Susipažink. ABUDU – tėtis ir dukra kuriantys gražius daiktus namams

Kviečiu susipažinti su tėčiu ir dukra, kurių bendri kūriniai – šilti, jaukumo namams suteikiantys daiktai. Viena iš ABUDU dueto narių dukra Silvija sutiko papasakoti apie save, sumanymą kurti daiktus namams ir kaip pavyko į kūrybą įtraukti tėtį.

ABUDUPapasakokite trumpai apie save

Esame tėtis ir dukra iš Ignalinos rajono, Vidiškių miestelio. Mano tėtis pagal specialybę yra stalius, tačiau šio darbo taip niekada ir nedirbo. Ilgą laiką dirbo vairuotoju, o vakarais padėdavo kaimynams ir kitiems miestelio gyventojams remontuoti namus. Dar mūsų su broliu vaikystėje, pamenu, buvo padaręs tokį gražų medinį traktorių broliui! Taip jam pavydėjau ir mainais vis prašydavau man nupiešti žirgą. Mano tėtis labai gražiai piešdavo, žirgus ypač. Pati po mokyklos pasirinkau matematikos studijas, sėkmingai jas baigiau ir pradėjau dirbti finansų srityje. Šiuo keliu ėjau 10 metų, kol vieną vasarą, sukakus 35 metams, nusprendžiau pailsėti, pakeliauti ir nuspręsti ką noriu veikti toliau. Visada jaučiau, kad darbas finansų sektoriuje ne man. Pailsėjus, grįžau prie mielų dalykų – fotografijos ir rankdarbių.

 

Kaip sugalvojote įkurti ABUDU?

Idėja pasiūlyti medžio dirbinius ir kitas detales namams platesnei auditorijai gimė visai netikėtai, vieną vasaros vakarą sėdėdama terasoje pagalvojau, galbūt yra daugiau žmonių, kuriems patinka visiškai paprasti, neįmantrūs, nenudailinti, bet dirbiniai? O aš tarp savo pertraukų fotografijoje, tikrai galėčiau rasti laiko šiems darbams, ypač šaltuoju sezonu. Draugai paskatino mane pabandyti, beliko įkalbėti tėtį padėti man. Įkalbinėti teko ilgai – pusę metų. Tėtis netikėjo, kad žmonėms gali būti įdomūs tokie dirbiniai, o ir jo nuomone, kiekvienas lietuvis geba pasidaryti tai pats. Po truputį pradėjau jo prašyti padėti man padaryti vieną ar kitą dirbinį ir taip įtraukiau jį į šį projektą.

dirbiniai-vel-2-7

Jūsų duetas gali pasirodyti netikėtas tėtis ir dukra. Kaip sekasi dirbti kartu? Kas yra idėjų generatorius, o kas jas įgyvendina? Kaip pasiskirstote „pareigas“?

Man šis duetas atrodo toks natūralus dalykas. Dirbti kartu mums nebuvo naujiena, nes nuolat kažką kartu meistraudavome. Kai su vyru įsirenginėjome atostogų ir poilsio namuką, nuolat sumąstydavau, ko man reikia ir kartu su tėte sumeistraudavome. Lietuvoje retai rasdavau panašių daiktų, nuolat tekdavo ieškoti užsienyje. Dalis dirbinių buvo parsisiunčiama iš užsienio, na, o ko nerasdavau, kibdavom kartu į darbus ir pasidarydavome. Jau tada būdavo, kad nupasakoju, ko noriu, tėtis pasako ar tai įmanoma, ir darbai prasidėdavo. Dažyti tekdavo visada man. Dabar tai darau taip pat aš. Savo blog’ą įkūriau dar 2011 metais, kuriame pirmiausia dalinausi savo rankdarbiais ir idėjomis, kokių tik rankdarbių ir technikų nesu išbandžiusi. Dabar blog’as šiek tiek transformuotas, bet kaip ir tada, taip ir dabar vis nerandu laiko prisėsti ir parašyti. Rašymas visada buvo mano silpnoji pusė.

padeklas-padazine

Ar sunku buvo pradėti tokią veiklą? Koks buvo kelias į dirbtuvių populiarinimą?

Šį projektą pradėjome labai nesunkiai, kadangi labiau akcentavomės kaip į papildomą veiklą, tiesiog pasigaminome kelis gaminius ir susikūrėme paskyrą facebook svetainėje. Pavadinimas taip pat gimė labai paprastai ir be didelių abejonių. Niekur kitur nesireklamavome, tik keldavome savo dirbinius į internetą ir laukėme klientų. Jų atsirado jau pirmosiomis savaitėmis, užsakymų pabirdavo nuolat, o įkėlus vis naujus gaminius, atsirasdavo vis daugiau naujų klientų.

kopeteles-baltos2

Kas Jus įkvepia?

