Lengvesnis būdas valyti langus. Electrolux langų valytuvo – siurblio apžvalga

Kas Jūsų namuose valo langus? Kiek save atsimenu aplink mačiau tik vyrus tai darant. Kai augau, langus valė tėtis, dabar namuose langus valo mano vyras. Pati langus valiau taip pat ne kartą, nuo paauglystės – kiekvieną pavasarį, kai tik sulaukiau „tinkamo“ amžiaus, langus valydavau pas močiutę sodo namelyje.  O kur dar mokykloje klasės tvarkymas? Vėliau ir savo namuose.

Kokia ta, kokybišką langų valymą užtikrinanti amunicija? Laikraštis – būtinai, nes tik jis gerai išblizgina langus, skuduras ir muiluotas vanduo. Vėliau langų valymo priemonių sumažėjo, užteko tik papurkšti ant lango priemonės, muiluoto vandens nebereikia, bet blizginimas išliko. Ir visada, kai tik valydavau langus ir sukdavau ant jų ratus su laikraščiu blizgindama iki negalėjimo, prisimindavau ištrauką iš Karate Kid filmo. Ir tikėdavau, kad tas langų valymas tikrai didelė nauda, ne tik langams, bet ir man :) Va ištrauka:


Bet ta saviapgaulė laikina. Kaip ir bet koks buities darbas, langų valymas yra laikui imlus ir jei reikia valyti langus, negali veikti kažko kito. Ne veltui, jau daug metų mūsų buitį palengvina dulkių siurbliai, skalbimo mašinos ir indaplovės. Atėjo laikas langams.

Tokią įžangą apie langų valymą parašiau todėl, kad neseniai mes gavome išbandyti Electrolux langų valytuvą – siurblį. Langus daugiausia valė ir langų valytuvą išbandė vyras, o man liko perpasakoti jo įspūdžius ir išvardinti siurblio privalumus. Mano vyro žodžiai tokie – tikrai geras daiktas ir manau, kad mums reikėtų. Vyrai nelinkę daugžodžiauti :)

Smagiausia, kad langų valymo siurblys išvaduoja nuo langų blizginimo laikraščių (kai rašiau pagalvojau, ar dar kas laikraščius skaito popieriuje? Ar perka specialiai langams valyti?). Naudojantis šiuo prietaisu reikia langą nupurkšti priemone, išvalyti ir paskui tiesiog nusiurbti priemonę nuo stiklo. Viskas – langai švarūs, darbo minimaliai.

Mums labiausiai patikę dalykai, kuriuos pastebėjome naudodami Electrolux langų valytuvą:

  • Galima valyti ne tik langus. Vonioj turim kelis veidrodžius, kurie kaskart aprasoja maudantis. Dažniausiai naudojame paprastą valytuvą su guma, kuriuo tik nubraukiame veidrodžius. Bet visas vanduo nusibraukia kartu ir nuvarva ant skalbimo mašinos po veidrodžiu. Su šiuo valytuvu -siurbliu viskas kitaip, vanduo nuo veidrodžio atsidūrė surinkimo talpoje. Jei turėčiau dušo kabiną stiklinėmis durelėmis, tai naudočiau ir joje, manau, kad apsaugotų nuo kalkių apnašų, nes mūsų namuose labai kietas vanduo.
  • Vyras buvo nustebęs, kad vieno baterijos pakrovimo užteko beveik visiems langams nuvalyti. Nereikėjo darbų pusiaukelėje visko mesti ir eiti ieškoti pakrovėjo.
  • Man labai patiko, kad langų valytuvas tikrai lengvas, turint jį namuose, tikrai mokyčiau vaikus juo naudotis ir, kad ir tą pačius vonios veidrodžius galėtų po savo maudynių nuvalyti patys ir gražiai, o ne pripiešti raštų pirštais :)

Kad papasakočiau sąžiningai ieškojau prie ko prikibti, kad ne tik pliusai, bet ir minusai būtų aptarti. Tegaliu išskirti vieną minusą – langą reikia vienu braukimu nuvalyti nuo viršaus iki apačios, nes jei sustosi pusiaukelėje, ant lango lieka dryžis nuo antgalio gumos, kurį reikės valyti iš naujo. Na, tai gal vis dėl to šiokia tokia mankšta?

Va tiek nešvaraus vandens surinkome nuo vieno didelio, kol vyras jį valė man fotografuojant. Gali būti, kad ir aš langus pradėsiu valyti. Jei ne langus, tai veidrodžius namuose – tikrai :)

Daugiau apie Electrolux langų valytuvą galima sužinoti čia.

