Kai sprendimus priima širdis

Vakar sutikau savo 31 gimtadienį. Kažkaip keista, nes šiemet nei labai aš gimtadienio laukiau ir nieko neplanavau. Gal dėl ypač užimtos savaitės prieš atostogas, gal tiesiog dėl to, kad pernai trankiai atšvenčiau apvalųjį 30 ir gimtadienio šventimo man užteks iki kito apvalaus (cha cha, juokauju).

Atsigręžiu atgal į praėjusius metus (gal reikėtų tai daryti sausio pirmąją, bet gimtadienis man tinka labiau) ir labai džiaugiuosi. Per šiuos metus sutikau daugybę puikių žmonių, pradėjome nuostabų projektą VAI VAI Magazine, TenKurNamai turi augantį skaitytojų ratą, o mano svajonės apie tai, kaip mano tinklaraštis bus toks, kokį aš pati mielai skaityčiau – pildosi su kaupu.

Įsivaizduok, vakar prie sveikinimo laiško pusseserė priduria tokią žinutę: „mano mam man tik ką atsiuntė straipsnį iš Mano namai, o jis pasirodo – iš tavo blogo :) Apie mamos-dukros nertus kilimus“. Ar gai būti geriau? Ar gali bti smagiau? Aišku gali.

Bet šiandien norėjau papasakoti apie dienos prieš gimtadienį atradimą – sprendimų priėmimą vadovaujantis jausmais, o ne protu.

Gal tai atrodo nebrandu, bet koks palengvėjimas mane apėmė, kai atsipalaidavau, neklausiau proto balso ir padariau taip kaip jaučiau. Nevelsiu Tavęs į smulkmenas ir situacijas. Gyvenime taip yra, kad atsitinka ne tik malonūs įvykiai, pasitaiko ne tik tokie žmonės, kokius norėtum sutikti. Nuo to tik įdomiau.

Susimąsčiau apie jausmų svarbą priimant sprendimus, kai atsidūriau man nemalonioje situacijoje. Protas ir logika siūlė man išeitis,  apie kurias pagalvojus, norėjosi bėgti laukais. Ir visus siūlomus sprendimus dar pabarstydavo prieskoniais: “ ką apie tave pagalvos“, „atrodysi kaip mažvaikė“ ir panašiai. Logiška atrodė likti toje situacijoje ir eiti iki pergalės. O kam? Kad kažkam įtikčiau, va kam.

Mes moterys turime puikią dovaną – intuiciją.  Tikiu, kad ir vyrai ją turi, bet būdama moteris galiu pasakyti tik iš savo pozicijų. Ir mūsų intuicija dažnai pamiršta, nugrūsta į kamputį, nes jos siūlomi sprendimai dažnai neracionalūs, nepriimtini, neatitinkantys kažkokių normų.

Kaip ir sakiau, netikėtai sau pačiai, paleidau protą ir jo nuostatas pailsėti ir nusprendžiau taip, kaip jaučiau. To palengvėjimo, kuris mane užplūdo nemokėčiau apibūdinti jokiais žodžiais. Noriu ir Tau palinkėti – klausyk širdies. Kartais (dažniausiai) ji žino geriausiai.

 

Mano Rudens Etapas

Aš dažnai gyvenimą matuoju etapais, dabar toks etapas, dabar kitoks. Jau nuo vasaros jaučiu, kad tinklaraščio rašyme pas mane dabar „etapas“ kai nežinau kaip rašyti, kad būtų gerai, kai kartais net nežinau ką rašyti, kai noriu padaryti geriau, kitaip, naujai,  bet nežinau nei kaip nei ką.

Angliškai tokia būsena vadinama „writers block“, kartais sakoma, kad tai yra pasiteisinimas, kai tingi kažką daryti ir tai, kad nesirašo pateisini užsiblokavimu, arba, kad mūzos neatskrido :) Mano mūzos skraido, labai daug jų sutinku kasdienybėje, bet dirbdama kituose projektuose, jaučiu, kad TKN skiriu ne tiek dėmesi kiek reikia, ne tiek kiek noriu.

