Ten Kur Pirmadienis (40) Kada planai tampa darbais?

Praėjusi savaitė buvo apie namus, vaikų atostogas, pokalbius, pavasarį, planus ir svajones. Šiandien – atostogos pasibaigė, visi vaikai iškeliavo į mokyklą ir darželį. Man tos kelios valandos, kol reikės važiuoti ir pasiimti mažąją yra puiki proga sėsti ir parašyti jubiliejinį – keturiasdešimtą TenKurPirmadienis įrašą.

Rašau šiuos pirmadienienio įrašus norėdama pasidalinti su Tavimi tuo, kas mano galvoje ir gyvenime dedasi :) juk būna, kad galva pilna minčių ir kai neturi kur jų padėti, tai nešiojiesi nešiojiesi… o kai pasidalini su kažkuo, žiūrėk ir pačiai palengvėja, o skaitantis suranda sau naudos. Man taip būna kai skaitau interviu su žmonėmis įvairiuose žurnaluose. Taip apsidžiaugiu, kai randu minčių, panašių į savo. Tada pasijuntu ne tokia vieniša, taip galvojanti, o taip pat ir pasitvirtinu, kad mano mintys yra į temą ir visai aš ten, savo galvoje nenusišneku nenusigalvoju.

Kad jau buvo daug kalbų apie planus, tikslus ir svajones ar šiaip gyvenimą praėjusią savaitę, noriu pasidalinti su Tavimi šiandien mintimis, kurios man kilo.

Prieš beveik 5 metus sukūriau TKN kaip vietą, kurioje galėčiau dalintis savo žiniomis apie namų interjerą. Labai norėjau sukurti tokį tinklaraštį, kokius pati skaičiau – įdomų, originalų, naudingą ir skaitomą. Dabar, po 5 metų labai džiaugiuosi rezultatu, kuris prasidėjo nuo svajonės. Tiesą sakant, net jokio, labai aiškaus plano, kaip čia viskas bus, nebuvo.

Į priekį mane vedė įsitikinimas, kad šis tinklaraštis yra mano darbas. Fake it till you make it buvo tas kelias, kurį pasirinkau ir kuris man pasiteisino. Be to, kad turėjau miglotą planą paversti tenkurnamai.lt tinklaraščiu, kokį pati mielai skaityčiau, turėjau įtikinti, pirmiausia save, kad tai ką darau, darau teisingai. Reikėjo neleisti sau abejoti pasirinktu keliu, nes tas mažas balselis galvoje, jei tik jam leidi, labai greitai tampa visą gyvenimą valdančiu kelrodžiu, kuris veda niekur kitur tik į savigraužą.

Planuoti, svajoti, sudarinėti svajonių darbų sąrašus – lengva. Sunku yra imti ir pradėti. Bet patirtis sako, kad pradėjus, veiksmas vyksta ir be Tavo pastangų. Tik darydamas gali sužinoti ką darai teisingai, kur reikia pasistengti, o ko geriau atsisakyti. Tik tada kai esi veikloje, o ne planuose, kažkas ištikrųjų vyksta. Apie tai, kaip uždirbti milijoną, paversti pomėgį atlygį nešančia veikla, tapti sėkmingu ir galingu prirašyta daugybė knygų. Visos jos apie tą patį – tik dirbant ir nuosekliai siekiant užsibrėžtų tikslų planai tampa darbais, o darbai – rezultatais. Ir tik tada tampi tokia, apie kokią save svajojai.

Pirmadienis visada gera diena pradėti. Arba antradienis. Bet kuri diena gali būti TA, jei pati tai pasirinksi :)


Visos TenKurNamai naujienos ir dar daugiau Facebook’e, smagūs pokalbiai vyksta Facebook grupėje, ten rašyti ir diskutuoti rūpimomis temomis gali visi TenKurNamai skaitytojai. O mano gyvenimo akimirkos ir kasdienybės akimirkos visada yra Instagram ;)

Ten Kur Pirmadienis (38) Realybė yra graži

Mes gyvename tobulus gyvenimus. Su tobulais vaikais, nuostabiais vyrais ir vazose nevystančiomis gėlėmis. Mūsų katinai nesišeria, šunims nereikia kirpti nagų ir savo š.. jie susirenka į maišelį. Mes atsakingai renkamės ką valgom, o parsinešę bandeles namo, jas ironiškai pavadiname gliutenu, tarsi taip pavadinus jos taps mažiau bandelės. Socialiniuose tinkluose renkame širdeles prie tobulų, filtrais dar patobulintų nuotraukų ir galvojame, per kokį filtrą uždėtą ant nuotraukos, neplauta galva atrodytų truputį švaresnė.