Kokius augalus rinktis, kad balkonas žydėtų visą pavasarį ir vasarą?

Man labai patinka augalai. Ir ne tik namuose, bet ir kieme, o pavasarį ir vasarą, žinoma, terasoje. Jei turėčiau balkoną, jis skęstų gėlių žieduose. Terasoje gėlių būna mažiau, bet labai stengiuosi, kad gėlės joje žydėtų visą šiltąjį metų laiką. Kaip tai padarau? Pakankamai paprastai, tiesiog vienas, nužydėjusias gėles, keičiu kitomis, kurioms tik ateina laikas žydėti. Šiandien noriu pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kokios lauko gėlės kasmet puošia mano terasą.

Kokias gėles rinktis balkonui ar terasai?

Kai tik įmanoma ir nebelieka šalnų grėsmės mano terasoje atsiranda bent vienas vazonas pilnas našlaičių (tiesa šiemet jį teko kuo greičiau užkelti aukščiau, nes maži pirštukai nuskabė visus žydinčius žiedus). Labai mėgstu šias gėles dėl didžiulės žiedų spalvų įvairovės. Taip pat dėl to, kad jos visiškai nelepios ir savo žydėjimo laikotarpiu dovanoja visą savo žiedų grožį be didelių pastangų. Žinoma, reikia prisiminti ir laiku jas palaistyti.

 

Artėjant vasarai ir šylant orams, augalų pasiūla parduotuvėse didėja, nes mažėja šalnų tikimybė. Todėl įsibėgėjus pavasariui namo atkeliauja pelargonijos. Jau daug metų jos yra mano pagrindiniai terasos augalai. Mėgstu jas todėl, kad jos yra ištvermingos, lengvai auginamos, galima kartais pamiršti jas palaistyti, bet jos vis tiek apdovanoja nuostabiais žiedais. Žinoma, yra nemėgstančių jų kvapo, bet jis labai gerai atbaido uodus ir muses o tai yra svarbu kai daug laiko leidi lauke.

Dar vienas didelis pelargonijų pliusas – jų yra įvairiausių rūšių ir spalvų. Galima pavyzdžiui rinktis svyrančias ir auginti pakabinamame lovelyje. Aš pelargonijas į vazonus sodinu kartu su lobelijomis, kurių mėlyni žiedeliai labai gražiai dera su pelargonijų raudoniu.

Dar viena gėlė, kurią labai mėgstu ir auginu vazonuose – serenčiai. Jų, kaip ir pelargonijų yra daugybė rūšių – aukštų, žemų, nuo ryškiai oranžinių iki švelniai gelsvų. Pradėjau jas auginti tik vazonuose, kai gėlyne kelis metus iš eilės man juos nugraužė sraigės. Pagailėjau savo darbo ir dabar šiuos sraigių skanumynus auginu tik vazonuose. Kad gausiai žydėtų visada nuskinu nužydėjusius žiedus (išmokau iš močiutės). Dažniausiai šios gėlės mano terasoje žydi visą šiltąjį sezoną, jas sodinu kartu šlamučiu, kurio sidabriniai lapeliai labai papildo serenčių spalvas.

Tiems, kurie nori skirti daugiau laiko gėlėms, kurias augina savo terasose ir balkonuose rekomenduoju surfinijas ir petunijas. Šių gėlių kompozicijos visada puošdavo mano močiutės balkoną, bet man jų prisijaukinti taip ir nepavyko. Šios gėlės labai gražios, galima kartu sodinti kelis, skirtingų spalvų augalus ir taip sukurti nuostabias spalvines kompozicijas. Surfinijoms ir petunijoms reikia daug maistinių medžiagų ir pastovaus laistymo. Todėl laistant būtina tręšti, o tam, kad žydėtų gausiai, rekomenduojama skabyti nužydėjusius žiedus.

Ko nežinai – klausk

Gėlių pardavimo vietose visada rasi žmonių, kurių darbas yra žinoti viską apie gėlių auginimą. Klausk jų patarimo, būtinai konsultuokis kokios gėlės tinkamiausios Tavo balkonui ar terasai. Taip išvengsi klaidų pirkdama netinkamas gėles ir sužinosi ko nežinojusi.