Mūsų klientai yra mūsų įkvepėjai. Kai žinai, kad yra žmonių, kuriems patinka mūsų daiktai ir kuriems mes galime padėti namus padaryti jaukesniais, tai yra pagrindinis variklis mūsų veikloje. Juk mūsų gaminti daiktai, gali nukeliauti netgi iš kartų į kartas! Ši mintis mus skatina daryti dar daugiau.

padekliukas-ripka

Kas Jums patiems svarbu Jūsų kūryboje?

Mūsų veikla yra smulki ir mes tai vadiname privalumu, o ne trūkumu. Mes niekada nekėlėme tikslų užkariauti Lietuvos rinką. Tai yra labiau papildoma veikla, hobis, geras laikas kartu ir vertinant laiko trapumą, didelė galimybė man dar labiau įprasminti mūsų santykius. Labai gera jaustis naudingu. Toks yra pagrindinis šio projekto tikslas. Mes nekuriame masinių daiktų, nesame baldžiai (tėtis visada man liepia tai paminėti ), mes tik tėtis ir dukra, kuriantys kartu. Todėl labai nemėgstu vadinti to verslu ir betkokių kitokių šio žodžio formų. Mes negaminame daiktų, kurie nepatinka mums ir geriau atsisakome papildomo uždarbio, bet liekam ištikimi sau. Žinome, kad šis projektas, tokia forma, gyvuos tikrai neilgai, todėl man labai svarbu pasisemti kuo daugiau patirties iš tėčio ir pratęsti mūsų šeimos tradicijas. Tėčiui esu labai dėkinga už suteiktą galimybę. Nors abu esame labai užsispyrę ir labai giname savo nuomonę, po ilgesnių ar trumpesnių diskusijų, prieiname prie bendrų sprendimų. Natūralu, kad tėčiui, kitos kartos atstovui, ne visos mano idėjos patinka, bet jis ramiau pradėjo reaguoti, kai pajuto, kad klientai tai vertina.

staliukas-5

Kokiems namams skirti Jūsų kūriniai?

Man visada patikdavo sendaikčiai, daugelis daiktų mūsų su vyru namuose ir namelyje yra būtent iš sendaikčių turgelių ar naudotų baldų parduotuvių. Vertinu, kada daiktas turi savo istoriją ir yra išaikytas bei ilgaamžis. Todėl ir mūsų dirbiniai yra tik iš medžio, jie yra apdirbami specialiu medienos sendinimo aparatu, dažomi kelias sluoksniais ir taikant kelis dažymo būdus sendinami. Mes siekiame, kad mūsų daiktai nors ir nauji, bet paėmus juos į rankas, atrodytų lyg jau turintys savo istoriją. Tad jie skirti namams, kuriuose šeimos vakarus leidžia kartu, vertina paprastumą ir natūralumą, kuriems svarbu ilgaamžiškumas, tradicijų puoselėjimas ir meilė tikriems natūraliems dalykams. Tokiuose namuose nėra blizgučių, kreivų šypsenų ir ambicijų turėti vis daugiau.

img_3422

Ką galėtumėte patarti kitiems tėčiams (mamoms) ir dukroms (o gal sūnums), kurie nori pradėti kažokią veiklą, bet nedrįsta?

Patarimais stengiamės nesidalinti, nes visi santykiai yra unikalūs. Šis projektas kartu yra tikrai didelis išbandymas ir mūsų šeimai, ir kiekvienam iš mūsų atskirai. Tik svarbu koncentruotis ne į smulkmenas ir į kasdienes darbines diskusijas, o į esmę ir tikslą. Žmogus dirbantis savo mėgstamą darbą yra laisvas. Tad gal geriau mažiau pajamų ir išdrįsti atsikelti nuo sofos, palikti savo susikurtą komforto zoną ir pasinerti į naujus dalykus. Vykdyti savo veiklą nėra labai lengva, bet tai daryti labai malonu. Kasdien jautiesi reikalingas. Tai mums yra svarbiausia.

Ačiū Tėtei už suteiktą galimybę.

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Labai gražu, iš tiesų. Turiu omenyje bendrą šeimynišką veiklą. Jūsų kūryboje tikrai jaučiasi šiluma :)
    Tėtis man – tikras visų galų meistras, kuriam nėra nieko neįmanoma :))