?

Kuriu žmogui, kuris suvokia savo išskirtinumą ir ypatingumą. Man be galo įdomūs žmonės, kurie mąsto kitaip, nebijo kitoniškumo, kūrybiškai ir  laisvai žiūri į pasaulį. Tai tokioms asmenybėms aš ir dedikuoju savo kūrinius. Kūryboje man ypatingai svarbi drabužio transformacija. Per ją aš suteikiu drabužio “vilkėtojui” laisvę, kūrybą, galimybes keistis ir prisitaikyti gyvenimo situacijose. Tikriausiai vienas iš nuostabiausių dalykų – nuostaba žmogaus veide, kai parodau visas drabužio vilkėjimo galimybes. Atrodo lyg kartu vykdyčiau socialinį projektą – parodyti žmonėms, kad gali būti ir kitaip. Įdomiausia kurti  asmenybėms, kurios lengvai ir aktyviai įsitraukia į kūrybinį procesą, yra atviros idėjoms. Man kiekvienas drabužis, kurtas konkrečiam žmogui, tampa jo daiktiškas atspindys.

Ką tau reiškia gyventi ir kurti mieste? Ar jis tave įkvepia?

Matyt galėčiau gan drąsiai pavadinti save miesto žmogumi. Nors didžiąją vaikystės dalį leidau ne miesto, o gamtos apsuptyje, dabar, prisipažinsiu –  esu miestą visiškai įsimylėjus. Gamtą myliu, nes ten – visiškas atsipalaidavimas ir ramybė. O mieste – tempas, pokyčiai, srautai. Man patinka žmonės, o mieste jų daugybė. Visi  panašūs ir skirtingi vienu metu, savaip įdomūs, su savo kitoniškumu. Man patinka juos stebėti ir pastebėti tuos skirtumus.  Miestas  mane įtraukia ir užburia savo  margumu, spontaniškumu, netikėtumu.

Kas tau yra erdvė  – namai?

Namai man –  erdvė, kur 100 % galiu būti savimi ir pailsėti. Todėl kažkiek saugau namų erdvę ir stengiuosi įsileisti tik tai,  kas ką gero gali atnešti. Tai  – man saugi erdvė apgalvoti, pabūti, nurimti, atsipalaiduoti, galiausiai – svajoti ir daryti ką ir kaip nori. Taigi namai – erdvė kūrybai.

Kuo tau ypatinga lofto atmosfera? Kodėl įsikūrei jame?

Lofto koncepcija man patiko jau labai seniai. Prisimenu, jog  viena pirmųjų “lentų” Pintereste buvo “Sweet home” su loftų interjerais, kai apie galimybes realybėje gyventi lofte net galvojau. Tai, jog buvusi industrinė erdvė transformuojasi į namus turi savo šarmo. Visad atrodė, jog tai – ne standartinis butas, kurių šimtai tokių pat, o unikalus gyvenamos erdvės sprendimas. Ir tokiuose namuose gyvena kitokie žmonės, tai tas traukia. Tikriausiai labiausiai  lofto atmosferoje žavėjo ir žavi iki šiol – erdvė ir šviesa. Aukštos lubos tikrai duoda daug erdvės ir mintims ir svajonėms! Traukia ir galimybė kūrybiškai išnaudoti  vientisą erdvę ir pasiekti netikėtų rezultatų.

 

O lofte įsikūriau gan netikėtai. Susidėliojus gyvenimo aplinkybėms ieškojau naujų namų ir peržiūrėjau daugybę variantų. Tik visi palikdavo įspūdį – “lyg ir faina, bet kažko trūksta”. O kai atėjau į savo būsimus namus, nebuvo to trūkumo jausmo, nors tai buvo plika ir tuščia kubo erdvė. Atrodė, lyg naujas baltas lapas atverstas prieš mane. Tas matyt labiausiai ir užbūrė.

Kaip kūrei savo namų interjerą? Kokia pagrindinė idėja?