Ne tik gėlės, bet ir daržovės

Yra žmonių, sėkmingai balkonuose auginančių ne tik gėles, bet ir daržoves, prieskoninius augalus. Štai žemiau nuotraukų koliažas iš mano mamos balkono. Kad sulauktum derliaus augalus reikia sodinti į derlingą žemę, reguliariai laistyti ir augimo metu bent porą kartų patręšti.


Pagaliau atšilo oras ir galime gėles sodinti ne tik namuose, bet ir balkonuose ar terasose! Balandžio 21 – 22 dienomis Ermitaže vyksta Sodo dienos su nuolaidomis, pasiūlymais ir specialistų konsultacijomis. Gėlių pasirinkimas milžiniškas. Taip pat puikus laikas įsigyti trąšų ar gerų žemių savo numylėtinėms.  Kokios yra Tavo mėgstamiausios lauko gėlės?

Už pagalbą ruošiant šį įrašą dėkoju Ermitažo parduotuvėms visoje Lietuvoje

 

Mamos dienos dovanų idėjos su Berry

Gegužės pirmąjį savaitgalį pradedu planuoti labai iš anksto. Tą dieną dažniausiai važiuoju pas mamą ir vežu jai kažką ypatingo. Kartą tai buvo kaktusas, kažkada – jos mėgstami saldainiai. Žinau, kad be materialių dovanų, visada geriausia dovana yra laikas kartu, tačiau labai smagu pradžiuginti savo mamą kažkuo ypatingu, puokšte gėlių ar nauju puodeliu jos rytinei kavai. Kai pati tapau mama, man geriausia dovana yra tas ypatingas dėmesys, kurį tik vaikai gali suteikti savo mamoms. Dovanos, pačių paruoštos, nupieštos ir įteiktos su tuo ypatingu jausmu – čia specialiai tau, mama.

Šiais metais leidau sau įsisvajoti apie dovanas, kurių norėčiau ir kartu su Berry paruošiau net penkis skirtingus dovanų idėjų sąrašus mamos dienos proga. Tikiuosi, kad mano idėjos padės renkantis dovaną mamai, juk jei mama svajoja apie naują sofą (kad ir geltoną), o Tu gali jai tai padovanoti – gal Mamos diena ir yra ta proga?

Pastelinė rožinė

Mamai mėgstančiai ramias spalvas, gal truputį romantikei. Kurdama šį dovanų idėjų koliažą galvojau apie ramius vakarus su knyga ir mėgstamos arbatos puodeliu.

 

  1.  Fotelis, 2. Pledas, 3. Kvapas namams, 4. Stalelis, 5. Puodelis

Natūralumas

Sako, kad natūralumas, žemės spalvos ir natūralios medžiagos grįžta į madą. Man rodosi, kad tokie dalykai kaip linas ir medis iš mados niekada neišeina. Mamai, vertinančiai natūralius dalykus, turėtų patikti idėjos iš šio sąrašo. Baro kėdę čia įtraukiau galvodama apie savo mamą – valgyti gaminti ji mėgsta sėdėdama, o tokia kėdė turėtų puikiai tam tikti.

  1. Krepšys daiktams, 2. Lininė staltiesė, 3. Virtuvinė pirštinė ir puodkelė 4. Puodelis su lėkštute, 5. Indelis su įrankiais, 6. Baro kėdė

Ryški geltona

Šiame sąraše – mano pradžioje minėta geltona sofa. Ir aplink ją dalykus sudėliojau galvodaman kaip į vazas pamerkčiau gėlių, pavasarį – žydinčių šakų, rudenį – gerberų. Dovanos iš šio sąrašo labai tiktų drąsiai, ryškiai mamai. O gal tai, kuri svajoja tokia būti?

 

  1. Šviestuvas, 2. Trivietė sofa, 3. Geltona stiklinė vaza, 4. Turkio spalvos vaza  5.  Stalelis

Balta ramybė

Be abejo, priešingybė ryškioms spalvoms yra balta. Baltus daiktus lengva derinti interjere, o šiuos daiktus surinkau galvodama apie laiką sau, kurio dažnai mamai trūksta. Truputį daugiau miego, truputį grožio procedūrų ar tiesiog ramaus pabuvimo su savimi, sau patinkančioje aplinkoje.

  1. Reprodukcija, 2. Rėmelis nuotraukoms, 3. Tualetinis staliukas, 4. Veidrodis, 5. Puodelis su lėkštute, 6. Patalynės komplektas

Raudoni akcentai

Paskutines dovanų idėjas surinkti mane įkvėpė pietūs pas mamą. Net jei pati esi mama, dažnai būna taip, kad mamos patiekalai ir lieka patys skaniausi.