Vieni gali sakyti, kad į socialinius tinklus transliuoja tik tada, kai yra geros nuotaikos, kai tikrai tą nori daryti. Kiti savo turinį planuoja ir net žiūri, kad nuotraukų spalvos ir nuotaikos tiktų viena prie kitos (apie Instagram gudrybes daugiau čia). Ir nei vienas kelias nėra blogas, kol išlieka kritiškas žvilgsnis į tai, ką matome ekrane.

Aš pati labai mėgstu Instagram dėl galimybės betarpiškai bendrauti, reaguoti susipažinti ir susidraugauti. Man nepatinka ten kelti bet kokias nuotraukas, todėl aš labiau prie tų, kurie savo turinį planuoja. Bet mano Insta stories galima rasti visko, nuo atsiliepimų apie knygą, iki saldžiai miegančių vaikų, šunų ir katinų. O kartais esu ir tarp tų, kuriems reikia geros nuotaikos, kad įkeltų nuotrauką ir pasidalintų savo mintimis. Vienos taisyklės nėra ir šį pirmadienį aš ne apie tai kaip aš renkuosi nuotraukas į Instagram. Aš apie nufiltruotą realybę.

Matyt mano charakteris toks, kad aš mėgstu gyventi ramiai, leidžiu smulkmenoms susitvarkyti pačioms, o dramų ir taip kasdienybėje užtenka, kam jas kurti galvojant apie savo trūkumus. Todėl man įdomu pažiūrėti į tobulus makiažus, gražius rūbų derinius ir idealiai sutvarkytus namus, pasigrožėti ir gyventi toliau. Aš gerai žinau, kad už tobulo makiažo gali būti užsikimšusios veido poros, idealiuose rūbų deriniuose gali spausti batai, o idealūs namai būna tik nuotraukose. Juk pati prieš fotografuodama vieną ar kitą namų kampą patraukiu trukdančius daiktus už nuotraukos ribų. Bet yra ir kitokių žmonių, ypač jaunų, kurie ufiltruotą realybę priima kaip gryną tiesą ir graužiasi, kad jų gyvenimas nei toks tobulas, nei toks gražus.

Štai jau ne pirmą kartą skaitau, kad tarp visų nudailintų, nufiltruotų nuotraukų norisi tikrumo ir natūralumo, nesuplanuotų ir nesurežisuotų vaizdų. Mes pavargome nuo gyvenimo imitacijos ir tai labai gerai parodo Instagram Stories populiarumas. Mano mėgstama tinklaraštininkė Elsie Larson rašo, kad gali būti, kad Instagram ir visi socialiniai tinklai apsuko ratą ir grįžo prie ištakų – nenudailinto ir ką matau tą transliuoju vaizdo. Visas įrašas šia tema yra A Beatuful Mess tinklaraštyje. Žemiau mano Instagram pirmos nuotraukos ir pačios naujausios.

Ji rašo, kad vis sunkiau rasti išskirtinių ir unikalių Instagram profilių, nes visi, kuriems įdomu žino taisykles kaip padaryti nuotrauką gražią, kaip sukurti vientisumą ir ryšį tarp visų nuotraukų. Dėl šitos priežasties ilgainiui pradedi nebeatskirti tų žmonių, kuriuos seki, nes visos nuotruakos atrodo kaip vieno žmogaus.

Įrašas, kuris paskatino mane parašyti šia tema yra merginos iš Didžiosios Britanijos, Carolyn, ji rašo, kaip nulaužė savo Instagram profilį ir kodėl ji taip padarė. Visas įrašas yra The Slow Traveler tinklaraštyje.  Jos aprašomą The Face App ir aš parsisiunčiau. Buvo daug juoko, kai su vaikais bandėm save pasendinti ir pajauninti. Bet pagražinti? Taip iškart išlyginti odą, pašviesinti paakius ir tapti savo paties karikatūra? Kažkam tai veikia.

