1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas

Ko jau ko, bet įkvėpimo šiais laikais tikrai netrūksta. Gal net atvirkščiai, gyvename perteklinės informacijos amžiuje – ne tik TV ir radijas po senovei burzgia, žurnalai toliau blizga pacukruotomis istorijomis, bet ir internetas kaip avilys dūzgia. Visko apstu – ir kaip rengtis, ir ką valgyti, ir kaip mąstyti, kad būtum laimingas ir prisitaikęs žingsniuoti Puikiame naujajame pasaulyje. Nesupraskite klaidingai – tikrai nebambu, man anaiptol anksčiau geriau nebuvo, labai džiaugiuosi, kad rinktis yra iš ko, kai pačią apleidžia gyvenimo mūzos. O gi bet tačiau šiandien noriu įsmeigti mažą adatėlę į išpūstą įkvėpimo burbulą ir pakalbėti apie iškvėpimą.

Skaityti toliau „1 minutė sau. Iškvėpimas – naujasis įkvėpimas“

Tiesūs keliai ir kreivi takeliai

Nemesk kelio dėl takelio – sako liaudies išmintis. Ir tas brūkšnelis tarp dviejų datų marmure brėžiamas toks tiesus ir aiškus lyg kelias be sankryžų ir paklydimų. Ant rankų nešiojami tie, kurie “visad žinojo”, kur eina ir ko siekia. Mokyklą baigė su pagyrimu, tuo pat metu įvaldė fortepijono klavišus bei krepšinio kamuolį. Medicinos studijas karūnavo cum laude diplomas, nelyg vyšnios ant torto profesinį kelią papuošė stažuotės už Atlanto. Namas užmiestyje, prabangus automobilis, viršelių verta šeima, labdaringa veikla, turiningas laisvalaikis – širdį glostanti, užtarnauta ramybė pražilus. Bravo! Pavyko!

Skaityti toliau „Tiesūs keliai ir kreivi takeliai“

Ar Tu Svajoji? Apie Mano Išsipildžiusias Svajones Ir Svajonių Žemėlapį

 

Po 2012 metų Kalėdų pasibaigė turbūt nesmagiausias etapas mano gyvenime. Tuščias, liūdnas, pilkas ir nykus. Iš šono pažiūrėjus nieko man netrūko, bet viduje tvyrojo tokio didumo tuštuma, kuriai apibūdinti aš neturiu žodžių. Gal ir nereikia. Nes kas buvo – pražuvo. Skaityti toliau „Ar Tu Svajoji? Apie Mano Išsipildžiusias Svajones Ir Svajonių Žemėlapį“

Kai sprendimus priima širdis

Vakar sutikau savo 31 gimtadienį. Kažkaip keista, nes šiemet nei labai aš gimtadienio laukiau ir nieko neplanavau. Gal dėl ypač užimtos savaitės prieš atostogas, gal tiesiog dėl to, kad pernai trankiai atšvenčiau apvalųjį 30 ir gimtadienio šventimo man užteks iki kito apvalaus (cha cha, juokauju).

Atsigręžiu atgal į praėjusius metus (gal reikėtų tai daryti sausio pirmąją, bet gimtadienis man tinka labiau) ir labai džiaugiuosi. Per šiuos metus sutikau daugybę puikių žmonių, pradėjome nuostabų projektą VAI VAI Magazine, TenKurNamai turi augantį skaitytojų ratą, o mano svajonės apie tai, kaip mano tinklaraštis bus toks, kokį aš pati mielai skaityčiau – pildosi su kaupu.

Įsivaizduok, vakar prie sveikinimo laiško pusseserė priduria tokią žinutę: „mano mam man tik ką atsiuntė straipsnį iš Mano namai, o jis pasirodo – iš tavo blogo :) Apie mamos-dukros nertus kilimus“. Ar gai būti geriau? Ar gali bti smagiau? Aišku gali.

Bet šiandien norėjau papasakoti apie dienos prieš gimtadienį atradimą – sprendimų priėmimą vadovaujantis jausmais, o ne protu.

Gal tai atrodo nebrandu, bet koks palengvėjimas mane apėmė, kai atsipalaidavau, neklausiau proto balso ir padariau taip kaip jaučiau. Nevelsiu Tavęs į smulkmenas ir situacijas. Gyvenime taip yra, kad atsitinka ne tik malonūs įvykiai, pasitaiko ne tik tokie žmonės, kokius norėtum sutikti. Nuo to tik įdomiau.

Susimąsčiau apie jausmų svarbą priimant sprendimus, kai atsidūriau man nemalonioje situacijoje. Protas ir logika siūlė man išeitis,  apie kurias pagalvojus, norėjosi bėgti laukais. Ir visus siūlomus sprendimus dar pabarstydavo prieskoniais: “ ką apie tave pagalvos“, „atrodysi kaip mažvaikė“ ir panašiai. Logiška atrodė likti toje situacijoje ir eiti iki pergalės. O kam? Kad kažkam įtikčiau, va kam.

Mes moterys turime puikią dovaną – intuiciją.  Tikiu, kad ir vyrai ją turi, bet būdama moteris galiu pasakyti tik iš savo pozicijų. Ir mūsų intuicija dažnai pamiršta, nugrūsta į kamputį, nes jos siūlomi sprendimai dažnai neracionalūs, nepriimtini, neatitinkantys kažkokių normų.

Kaip ir sakiau, netikėtai sau pačiai, paleidau protą ir jo nuostatas pailsėti ir nusprendžiau taip, kaip jaučiau. To palengvėjimo, kuris mane užplūdo nemokėčiau apibūdinti jokiais žodžiais. Noriu ir Tau palinkėti – klausyk širdies. Kartais (dažniausiai) ji žino geriausiai.