Savo namų interjero kūrimą pavadinčiau nuotykiu,  nes tai buvo pirmasis namų kūrimo procesas, kuriam  aš vadovavau.  Pradžioj buvo vientisa didelė erdvė, kurią reikėjo suvaldyti. Čia man į pagalba atėjo draugė architektė Guoda.  Ir tas jos sudėliotas planas tapo atspirties tašku. Nepasakyčiau, jog buvo kažkokia labai konkreti idėja, galbūt norėjosi minimalizmo ir šviesos.  Esminiais dalykais tapo balta spalva, kuo daugiau natūralių medžiagų, erdvių kompaktiškumas. Vizija man susidėliojo gana organiškai, vadovaujantis intuicija, pamažu vykstant įrenginėjimo procesams, kai rinkau ir derinau  įvairius dalykus, pradedant plytelėm vonioje ir baigiant miegamojo šviestuvais. Kai įsikrausčiau viskas buvo  tiesiog balta  ir daug erdvės. Taip ir pradėjau gyventi pamažu atsirandant dalykams, natūraliai susiklostant ir neskubant.  Kurį laiką gyvenau labai romantiškai – į miegamąjį lipau kopėčiomis, maistą gaminau ant elektrinės plytelės,  sėdėjau ant čiužinio. Man norėjosi, jog namų interjeras būtų kūrybinis procesas, kad viskas atsirastų apgalvotai. Tiesiog nesiorientavau į  galutinį rezultatą, kai galėčiau atsisėdus pasakyti – „viskas – baigta“.  Taip didelis skiaučių juostelių kilimas kurį laiką tarnavo kaip „sofa“, o jau vėliau tapo tik kilimu.

Taip  atsirado žalias apvalus stalas, kuris pirmas uždavė toną atsirasti spalvoms interjere. Stalą perdažiau pati savo mėgstamos smaragdo žalios spalvos dažais.  Taip prie jo atsirado atnaujintos kėdės – pervilktos mėlynos ir pilkos spalvos aksomu. Taip atsirado persikraustančios draugės perleisti IKEA foteliukai, kuriuos pervilkau aksomu ir dirbtiniu kailiuku. Taip vonioje atsirado sidabrinės statybinės plėvelės dušo užuolaida, kurią pati pasiuvau, nes svajonių dušo užuolaidos neradau tiesiog… Taip pamažu atsirado laiptai – lentyna, kuriuos man sukonstravo ir padarė tėtis. Taip namai pamažu įgijo lengvą botanikos sodo prieskonį – atsivežti keli augalai „pasidaugino“ iki kelių dešimčių. Taip virš lovos atsirado origami širdis – išlipdyta iš “washi tape”, kai pradėjau galvot, jog laikas pradėt puošti baltas sienas.  Taip namai pamažu įgijo savito šarmo ir jaukumo.

Džiaugiuosi, jog nepasiekiau dar šiam dalyke finišo, dar turiu neįgyvendintų idėjų ir bus dar kūrybos proceso. Artimiausiam laikui  turiu kelias svajones – skaldytų plytelių mozaika virtuvėje, stilizuotas pieštas žemėlapis ant sienos svetainėje, supynės prie lango ir mados fotografijos mini ekspozicija vonioje. Tikiuosi pavyks!

Kokie tavo planai, kūrybinės svajonės? 

Labai noriu jau šiemet išplaukt į tarptautinius vandenis. Galvoje sukasi idėjos naujai kolekcijai ir  jaučiu tuoj pasipils ant popieriaus. Norėčiau pristatyti savo kūrybą užsienio auditorijai, sudalyvauti showroom’uose, parodose ir pan.  Taip pat galvoju apie vyrų madą. Pirmieji bandymai šioj naujoj man srity labai džiugūs, todėl noriu ir toliau jos laikytis ir vystyti. Pasirodo, vyrams kurti man net įdomiau – tai buvo mano pastarasis kūrybinis  atradimas. Taip pat  norėčiau daugiau pakeliauti, pamatyti, rasti daugiau laiko įsikvėpimui ir asmeniniam tobulėjimui.

Tavo įkvėpimo šaltiniai.

Labiausiai įkvepia žmonės ir pokalbiai, kelionės ir potyriai, gamta ir pasivaikščiojimai, knygos ir filmai, netikėtumai ir planai.

Kristinos kolekcijos čia

Kristiną facebooke rasite čia

Kristinos interviu Londonui

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *