Ten Kur Pirmadienis (22) Ir viskas įsibėgėja!

Negaliu patikėti, kad nuo tada, kai garsiai parašiau apie būsimą knygą praėjo tik savaitė. Kaip taip greitai? Įvykių, sveikinimų, džiaugsmo, palaikymo ir darbų lavina užgriuvo taip, tarsi būtų laukusi, kada aš garsiai ir drąsiai apie kuriamą knygą pranešiu. Taigi nuo šiol, iki pat knygos pasirodymo Ten Kur Pirmadienis bus skirtas ataskaitoms, pasakojimams ir planams, susijusiems su knygos kūrimo procesu pasakoti. Keliaujam kartu!

Pirmiausia, kartu su fotografe Lina susitikome ir pasivaikščiojome po Karoliniškes. Turime bendraamžius vaikus, todėl kol jie (ne)miegojo vežimėliuose kalbėjome apie knygą, leidybą, idėjas ir planus. Jau šeštadienį kartu su Lina fotografome pirmuosius namus, kurių nuotraukos ir istorija bus knygoje. Ir nuotrauka yra iš šios fotosesijos, autorė Viktorija Kovriga dievinu.lt

Ketvirtadienį knygos planus aptarinėjome ir tobulinome kartu su Ugne. Kalbėjome apie namų remontą, senus, naujus daiktus ir sugalvojome kas dar be tekstų ir nuotraukų knygoje bus.


Nuo pačios pirmos minties apie knygą aš tvirtai žinojau, kad knygos leidimas bus savarankiškas. Man labai pasisekė, kad sutikau žmonių, kurie šį kelią jau nuėjo, todėl kiekvienas patarimas ir pagalba buvo ir yra aukso vertės. Tačiau, kad ir kiek patarimų jau gavau, viską vis tiek reikės sužinoti ir patirti savo kailiu. Šiandien kalbėsiuosi su dizaainere, kuri, kaip tikiuosi, imsis knygos maketavimo.

Dar yra reklama. Tiksliau žinios apie knygą skleidimas, jos reklamavimas. Be abejo, aš noriu, kad knyga pasiektų kuo daugiau žmonių, nes ruošiu ją naudingą, tokią, kokios Lietuvoje dar nėra. Bet, kaip mano pažįstami gali patvirtinti, apie marketingą ir reklamą aš žinau tik tiek, kiek žinau = mažai. Ir kiekvienas tekstas, kurį rašau ir rašysiu apie knygą yra tikras ir toks, kaip aš jaučiu,  be išvedžiojimų ir paslėptų triukų.

Ir be jokių įkalbinėjimų ir vilionių noriu paklausti Tavęs – ar nori prisidėti prie TenKurNamai knygos? Ieškau žmonių, smulkių verslininkų kuriančių daiktus ir dalykus namams, kurie norėtų būti knygos dalimi – būti paminėti kaip tie, kuriuos rekomenduoja TenKurNamai ir aš. Visas detales galime aptarti el.paštu, todėl labai laukiu laiškų adresu sigita (eta) tenkurnamai (taškas)lt 

Šią savaitę laukia dar daugiau fotografavimo, o birželio 2 turiu atiduoti teksto juodraštį paskutiniams pataisymams ir jis virs švarraščiu!!! Gražių paskutinių pavasario dienų!

 

Ten Kur Pirmadienis (21) Bus knyga!

Praėjusi savaitė buvo pilna smagių įvykių ir pažinčių, apie viską labai noriu papasakoti. Be abejo, didžiulis smagumas buvo TenKurNamai sukulentų dirbtuvės Kaune. Kiek šypsenų veiduose, kalbų apie augalus, jų vietą namuose, kaip laistyti, kada nelaistyti, ką vonioje auginti ir panašiai. Man buvo labai gera su visomis susitikti, susipažinti, apie mano mylimus augalus papasakoti. Laiką praleidau nuostabiai. Ačiū labai! Kaip po dirbtuvių kalbėjome su studijos Žali Burtai vadove Rūta, tikrai Kaune dar pasimatysim.

Jei nori, gali mane pasikviesti, atvažiuosiu su žemių maišais, sukulentais ir papasakosiu apie jų auginimo įdomybes. Susisiekti su manimi gali užpildžiusi kontaktų puslapyje esančia formą arba Facebook’e.