  1. Pietų lėkštės, 2. Daiktadėžė, 3. Vaza, 4. Apvalus stalas,  5. Kilimas,  6. Servetėlių žiedas,  7. Dekoratyvinis augalas

Jei vis dar nežinai ką padovanoti mamai Mamos dienos proga, tikiuosi mano surinktos dovanų idėjos bus gera pagalba. Visus daiktus gali rasti Berry parduotuvėse. Mano patarimas, kol dar yra truputį laiko – paklausk mamos, ko jai šiuo metu labiausiai norėtųsi, gal tai bus užuomina ko ji norėtų dovanų. Svarbiausia juk – kalbėtis ir klausyti.

Dovanų idėjos paruoštos bendradarbiaujant su Berry

 

 

 

Ten Kur Pirmadienis (39)

Praėjusi savaitė ne tai, kad praėjo, ji pralėkė žaibiškai. Va taip būna, kai kasdien kažką veiki, eini, darai. Tada nebelieka laiko jokiems nereikalingiems dalykams, nes jei/kai sustoji, tai tik tam, kad pasidžiaugti :)

Antradienį turėjome smagią fotosesiją su Agne Katmandu. Po to, kai Knygų mugėje prie manęs priėję žmonės vis ištardavo, kad aš realybėje visai kitokia, pagalvojau, gal laikas pakeisti visas interneto nuotraukas pakeisti ir sudėti tokias, kuriose aš tokia, kokia esu dabar. Per tinklaraščio gyvavimo laiką aš buvau įvariausiais plaukų ilgiais, o ir spalva keitėsi ne kartą. Ir jei praėjusiais metais buvau pusiau blondinė (taip ir knygoje atrodau), tai dabar esu tamsiaplaukė :) daugiau nuotraukų bus greit.

Praėjusią savaitę grįžau sportuoti. Gal grįžau nėra labai tinkamas žodis, nes pradėjau sportuoti visai pas man naują trenerę – Mają. Kiek sporto rūšių esu išbandžiusi, vis grįžtu prie kalanetikos. Man labai patinka ramūs pratimai, kai ne tik pajunti visus raumenis, kuruos žinojai (arba nežinojai), kad turi, bet ir pabūni su savo mintimis. Taip sutapo, kad šeštadienį dar apsilankiau jaukioje Down Town joga studijoje, kur kartu su SUN 365 sultimis prisiminiau jogos pratimus. Jei planuojate pradėti sportuoti, nesvarbu, ar dėl to, kad pavasaris, ar dėl to, kad seniai norite – imkit ir pradėkit, tikrai verta.

Svarbiausia praėjusią savaitę, žinoma, buvo mūsų vyriausios dukros gimtadienis. Vienulioka metų kažkaip praėjo ypatingai greitai. Daug mūsų vaikų gimtadienių vyko namuose, žinoma, bandėme ir žaidimų kambarius, vėliau boulingą. Bet man naminės šventės patinka labiausiai, tol kol jos patinka vaikams. Šiais metais vietoj šventės namuose šventėme gimtadienį Sing Karaoke namuose Vilniuje. Aš nesitikėjau, kad Karaoke dainuoti gali būti taip smagu. Dar smagiau buvo pamatyti iš šono vaikus, kurie atsipalaidavę dainuoja, šoka, žino įvairiausių dainų žodžius ir smagiai leidžia laiką. Jei ieškote įdomios vietos savo šventei, tai labai rekomenduoju!

Va tokie mano sportiški ir dainingi praėjusios savaitės įspūdžiai. Per šią jau riedėsime kaip margučiai, ir susitiksime Velykų rytą :) Arba galime džiaugtis saule ir pietų miegu kaip šitie du daro kasdien :)

 

Puošiame namus Velykoms

Kartais atrodo, kad Velykos ateina netikėtai. Nėra tokio išreikšto laukimo, kaip kad laukiant Kalėdų. Įvairiomis pavasarinėmis gėlėmis vazonėliuose namus puošiame nelaukę specialios progos. Gal tik kiaušiniai – dideli ir maži, mediniai, keramikiniai apnerti ir vaikų nuspalvinti yra tos dekoracijos, kurios praneša, kad Velykos jau tuoj tuoj.

Surinkau idėjas, kuriomis galėsi pasinaudoti puošdama savo namus artėjančioms Velykoms. Kas žino, gal kartu su jomis ateis ir gražus, šiltas, tikrai pavasariškas oras?