Svajojau ir norėjau rašyti ir dalintis idėjomis apie laimingus namus, o pačiai man dabar TKN atrodo kaip patarimų rinkinys ką daryti namuose. Noriu, kad TenKurNamai rastum istorijas apie laimingus namus, apie dalykus, kurie namus paverčia laimingais, apie tai, kaip netikėtos detalės namuose gali praskaidrinti kasdienybę.

rudens-etapas

Dėliojuosi visas mintis į visumą, ieškau geriausio būdo man ir įdomiausio rezultato Tau. Jaučiu, kaip šis ruduo man ir TKN yra virsmo ir šuolio laikas. Kuo geriau pasiruošiu kitam etapui dabar, tuo įdomiau ir geriau bus ateityje. Dar prieš pradėdama tinklaraštį žinojau, kad čia neisiu lengviausiu keliu, nekelsiu vaizdelių iš interneto, nesinaudosiu kitų sukurtais dalykais, kad tik kažką parašyčiau. TenKurNamai buvo ir bus originalaus turinio vieta, nes tikiu, kad taip yra geriausia. Taip darysiu ir toliau.

Galėčiau papasakoti, koks sudėtingas yra savarankiškai dirbančio žmogaus (ypač mamos) laikas, kaip keblu kartais spėti nudirbti darbus, pasirūpinti šeima ir savo benuvažiuojančiu stogu. O kam nebūna tokių etapų?

Mano tikslas dabar – atrasti tą kibirkštį ir įkvėpimą, tą jausmą, dėl kurio aš pradėjau rašyti TKN. Aš žinau kad tai yra kažkur čia, už kampo. Todėl mano rašyme nebus nei pauzės, nei atostogų. Bus kitaip. Bus daugiau širdies ir jausmo, mažiau rašymo nes reikia. Tikiu, kad tada ir rezultatas bus daug geresnis ir aš laimingesnė :)

Gal truputį nerišliai aš šiandien išdėsčiau, kas dedasi mano galvoje ir veikloje. Žinau tvirtai tik vieną – man labai labai gera, kad į šį tinklaraštį ateina skaitytojai, kad jie rašo komentarus ir žinutes. Aš labai džiaugiuosi, kad jaukūs ir laimingi namai rūpi ne tik man, bet ir Tau.

 

Kaip rasti motyvacijos bėgimui? Kodėl bėgu aš?

Mano namai ruošiasi vasarai – puikiajam remontų sezonui :) Suplanuoti abiejų vaikų kambarių remontai, nes rudenį jau ir Julius keliaus į mokyklą. Taip pat laukia pasakojimas apie verandą, kurią pradėjom tvarkyti dar pernai. Bet taip ir nebaigėm…

Mano darbai veja darbus. Mes vis dar kuriamės Vai Vai studijoje ir ruošiam naują žurnalo numerį. Yra dvi didelės naujienos apie kurias netrukus papasakosiu labai daug: 1. Tinklaraštis Paprastai išaugo Ten Kur Namus ir iškeliavo į naują, jau statomą puslapį. 2. Greičiau, nei gali pagalvoti, aš pakviesiu Tave į svečius. Pakalbėti ir sužinoti naujų, įdomių dalykų. Žinoma – apie namus!

Vyksta daug gerų, smagių dalykų. Nuo kurių labai lengva pamesti galvą ir pasimesti pačiai. Bet nieko panašaus – aš esu labai laiminga nuo viso to, kas vyksta aplink. Ir rami. Tikiu atradusi man tinkamą būdą sudėlioti mintis į vietas ir mėgautis įvykiais aplinkui. Aš bėgu. Net kai niekas nesiveja :)

Noriu pasidalinti su Tavimi istorija apie tai, kaip aš pamėgau bėgimą

Praėjusią savaitę aš pirmą kartą gyvenime aš nubėgau 5 kilometrus. Niekieno neverčiama, negenama. Labai norėjau ir kaskart išbėgdama pabėgioti artėjau prie šitos ribos. Du pavasarius iš eilės aš vis pradėdavau bėgioti. Na, žinai, po žiemos, prieš vasarą. Ir nesulaukusi vasaros aš du pavasarius iš eilės pamiršdavau apie bėgimą.

Pirmą pavasarį labai savimi didžiavausi, o aš bėgu. Mano bėgu baigėsi po keturių išbėgimų.

Buvau tikra, kad jau pernai tikrai yra tas pavasaris, kai aš tikrai tikrai užsikabinsiu ir bėgsiu, bėgsiu… 100 kilometrų. Žinoma ne iš karto. Buvau girdėjusi, kad jau kai visų bėgimų suma pasiekia 100 km bėgimas tampa neatskiriama Tavo dalimi. Nieko panašaus! Kiekvieną motyvuoja skirtingi dalykai.

wpid-20150505_180031.jpg

Kas motyvuoja mane?

Eglė, kuri buvo (ir yra) viena iš mano įkvėpėjų bėgioti, pernai sakė, kad 100 km būdas jai labai pasiteisino. Jos nubėgtų kilometrų kiekis jau seniai viršija 100 km.

Noras judėti ir būti sveikai.  Labiausiai norėjau judėti daugiau, nei judu, būti aktyvesnė. Todėl dar žiemą pradėjau lankyti kalanetiką. O dabar bėgu. Puikus Gabijos Vitkevičiūtės straipsnis iliustruoja mano norą – aš noriu pasenti sveika. Todėl jau dabar turiu judėti.

Knyga. Ieškodama motyvacijos radau knygą Spark!: How exercise will improve the performance of your brain. Čia labai išsamiai rašoma kaip fizinė veikla aktyvuoja smegenų veiklą. Man labai patinka kanygos, paremtos moksliniais tyrimais, todėl šita knyga aš patikėjau.

Vaikai. Kai pasigyriau Facebook’e apie nubėgtus 5 km užvirė klasiokių diskusija apie tai, kaip mes mokykloje vengdavom kūno kultūros, o ypač ilgų distancijų bėgimų. Esu turėjusi net kūno kultūros neįskaitą vienais metais!! Noriu, kad mano vaikai apie sportą ir aktyvią veiklą turėtų tik geriausius prisiminimus. Ir tikiu, kad tėvai yra geriausias pavyzdys vaikams. Julius jau nuo pernai laukia, kol vėl bėgs vaikų bėgime prieš Avon moterų bėgimą.

Bėgimo klubas yra FB grupė, kurioje žmonės dalinasi savo bėgimo patirtimi ir pokyčiais bėgant. Atradau jį šį pavasarį ir nors nesu aktyvi dalyvė, matau, kaip bendrą pomėgį (bėgiojimą) turintys žmonės bėga, džiaugiasi ir gyvena sveikai. Šiame klube radau ir lentelę (įdėjau žemiau), kuri man padeda bėgti maloniai ir keliauti iki 5, o vėliau ir daugiau, nubėgtų kilometrų.

Ir be abejo tas galvos švarumo jausmas. Atrodo išbėgi ir viskas lieka kažkur ten. Žinai, kad viską spėsi, o jei, reiškia nelemta :) Esi čia ir dabar. Tik tu ir kelias, kuriuo bėgi.

Naudinga

Bėgimo technikos pagrindai iš supergentis.lt

Puikioji lentelė, pagal kurią man labai sekasi bėgti

bėgimo-intervalu-lentele

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patarimai pradedantiems bėgikams mano Pinterest

Bėgimo Klubas – jei trūksta motyvacijos, būtinai pasižiūrėk pasikeitimų nuotraukas. Net jei nereikia mesti svorio, žmonių pasikeitimai ir valia labai motyvuoja.


 

Aš tikiuosi, kad mes pasimatysime viename iš daugelio maratonų, pusmaratonių, bėgimų ir susitikimų. Aš jau užsiregistravau į du bėgimus po 5 ir 3 kilometrus. Kas žino gal rudenį Vilniaus maratone bėgsiu 10 km? Aš norėčiau :)

Kasdienis dėkingumas

Šiandien, labiau nei kurią kitą dieną jaučiuosi dėkinga.

  • Esu dėkinga už tai, kad aš ir mano šeima gyvename Laisvėje.
  • Esu dėkinga už galimybę rinktis ko noriu ir savo pasirinkimus daryti pati.
  • Esu dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie Laisvės, kurioje gyvename šiandien.

Todėl šiandien Tau papasakosiu apie dėkingumą. Taip kaip aš jį suprantu ir tai kaip aš jaučiuosi būdama dėkinga.

dekingumas

Dėkingumą į mano gyvenimą atnešė briedis. Kad ir kaip įdomiai tai skambėtų. Papasakojau apie tą įvykį mano metų suvestinėje.

Aš tikiu, kad įvairūs dalykai gyvenime atsitinka, nes tam yra priežastis. Ir tikrai tos priežasties niekas nenuleidžia iš viršaus, jei stebi, analizuoji, priežastį randi pati. Po briedžio atsitikimo supratau, kiek daug turiu ir už kiek daug galiu būti dėkinga.

Kaip atrasti dalykus už kuriuos gali būti dėkinga?

Tiesą sakant, dėkinga gali būti jau pačią pirmą akimirką kai pabundi. Nes šiandien pabudai ir tai jau savaime yra gerai. Įvertinti tą gausą ir gėrį, kuris yra aplinkui dažnai yra sunku. Ypač todėl, kad aplinkoje dažnai girdi tik tai kas blogai, kur skauda ir ko trūksta. Skųstis ir dejuoti yra lengva. Surasti kur yra blogai – dar lengviau. Bet ar bandei suskaičiuoti kiek paprasto gerumo yra Tavo gyvenime? Ir už visą jį galima dėkoti, reikia tik sustoti akimirkai ir pastebėti.