Kita didelė naujiena susijusi su besipildančia mano svajone ir darbu, kurį kasdien dirbu radusi laisvą minutę. Buvo labai nedrąsu apie tai pradėti kalbėti garsiai, nes iki šiol šia veikla dalinausi tik su keliais žmonėmis. Taigi.

TenKurNamai po poros mėnesių švęs 4 gimtadienį, o aš šį savaitgalį baigiau pirmosios savo knygos juodraštį. Taip juodraštis dar ne knyga, bet jei tyliai tyliai pasakysiu, kad pirmas planas buvo knygą išleisti jau pernai… Na, supranti :) Labai laukiau tos akimirkos, kai knyga bus ne tik mano galvoje, bet ir ant popieriaus, o į jos rengimą įsitrauks ir kiti žmonės. Taigi juodraštį dabar tobulinu, kartu su tekstu einame prie paskutinio, geriausio varianto. O šį savaitgalį fotografuosime pirmus svajonių namus, kurių šeimininkų istorija atsidurs knygoje.

Labai tikiuosi, kad tą dieną, kai laikysiu savo knygą rankose, galėsiu papasakoti apie visus pirmus kartus, kuriuos patyriau. Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad knygos rašymas yra visai neromantiškas užsiėmimas. Bet tuomet, kada pradeda matytis rezultatas, darosi saldu saldu.

Buvo nedrąsu pradėti kalbėti garsiai, bet dabar jau kelio atgal nėra. Keliaujam link TenKurNamai knygos kartu?

Ten Kur Pirmadienis (20)

Sakot „Ir vėl pirmadienis?“, o aš sakau „Pagaliau pirmadienis!“. Pastaruoju metu mano savaitgaliai tokie intensyvūs, kad atėjus pirmadieniui, kai uždarau duris paskui į mokyklą einančius vaikus, net atsidūstu dėl namuose laukiančios ramybės. Kuri vis dėl to, tokia sąlyginė, kai lieku su 9 mėnesių Marija. Dėl tų instensyvių savaitgalių ir TenKurPirmadienis įrašai tapo retesni. Nes pirmadienį tik norisi atsipūsti ir įsivažiuoti į kitokį, ne savaitgalinį ritmą.

Šeštadienį mokiausi istorijų pasakojimo kartu su Viktorija Urbonaite, tinklaraščio Kregždynas autore ir nuostabia bičiule. (Kartais, kai pagalvoju kokie nuostabūs žmonės mane supa, nustembu: kaip čia aš atsidūriau tokioje puikioje kompanijoje?). Po dirbtuvių, vartydama užrašus randu parašyta BŪTI ATVIRU. Ir galvoju, kad šie pirmadienio įrašai ir yra būtent apie tai – apie mane be Instagram filtro (nors tie filtrai tikrai nėra blogai), apie mane, be pagražinimo ir nutylėjimo. Nors ištikrųjų, nėra čia nei ką pagražinti, nei ką nutylėti.

Mano gyvenimas, o gal labiau požiūris yra toks, net nežinau kaip pavadinti. Greičiausiai paprastesnis. Esu gyvenime ne kartą pavadinta p…iste todėl, kad man nerūpėjo dalykai, kurie rūpi kitiems, todėl, kad nekreipiu dėmesio į smulkmenas ir nesinervinu dėl mažai reikšmingų dalykų. Man tikrai rūpi. Bet tik tai kas svarbu ir reikšminga. Va todėl aš beveik niekada nerašau apie užknisančią buitį, neklausančius vaikus ar vyrą, kuris nedovanoja gėlių. Nes tai smulkmenos, mažai ką lemiančios mano gyvenime.

Buitis yra smulkmena, čia mes ją per daug sureikšminame. Tarnaujame daiktams, išpilame vandenį iš stiklinio virdulio, kad nebūtų kalkių nuosėdų (vis tiek būna). Lyginame džinsus ir kojines, todėl galime skųstis, kad turime kalną nelygintų skalbinių. Galvojame ką žmonės pasakys apie mūsų namus, nors mūsų namai turėtų rūpėti tik mums patiems.

Vaikai tam ir yra, kad (ne)klausytų, o tiksliau – bandytų tėvų ribas, mokytųsi derybų meno įkalbinėdami skirti daugiau laiko žaidimams kompiuteriu, ar negirdėdami prašymų, raginimų ir paliepimų, skrajotų padebesiais. Tik mums rinktis kaip reaguosime, ar skųsimės „tie vaikai neklauso ir negirdi“ ar  apsimesime skrydžių valdymo bokštu: „žemė kviečia kosmoso gyventojus, turime svarbų pranešimą“. Nes taip, kartais rodosi, kad vaikai gyvena kitoje planetoje.

Vyrai gėles dovanoja. Tomis progomis, kurios jiems atrodo svarbios. Ir kiekvienam vyrui tai yra skirtinga. Vienai žinomai moteriai vyras kiekvieną pirmadienį dovanoja puokštes. Tokia yra jų tradicija ir ji be galo graži.  Kitai mažiau žinomai moteriai vyras dovanoja gėles porą kartų metuose. Visais kitais kartais gėles nusiperku pati.

Va tokia atvira aš. Šį man lengvą pirmadienį. Gyvenimas priklauso nuo požiūrio į jį. O požiūrį keisti galima visada, nes pokyčiams tinkamas laikas yra DABAR. Lengvo pirmadienio! Jei yra atvirkščiai – keiskite požiūrį :)

Ten Kur Pirmadienis (19) Daiktų istorijos

Šiuo metu rašau didelės apimties tekstą. Jame vis kartojasi frazės „namų istorijos“, „daiktų istorijos“. Fotografavausi šio pirmadienio įrašo viršelio nuotraukai ir pagalvojau, kad netik daiktai, bet ir gėlės namuose turi savo istoriją.

Gėlę nuotraukoje, aš ir mano mama vadiname Ingutės mamos gėle. Nesiplėsiu kas yra Ingutė, bet istorija tokia, kad mirus jos mamai, daug Ingutės mamos gėlių atsirado pas mano mamą. O dabar ir pas mane. Taigi, Ingutės mamos gėlė šį pavasarį man padovanojo štai tokio grožio žiedą. Ir besidžiaugdama tokiu žiedu pagalvojau, kiek daiktų namuose mums primena kažkokius žmones?

Prieš Kalėdas visas savo lėkštes atidaviau tiems, kam jų labiau reikia, o mes kasdien valgome iš mano amžiną atilsį močiutės ilgus metus saugoto servizo. Kai tik ištekėjau, o močiutė buvo gyva, šį servizą ji vis bandė įsiūlyti. Sakė, turėsiu per šventes, geros lėkštės, tik imk, vaikeli, tik naudok. Neėmiau, tuo metu nauji daiktai atrodė daug geriau. Ir tik dabar, švęsdama kasdienybę ir valgydama iš močiutės tiek ilgai čėdyto, kaip ji sakydavo, servizo, tikiu, kad močiutės noras išpildytas. Jei žinotų, ji labai džiaugtųsi, kad tos lėkštės atsidūrė mano namuose.

Be abejo, aš turiu ir gyvus žmones primenančių ir mane džiuginančių daiktų. Jau beveik 15 metų auginu draceną, kurią visai mažą gavau dovanų savo 18 gimtadienio proga. Ji jau remia lubas pas sūnų kambaryje. Kaskart ją laistydama (arba kalbindama), prisimenu tą, kuris man šitą gėlę dovanojo. O kažkur pasamonėje – visos susijusios istorijos.

Mano svetainės sienos yra pačios tikriausios istorijų pasakotojos. Šiais metais ant jų sukabinau tik Lietuvos kūrėjų darbus. Kartais tos istorijos žinomos tik man pačiai. Kartais, tai istorijos – pamokos man. Kartais – tai naujos, smagios pažintys. Jaučiu, kad jau greit reiks skirti visškai atskirą, tik svetainėms skirtą įrašą tinklaraštyje.

Nesvarbu, ar žmonės yra tarp mūsų, ar jau niekada nesutiksime jų gyvų, mus supantys, su šiais žmonėmis susiję daiktai yra istorijų pasakotojai, prisiminimų saugotojai. Kokias istorijas pasakoja daiktai Tavo namuose?


Jau gegužės mėnesį kursime sukulentų kompozicijas KAUNE! 

REGISTRUOKIS!

Ten Kur Pirmadienis (18)

Šį pirmadienio įrašą rašau po šeštadienį vykusių Sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvių. Manyje kunkuliuoja daugybė gerų emocijų, nes rytas tarp augalų ir smagių dirbtuvių dalyvių praėjo akimirksniu!