Nuotraukoje viršuje – mano šių metų pavasarinė – velykinė puošmena šakos vazoje su namukais ir lašiukais. Greičiausiai artimiausiu laiku sukursiu dar vieną šakų ir ant jų pakabintų medinių kiaušinukų kompoziciją, kaip darau kiekvienais metais. Kaip atrodo mano šakos su kiaušinukais matosi nuotraukoje žemiau, o tekstas, kuriame 3 idėjos velykinei nuotaikai namuose yra čia.

Man kiaušiniai ant šakų yra labiausiai patinkanti Velykų puošmena, tikra Velykų klasika. Panašiai kaip eglutė per Kalėdas :) atsimenu, kaip vaikystėje tokius papuošimus gamindavome iš tikrų kiaušinių lukštų, tik močiutė per skylutę kiaušinio gale išpūsdavo lukšto turinį. O šiais metais mano kiaušinių ant šakų nugalėtoja yra Kristina, kurios velykinę kompoziciją pamačiau jos Instagram @vaikureikalai. Tiesiog parašiau jai žinutę ir paprašiau, kad pasidalintų nuotrauka ir savo Velykų nuotaika su TenKurNamai skaitytojomis. Paprasta, bet labai gražu.

Rankdarbiai ir Velykos dar viena klasikinė kompozicija man. Mūsų Velykų stalą, kai buvau maža visuomet puošė mamos ir močiutės nertos vištelės, į kurių pilvą galėjai įdėti kiaušinį. Nėrinė Velykinius rankdarbius perkėlė į kitą lygį ir apnėrė margučius, kuriuos taip pat galima kabinti ant šakų. Nėrinės FB puslapyje galima rasti dar daugiau pavasarinių ir Velykoms skirtų nertų grožybių.

Jei trūksta idėjų Velykų stalui – visada galima įlistį į TenKurNamai archyvą – ten slepiasi pilnas pavasario ir žalumos įrašas apie Velykų stalo dekorą – pasisemkite idėjų ten.

Sunku patikėti, kad jau kitą savaitgalį ne tik Velykos, bet ir Balandžio pradžia. Žiū, taip ir vasaros tuoj sulauksim :) Smagaus pasiruošimo linkiu!

 

TenKurPirmadienis (37) Kas liko po mugės

Nuo mugės pabaigos nepraėjo nė para. Euforija, kurios dėka nejutau nuovargio ir buvau super nuotaikos pradeda išsikvėpti ir realybė grįžta į mano gyvenimą. Keturios dienos praėjo kaip viena, pasiilgau namų ir vaikų, mažoji paaugo ir tapo savarankiškesnė, namai be manęs nesugriuvo ir net netikėta vyro komandiruotė pačiame mugės viduryje nesujaukė nei mano planų, nei gero nusiteikimo. Viskas priklauso nuo požiūrio.(Nuotraukoje mes su Renata dieną prieš mugę ir pačioje mugės pabaigoje. Paskutinę dieną aš tikrai pavargus, bet labai laiminga.)

Tiesa, dabar pradėjo lankyti įvarūs jausmai ir mintys, apie tai ko galbūt nepadariau, ar padariau per mažai. Bet taip tikriausiai yra visiems, keliantiems sau bent minimalius reikalavimus. Kaip ir po knygos išleidimo, taip ir dabar, po mugės kyla klausimas „kas toliau“ tik šiuo atveju – aiškumo daugiau, nes man ši Knygų mugė pirmiausia buvo vienas didelis mano knygos Gyvenk kaip patinka pristatymas. Tiek daug ir taip išsamiai niekada nepasakojau apie knygą. Pasakodama, dar ir sau išsigryninau knygos pliusus ir pasitvirtinau, kad tokia knyga – apie jaukumą ir lengvai įgyvendinamus sprendimus namams Lietuvoje labai reikalinga.

Mūsų stendas

Šiais metais Knygų mugėje į savo stendą mane priėmė tinklaraščio Sezoninė virtuvė autorė Renata Ničajienė. Ačiū jai didžiulis už visą pagalbą, patarimus ir konsultacijas. Be jos ne tik Knygų mugė, bet ir visa mano knygos leidyba būtų buvussi ilga kelionė per kopas. Esu labai jai dėkinga ir keturios mugės dienos kartu praėjo labai smagiai. Labai stengėmės, kad mūsų stendas būtų kitoks, išsiskirtų, patrauktų žmones ir primintų namus. Iliustracijos ant sienų – mano puikios kolegės, kurios iliustracijos puošia ir knygą, Ugnės Ugenskaitės kūrinys. Viena siena – namai su gėlėmis ir akvariumu, kita – virtuvė su orkaitėje garuojančiu pyragu.

