Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri

Artėjančios žiemos šventės – padidėjusio gerumo metas. Labdaros organizacijos sako, kad šventiniu laikotarpiu sulaukia gerokai daugiau paramos, nei įprastai. Norisi dovanoti dovanas, dalintis gerumu ir tiesiog gyventi stebukle.

O kadangi iki Kalėdų dar geras pusantro mėnesio, galime drabstyti vienas kitą purvu, viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose nesirinkti nei ką sakom (rašom), nei apie ką. Svarbu pasisakyti, drėbti viską ką galvojam, kaltinti ir jaustis teisiems. Nes geriems būti užtenka to laiko aplink Kalėdas. Ar ne?

Skaityti toliau „Ten Kur Pirmadienis (47) Būkime geri“

Ten Kur Pirmadienis (46) Apie žodį ne ir jo (ne)galimybes

Praėjusią savaitę turėjau daugybę progų džiaugtis, įvertinti savo pasiekimus ir pagalvoti, ko noriu ateityje. Jokia paslaptis, kad mėgstu eksperimentus, į įvairius dalykus ir iššūkius gyvenime žiūriu kaip į žaidimą, ir tuomet, kai į dalykus žiūriu paprasčiau, man jie sekasi geriau.

Čia greičiausiai yra pirmas kartas, kai pasakoju tai, ką surašiau žemiau. Todėl galite pasiimti kavos ar arbatos puodelį ir skaityti, gal mano eksperimentas, nuo šio pirmadienio taps ir Jūsų eksperimentas.

Skaityti toliau „Ten Kur Pirmadienis (46) Apie žodį ne ir jo (ne)galimybes“

Ten Kur Pirmadienis (45)

Man vis dar sunku po vasaros atostogų ir ritmo nebuvimo įsivažiuoti į darbus. O jei dirbate namuose ir turite mažų vaikų (kaip aš), tai žinote, kad su jais gali visko planuoti, bet niekas neįvyks. Taip atsitiko ir mums.

Mažosios kojos traumą, pakeitė sloga iki kelių ir darželis nusikėlė dar kuriam laikui. Kaip jaučiuosi dėl to – tiesą sakant užknisa, nes mano planai ir darbai stovi. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad mažoji asistentė nori man vis kažką padėti, paklausti arba sako noniu mano lialialia ir tada namuose koncertas :)

Skaityti toliau „Ten Kur Pirmadienis (45)“

Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai

Gyvenimas vasarą įgauna visiškai kitokį ritmą – miestas ištuštėja, vaikai lieka namuose, uogas valgome pilnomis saujomis ir kartais norisi, kad laikas sustotų. Sustotų būtent tada, kai guli po obelimi ir gaudai debesis, o šalia, baseino bangose turškiasi vaikai. Sustotų tada, kai mažoji pati skina žemuoges nuo krūmo, dedasi mažais pirštukais į burnytę ir sako niam. Sustotų tada kai auksinę vakaro valandą čiurliai maitina paukščius pastogėje, o paskutiniai saulės spinduliai apšviečia močiutės užauginto rožių krūmo žiedus. Tokios yra mano vasaros akimirkos.  Skaityti toliau „Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai“

TenKurPirmadienis (42)

Baigiasi pavasaris, baigiasi mokslo metai, o man šiandien norisi pakalbėti apie draugystę. Kilo ši mintis bežiūrinėjant seniai seniai matytų kursiokių FB profilius ir galvojant, kaip skirtingai pasisuko mūsų gyvenimai ir kaip atsitinka, kad kažkada buvę ypač artimi, žmonės nutolsta ir lieka pažįstami tik internete.

Kai buvau maža, man labai svarbi buvo draugė Monika iš trečio aukšto (aš gyvenau ketvirtame). Paskui Monika išsikraustė, o draugystė, nepuoselėjama ėmė ir baigėsi. Nežinau kaip gyvena kiti, bet iš visos klasės mano rate liko dvi klasiokės, su kuriomis net ir labai retai pasimatydamos, kalbamės kaip vakar išsiskyrę. Nieko keisto turbūt, nes daug metų ir su viena ir su kita sėdėjome viename suole.  Skaityti toliau „TenKurPirmadienis (42)“