Važiuodamos po dirbtuvių namo kalbėjome su dukra apie laimę daryti tai kas patinka. Apie tai, kad smagu veikti gyvenime tai, ką pati sugalvoji. Man atrodo, kad ypač vaikus reikia supažindinti su įvairia veikla, kad augdami jie žinotų, kad gali veikti ką tik panorėję, kad jiems nebūtina „eiti į darbą“ tikrąja šių žodžių prasme. Bet ne apie vaikų auklėjimą noriu kalbėti šiandien.

Nepamenu ar straipsnyje, ar knygoje apie motyvaciją perskaičiau patarimą, kad reikia džiaugtis net mažomis savo pergalėmis. Tai aš ir džiaugiuosi. Parašau gerai skaitomą tekstą į tinklaraštį – pasidžiaugiu. Sulaukiu gero atsiliepimo apie mano veiklą – pasidžiaugiu. Bet žodžiais nenupasakosiu, kaip aš šokinėjau iš džiaugsmo, išlydėjusi dirbtuvių dalyves pro duris.

Pirmiausia džiaugiausi, kad dirbtuvės pavyko. Nes kiekvieną kartą, skelbdama naują renginį aš labai noriu, kad renginys pasisektų, kad susirinktų žmonės, kuriems bus įdomu tai, ką aš noriu papasakoti. Tai štai šį šeštadienį taip ir įvyko. Ir džiaugtis buvo dėl ko.

Dar, labai džiaugiausi, kad įvyko pats tikriausias apsikeitimas geromis emocijomis. Mano informaciją visos dirbtuvių dalyvės, rodos, gėrė į save. O aš atgal gavau begalinį džiaugsmą, pasakojimą, kad einant į dirbtuves ir pažintį su sukulentais „pilve skraidė drugeliai“ ir daugybę gerų emocijų.

Tai štai, drugeliai pilve skraido man ir skraidys kiekvieną kartą, kai prisiminsiu šokinėjimą iš džiaugsmo, kad mano sumanymas pavyko. Linkiu ir Tau, džiaugtis kiekviena, net maža pergale. Nes tik pastebėdami mažus dalykus, galima pasiekti didelių.

Kitos sukulentų dirbtuvės Kaune jau labai greitai, sek informaciją :))

Ten Kur Pirmadienis (17) Gyveni kaip patinka

Stumdau kasdien vežimą su miegančia Marija ir galvoju apie gyvenimą. Išties, pasivaikščiojimai su ja yra labai geras laikas pagalvoti, generuoti idėjas arb tiesiog paleisti mintis į visas puses.

Šį kartą turėjau laiko pagalvoti apie save. Ir apie tai, kokių tekstų galimai trūksta TenKurNamai. Su puikiosiomis kolegėmis rašome apie daugelį, su namais susijusių dalykų, sulaukiame ir pageidavimų arba draugiškų patarimų. Kartais klausome jų, dažniau klausome savo širdies.

TenKurNamai yra beveik 4 metų tinklarštis ir, neslėpsiu, daugelis dalykų, susijusių su tinklaraščio rašymu man pavyksta labai natūraliai. Visai neseniai supratau, kad jau radau savo authentic voice, minimą daugelyje kaip rašyti tinklaraštį straipsnių. Man dažniausiai labai gera, lengva bendrauti su tinklaraštį skaitančiomis ir skaitančiais. Ir štai susimasčiau, kodėl?

Rašydama TKN pasirinkau labai nuosaikią poziciją – ji yra užkoduota ir tinklaraščio pavadinime – Ten kur namai – gyveni kaip patinka. Pagavau save galvojant ir kalbant panašiai: „Kiekvienas turi kurti savo namus tokius, kokie pirmiausia patinka jam pačiam“ arba „Tvarka namuose yra labai individualus dalykas ir nėra vieno recepto, tinkančio visiems.“ Aš tikrai taip gavoju. Esu tikra, kad namai yra taip individualu, kaip tik gali būti. Ir kuriant savo namus, būtina atmesti visus „Ką žmonės pagalvos“ momentus ir daryti tik tai, dėl ko džiaugiasi Tavo – namų šeimininko širdis. Čia ir yra atsakymas – Ten Kur Namai yra universalių idėjų šaltinis.