Labai labai džiaugiuosi, kad radome draugų, kurių baldai, gėlės ir kūriniai padėjo mums pasipuošti dar labiau. Didžiulis ačiū keliauja The Chairs už stilingas kėdes, kurias paskolino, Kambarinės gėlės mus aprūpino žaluma, o Supynės pavėsy – rankų darbo macrame gėlių laikikliais. Žemiau yra geriausia nuotrauką, kurią man pavyko padaryti mugės metu :)

Žmonės ir komplimentai

Nuostabiausias jausmas, man, dirbančiai ir bendraujančiai internetu – susitikti su skaitytojais gyvai. Kiekvieną kartą norėjau šokinėti iš džiaugsmo kai išgirsdavau sakant Aš jus seku FB, skaitau tinklaraštį. Ir tokių pasakymų buvo daugybė, o kolegės sakė nugirdusios daug kartų sakant O, TenKurNamai, čia tas tinklaraštis, kur apie namus rašo. Kaip sakiau mugėje sutiktoms skaitytojoms, labai smagu pamatyti tuos žmones, kurie yra kitoje ekrano pusėje, kalbėtis su jais gyvai ir suprasti, kas jiems yra įdomu. Ačiū didžiulis visiems užėjusiems, varčiusiems, pirkusiems knygą, kalbinusiems mane, pasakojusiems apie savo namus. Dar vis neturiu įpročio siūlyti fotografuotis, bet gal jau reiktų išsiugdyti? Čia tik kelios nuotraukos, kurias man atsiuntė Renata, nes atsidariau telefoną ir nieko doro neradau ten :)

Be minėtų prisipažinimų, kad skaito ir patinka TenKurNamai, sulaukiau labai daug gražių žodžių, skirtų knygai. Kad labai gražios nuotraukos, kad labai geras maketas, kad puikios temos. Tai čia jau visai devintame danguje esu. Juk kiekvienai mamai patinka, kai jos vaiką pagiria, tai su knyga tas pats.


Būti mugės dalyve, bet ne lankytoja visiškai kitokia patirtis. Man ji patiko. Patiko pažintys su naujais žmonėmis, iššūkiai sau ir net kasdienis makiažas buvo kažkas naujo mano gyvenime. Dabar noriu išsimiegoti, nes dar vakar vakare atrodė, kad ne, tikrai nepavargau, o šiandien sunku normaliai kažką veikti. Va ir šitą įrašą rašau nuo ryto, vis su pertraukomis.

Esu labai labai dėkinga visiems mane aplankiusiems, visiems kurie buvote dosnūs gražių žodžių ir šypsenų. Jau mugės metu prisigalvojau naujų dalykų. To, ką galima daryti geriau, įdomiau ir kitaip. Tokios patirtys praturtina ir leidžia pažvelgti į save iš šono, įsivertinti ir suprasti ar eini teisingu keliu.

 

Lietuviški namai. Kas būdinga lietuviškiems namams? Nuomonių apžvalga

Po įrašo apie receptą nuo skubos sulaukiau tiek komentarų, tiek nuomonių ir čia, po pačiu įrašu ir FB. Todėl jokiais būdais temos apie lietuviškų namų jausmą negaliu paleisti. Sakyčiau, Lietuvos šimtmetis yra puiki proga atsigręžti į save, į tai ką turime aplinkui, kokį palikimą esame gavę iš gyvenusių prieš mus ir kaip tai veikia mūsų kasdienybę. Nesiimsiu spręsti koks interjeras yra lietuviškas, paliksiu šį klausimą Evelinai iš e-interjeras.lt, vis dėl to esu labiau namų jaukumo, nei namų interjero specialistė :) todėl ir temą apie lietuviškų namų jausmą, tai, kokie daiktai ir medžiagos jį sukuria, pradėsiu nuo to, ką perskaičiau komentaruose ir jūsų nuomonėse.

Nuo aisčių iki dvarų ir miesto kultūros

Komenatruose atsirado tokia, tarsi takoskyra, vieni siūlė atsigręžti į kaimą, kaimiškąją praeitį ir ten ieškoti lietuviškumo ir lietuviškų namų jausmą kuriančių detalių.