Aš turiu ritualą – kiekvieną vakarą, prieš užmigdama, perbėgu mintimis dieną ir padėkoju už mažus, net savaime suprantamus dalykus. Už vaikų juoką, vyro sėkmę, naujas pažintis, žalią šviesoforą, saulę danguje ir taip toliau ir panašiai.

Tokia kasdieninė ataskaita mane išmokė pamatyti smulkmenas, kurių skubėdama nepastebėdavau ir neįvertindavau. Laikui bėgant pradėjau ne tik mintyse vardinti dalykus, už kuriuos esu dėkinga, bet ir užrašyti juos.

Dabar, versdama gausiai prirašytą savo dėkingumo knygą labai džiaugiuosi. Kasdieninė padėka mane išmokė įvertinti visą ką turiu. Ir pasirodo turiu daug. O kas svarbiausia – man visko užtenka.

Dažnai, dienos skubėjime laiko smulkmenoms yra labai mažai. Kasdienis dėkingumo ritualas mane išmokė atkreipti dėmesį į smulkmenas, vertinti paprastus dalykus ir būti už juos dėkingai. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad toks paprastas dalykas suteiks tiek daug pilnatvės mano gyvenimui. Pasirodo, buti dėkingai verta :)


Ar Tu dėkoji?  O gal turi kitokių kasdienių ritualų? Pasidalink. Ačiū.

p.s. Labai ačiū, Vaidai ir Augustei, kurios padėjo dėkingumui tapti pastoviu jausmu mano gyvenime.

20 dalykų, kurie gali įkvėpti tau džiaugsmo ir energijos

Ar Tau taip būna – visi dalykai, reikalai, vaikų ligos ir niurzgėjimas, pasikeitimai namuose ir nemiga supuola į vieną savaitę. Man taip yra dabar. Ir tada įprastiems dalykams – savaitiniams tinklaraščio įrašams, gerai nuotaikai ir gyvenimo džiaugsmui lieka labai mažai laiko, vietos ir noro. Ką tada darai? Aš kaltinu mėnulį. Mėnulis. Kaltas. Ir taškas.

gyvenimo-dziaugsmas

O dar labai stengiuosi įžiūrėti teigiamų dalykų kasdienybėje. Sėdau ir surašiau, ką daryti, kad gyvenimas šią akimirką pasirodytų šviesesnis, o dienų „Kaip tyčia“ būtų kuo mažiau.

20 dalykų gerai nuotaikai atgauti:

  1. Pakeisk aplinką. Aš praėjusią savaitę buvau prie jūros. Nors ir su trukdžiais (susirgo Julius), bet tris dienas praleidau sąlyginai ramiai ir leidau pajūrio vėjui išpūsti senas mintis ir įpūsti energijos.
  2. Palepink save. Ką mėgsti Tu? Aš – naujas kojines, smagų pokalbį su drauge ir pietų miegą.
  3. Išeik pasivaikščioti. Žiūrėti kitą punktą.
  4. Važiuok autobusu. Aš važiuoju dažniausiai mašina. Bet vakar kaip tyčia nuleido padangą ir aš, nors moku labai daug, bet padangos su rankine pompa prisipūsti dar neišmokau… Į suplanuotą susitikimą važiavau autobusu.
  5. Pabūk tyloje.
  6. Užsidek žvakių. Daug.
  7. Užsiplikyk ypatingos arbatos.
  8. Peržiūrėk kelionių nuotraukas. Nors trumpam sugrįžk į vasarą, į tolimą šalį ir į tą gerą laiką, kurį patyrei.
  9. Pagulėk vonioje. Žvakes gali užsidegti ir ten.
  10. Skaityk knygą.
  11. Išjunk kompiuterį ir telefoną ir pasinaudok 5 patarimu.
  12. Eik anksti miegoti
  13. Paprašyk, kad mylimas žmogus padarytų masažą
  14. Padaryk masažą mylimam žmogui
  15. Pradėk kažką naujo. Gal yra dalykas, kuriam vis pritrūksti laiko? Nėra geresnio laiko už dabar.
  16. Skaityk. Eilėraštį. Garsiai.
  17. Pasižiūrėk į akis žmogui veidrodyje
  18. Sutvarkyk lentynas
  19. Atsikratyk retai naudojamų rūbų ir daiktų
  20. Išvėdink namus.

Ką darai Tu, kai nėra nei nuotaikos, nei jėgų? Ar turi būdą, kaip pakelti sau nuotaiką?