Nei aš nei mano kolegės nesistengiame įpiršti savo nuomonės, aiškinti, kad daryk tik taip ir ne kitaip. Mes nesiūlome vieno, teisingo būdo. Nes kuriant SAVO namus, vieno gero ir visiems tinkančio būdo tiesiog nėra. Šioje srityje tiesiog negali būti jokio kategoriškumo.

Bet žinoma, tai nereiškia, kad viskas man patinka ir visiems dalykams aš pritariu. Tiesiog, labai sąmoningai pasirinkau neiti, mano manymu, lengviausiu, neigiamos nuomonės arba kontraveriškų dalykų išsakymo, keliu. Lengvai gali tapti diskusijų objektų, kai kalbi tik tai, kas yra blogai arba ne pagal tavo supratimą. Bet, akivaizdu, toks kelias ne mano ir ne TKN. Įdomumo dėlei (pačiai buvo įdomu)  bandžiau sugalvoti temų, kurios būtų su neigiamu prieskoniu, pavyzdžiui „10 priežasčių, kodėl virtuvė ir svetainė vienoje patalpoje yra labai nepraktiška ir nepatogu“. Ir daugiau nei 2 tokios temos man nesusigalvojo. Ir kas iš to, jei mes taip rašysime. Tau, skaitančiai, bus mažai naudos ir jokių idėjų Tavo namams, o ir mes, ieškodamos ką čia neigiamo apie namus parašyti išsisemsim greitai ir tapsim nuobodžios burbeklės. Antra neigiama tema galėtų būti „Kilimas ant sienos – atgyvena“, bet kaip gali taip rašyti, kai ant sienų kilimai atrodo labai gražiai – 1pavyzdys, 2pavyzdys.

Nes namai turi būti tokie, kokiuose gerai ir patogiai jaustumeisi Tu, tuose namuose gyvenantis. O mes čia TenKurNamai ir toliau siūlysime idėjas ir patarimus, kaip namuose gyventi įdomiai, jaukiai ir laimingai.

Kviečiu į Pasidaryk Pati|Sukulentai renginį Balandžio 8 dieną, šeštadienį 11 valandą GERI BLOGAI studijoje, Vilniuje. Čia yra visa reikalinga informacija.

 

Ten Kur Pirmadienis (16)

Sekmadienis buvo toks… (čia gali įrašyti pačius negražiausius žodžius). Daug nemalonių dalykų, kaip sako „lygioj vietoj“, dar viena proga paklausti mamos „o tau irgi taip buvo, kai pykdavaisi su manim“ ir šiaip, daug minčių naujų kilo apie buvimą mama, vaikų auklėjimą ir pan. Todėl džiaugiausi, kai jis baigėsi. Džiaugiausi trumpai, nes po sekmadienio „linksmybių“ (ne)miegojau naktį. Na, būna dienų, šiandien pirmadienis ir galima viską pradėti jei ne nuo pradžių, tai bent teisinga koja.

Puikia pirmadienio ir naujų pradžių proga, noriu pranešti, kad pagaliau normaliai veikia TenKurNamai Parduotuvė. Tiesa, jei rasi kokį nesklandumą, labai laukiu žinių, mažą ką, gal praleidau kažką.

Parduotuvėje kaip pavasarinis vėjas siaučia plakatų su katinais ir šuniu išpardavimas. Tuoj tuoj ten bus daugiau naujienų, kuriomis aš labai džiaugiuosi :) čia maža užuomina:

O kol kas parduotuvėje Tavęs laukia plakatai, kurie puikiai atrodys vaikų kambaryje, o vieną iš katinų aš mielai pakabinčiau darbo vietoje – pakeli akis ir įsivaizduoji, kad jis murkia :) kai turi dalykų, kuriuos gali kabinti ant sienos gali taip kaip aš pirmoje nuotrukoje – matuoti jiems vietą ant sienos :))

Dar tyliai tyliai šnabždu, kad sukulentų sodinimo dirbtuvės jau tuoj tuoj.. Todėl sek naujienas FB puslapyje ir sužinok apie jas pirma!

Gražaus pirmadienio! Manęs laukia mašinos remontas, šeima ir visi kiti svarbūs dalykai. Kaip kiekvieną savaitę :)