Skaitytoja Lina Navickaitė pasidalino net keliomis, labai įdomiomis ir giliomis įžvalgomis (už kurias esu jai labai dėkinga, nes pradėjau galvoti apie šią temą iš dar kitos pusės), jas visas galima paskaityti po įrašu FB. Ji rašo:

„…lietuviško interjero stiliaus kol kas nėra, nes pirmiausiai dauguma lietuvių nėra atradę savęs, kaip individo, kaip lietuvio, todėl taikosi prie pasaulietinių tendencijų ir ima tai, ką siūlo aplinka. Gilintis į save – sunkus ir ilgas procesas, todėl ir retas kuris pasiryžta jam. O kuomet, ką ir rašėte straipsnyje, pasiūla yra dideli ir greit besikeičianti, žmogui dar sunkiau atpažinti savus, autentiškus gylius (poreikius). Priedo, ilgus amžius buvome verčiami taikytis prie aplinkos poveikių, primestų požiūrių ar formų. Tad palyginus, dar nedaug metų ieškome savęs, kaip valstybės. Tačiau, kaip tauta, esame viena seniausių ir vis dar gyvuojančių. Vadinasi turime be galo seną istoriją, kurioje ir esti ir gyvenimo būdas, ir stilistika, ir vietos medžiagų naudojimas (viską galime rasti, kas susiję su interjero temomis). Todėl man visad, mąstant apie šį užduotą klausimą, mintys vesdavo prie to, kaip gyveno mūsų senoliai. Net pasigilinus į ne tokį jau seną laikotarpį – XIX a., kuomet taip įspūdingai kaimo trobesiai buvo puošiami ir kokie gilūs simboliai tai buvo. Taip, tai fasadinė dalis, o klausimas apie namų vidų. Tačiau kodėl nepasiėmus praeities paveldo ir nepritaikius jo šiuolaikiškai – namuose, sukuriant autentiškas detales. Bet ir vėl – detalės lieka detalėmis, svarbu matyti visumą, kas gali sukurti bendrą lietuvišką identitetą interjere?“

Ir dar vienas, kur Lina siūlo nusikelti dar toliau nei XIX amžius ir ieškoti savo siprybės šaknyse:

„Bet jei ieškoti šaknų – tai visų pirma mus kitaip vadino iki XIXa. vidurio, ne baltais. O aisčiais. Tai išlikusios lietuvių ir latvių tautos. Tūkstančius metų išlikusios tautos stiprybė didžiulė, jei ji atsilaikė ir išliko. Vadinasi ji negali neturėtų paveldo, kuris iš kartos į kartą tą stiprybę perduodavo. Paprastas žemdirbys, jis darbo žmogus, jam svarbu, kur „galvą padėti“, vadinasi ne žagrėje stiprybė.“

Esu be galo dėkinga Linai, kuri skyrė laiko taip išsamiai išdėstyti savo požiūrį į šią temą. Joso gilūs komentarai suteikė man „medžiagos“ apmastymams ir paskatino domėtis apie mūsų visų praeitį ir šaknis dar išsamiau.


Tiesa, tik dar kartą skaitydama komentarus pastebėjau, kad visiems rašiusiems apie kaimą, kaimo pirkias ir tiesiog, kaimiškąją lietuviškų namų pusę, kaip užsispyrusi kartojau, kad reikai žiūrėti ir miestus, kad ir kokius juose turėjome, būtina prisiminti dvarus ir jų indėlį. Taip rašiau visiškai ne todėl, kad norėčiau paneigti liaudiškąjį paveldą, bet labiau todėl, kad nežiūrėtume į lietuviškus namus ir jų ištakas siaurai, tik kaip iš vienos šaltinio atsiradusį dalyką.

Man patiko, kaip po įrašu komentaruose rašė Juventa:

„Komentaruose minimos lietuviškų namų savybės dažniausiai atspindi kaimo, pirkios kultūrą, tačiau šalia egzistuoja ir ryški dvarų kultūrą. Jai charakteringas stiklas, sidabras, aksomas, šilkas, fajansas ar porcelianas, veidrodžiai. Vertinamos brangios medžių rūšys – ąžuolas, raudonmedis, riešutas. Ši kultūra buvo pirmiausia naikinama karų, perversmų, kitų istorinių kataklizmų metu. Ją aptikti sunkiau, jeigu tai nėra mūsų pačių giminės dalis. Bet, besidomintiems bajorijos tradicijomis bei gyvensena, prieinamos bibliotekos, istorinės ekspozicijos. Man artimos Tarpukario tradicijos – nėriniai, siuvinėjimai, tafta, sidabras, porcelianas, šviesios medžio faktūros, riešutmedžio inkrustacijos, kavos, samanų, indigo tonai… Ir – benediktinų likerio aromatas mažutėse, grakščiose taurelėse…“

Man, kaip ir Juventai labai artimas Tarpukario Lietuvos tradicijos ir namų interjeras. Įsigijau Linos Preišegalavičienės monografiją „Lietuvos Tarpukario interjerai 1918-1940“ ir perskaičiau vienu ypu. Būtent šis mokslinisi darbas patvirtino mano anksčiau turėtą nuomonę, kad lietuviškus namus ir tai, kaip jie atrodė tarpukariu, veikė ne tik liaudiškasis paveldas, bet ir Lietuvos gyventojų daugiakultūriškumas. Namų interjerams įtaką darė istorinis palikimas, mados, ateinančios iš užsienio, taip pat žinoma liaudies kultūra ir netgi terminass Etninis interjeras knygoje yra.

Kas būdinga lietuviškiems namams?

Buvo įvardinta daug, lietuviškiems namams būdingų medžiagų, elementų, net spalvų. Šiuo metu išsikirti galiu šiuos:

Natūralios medžiagos – linas, rankų darbo nėriniai, natūralaus bičių vaško žvakės, vilna. Natūrali tekstilė, nesvarbu ar tai staltiesės, ar patalynė yra vienas iš lietuviškų namų elementų atkeliavęs į mūsų namus iš labai seniai. Mano manymu, norint šiuolaikiniams namams suteikti lietuviškumo dvasios ir sukurti lietuvišką jaukumą, namų tekstilę reikėtų rinktis kuo natūralesnę, bet nebūtinai visiškai atkartojančią tai, kas buvo naudota anksčiau. Esu didelė Kaupolės gerbėja, net ant knygos viršelio galima pamatyti jos lietuviškų augalų raštais margintą lininį stalo takelį.

Audinių raštai – jei jau pradėjau apie raštus, būtina paminėti tradicinių audinių ir mezginių raštus, kurie ne tik puošė audinius, bet ir buvo skirtingi ir būdingi atskiriems regionams. Pradėjau skaityti apie įvairius liaudies kultūroje sutinkamus ženklus ir simbolius ir kuo toliau, tuo labiau sunku patikėti, kad kiekvienas audinyje esantis raštas turi savo reikšmę. O juos žinodamas, gali audinį perskaityti kaip knygą. Man labai gražiai senuosius audinių raštus interpretuoja NativeLT.

Šiaudiniai sodai – jų magijai ir pati neatsispyriau praėjusioje Kaziuko mugėje, kabantis sodas visus metu puošia mūsų namus. Šiaudiniai sodai įkūnija žemę ir dangų, tai visatos modelis, pasaulio medis, darnos ir harmonijos simbolis. Jie būdingi įvairioms kultūroms

Medis, medžio drožiniai – mane visada labai stebino namai, puošti medžio drožiniais (pvz. Žvėryno medinė architektūra Vilniuje). Jei esate pastebėję – tie drožiniai atrodo kaip trapūs nėriniai. Net ir nesidairant į tokius įmantrius medžio drožinius, kaimo namų medinė puošyba taip pat labai graži. O kur dar įvairūs buityje naudojami daiktai. Manau daugelyje namų dabar galima atrasti, jei ne medinę drožinėtą verpstę, tai nors medinį, meistro išdrožtą šaukštą.

Tokia štai mano trumpa santrauka to, kas jau buvo pasakyta, parašyta. Kasdien galvoju kiek lietuviški yra mano namai, kur jų lietuviškumas. Kol kas daugiausia lietuviškumo matau lietuvių menininkų kūriniuose, kuriuos labai mėgstu. Labiausiai norėtųsi man, kad galvodami apie lietuviškus namus neapsiribotume tik kaimo vaizdiniu, kaip iš Rumšiškių muziejus, mūsų istorijoje buvo dvarų, miestuose buvo prabangiai įrengtų namų, turime visą Art Deco kultūra persmelktą miestą – lietuviški namai yra daugybė dedamųjų.

Naudota informacija iš:
Kabantys sodai
Tarpukario Lietuvos interjerai Lina Preišegalavičienė
Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai Rasa Ambraziejienė