Carolyn siūlo klausinėti visur ir visko. Kelti klausimus visada ir vertinti, ar tai ką matai kompiuterio ar telefono ekrane yra tikra, ar taip gali būti gyvenime. Aš siūlau visada prisiminti, kad šalia garuojančio kavos puodelio nuotraukoje gali būti pilna kriauklė neplautų indų. Ir tas, kuris kalba, rodo ir kuria turinį internete yra ir tas, kuris redaguoja ir sprendžia ką rodyti ir ko ne. Mes visi galime būti tokie. Arba galime tapti šiek tiek tikresni ir retkarčiais priminti sau ir kitiems, kad nors tai yra virtuali realybė, žmonės už nuotraukų ir tekstų yra tikri.


Mūsų katinas visiškai pajuto pavasarį ir ne tai kad šeriasi, jo plaukai krenta kuokštais, lieka ant baldų, grindų ir kur tik jis pasirodo. Kai nutirpo kieme sniegas, pasitvirtino posakis“pavasaris parodys kas kur kakojo“ Bruknė savo reikalų paskui save nesusitvarko. Mano net šakos pavasarinės kažkodėl neišskleidė lapukų šiemet, ką jau kalbėti apie gėles. Realybė yra graži, kartais juokinga. Viskas priklauso nuo požiūrio :)

TenKurPirmadienis (37) Kas liko po mugės

Nuo mugės pabaigos nepraėjo nė para. Euforija, kurios dėka nejutau nuovargio ir buvau super nuotaikos pradeda išsikvėpti ir realybė grįžta į mano gyvenimą. Keturios dienos praėjo kaip viena, pasiilgau namų ir vaikų, mažoji paaugo ir tapo savarankiškesnė, namai be manęs nesugriuvo ir net netikėta vyro komandiruotė pačiame mugės viduryje nesujaukė nei mano planų, nei gero nusiteikimo. Viskas priklauso nuo požiūrio.(Nuotraukoje mes su Renata dieną prieš mugę ir pačioje mugės pabaigoje. Paskutinę dieną aš tikrai pavargus, bet labai laiminga.)

Tiesa, dabar pradėjo lankyti įvarūs jausmai ir mintys, apie tai ko galbūt nepadariau, ar padariau per mažai. Bet taip tikriausiai yra visiems, keliantiems sau bent minimalius reikalavimus. Kaip ir po knygos išleidimo, taip ir dabar, po mugės kyla klausimas „kas toliau“ tik šiuo atveju – aiškumo daugiau, nes man ši Knygų mugė pirmiausia buvo vienas didelis mano knygos Gyvenk kaip patinka pristatymas. Tiek daug ir taip išsamiai niekada nepasakojau apie knygą. Pasakodama, dar ir sau išsigryninau knygos pliusus ir pasitvirtinau, kad tokia knyga – apie jaukumą ir lengvai įgyvendinamus sprendimus namams Lietuvoje labai reikalinga.

Mūsų stendas

Šiais metais Knygų mugėje į savo stendą mane priėmė tinklaraščio Sezoninė virtuvė autorė Renata Ničajienė. Ačiū jai didžiulis už visą pagalbą, patarimus ir konsultacijas. Be jos ne tik Knygų mugė, bet ir visa mano knygos leidyba būtų buvussi ilga kelionė per kopas. Esu labai jai dėkinga ir keturios mugės dienos kartu praėjo labai smagiai. Labai stengėmės, kad mūsų stendas būtų kitoks, išsiskirtų, patrauktų žmones ir primintų namus. Iliustracijos ant sienų – mano puikios kolegės, kurios iliustracijos puošia ir knygą, Ugnės Ugenskaitės kūrinys. Viena siena – namai su gėlėmis ir akvariumu, kita – virtuvė su orkaitėje garuojančiu pyragu.

Labai labai džiaugiuosi, kad radome draugų, kurių baldai, gėlės ir kūriniai padėjo mums pasipuošti dar labiau. Didžiulis ačiū keliauja The Chairs už stilingas kėdes, kurias paskolino, Kambarinės gėlės mus aprūpino žaluma, o Supynės pavėsy – rankų darbo macrame gėlių laikikliais. Žemiau yra geriausia nuotrauką, kurią man pavyko padaryti mugės metu :)

Žmonės ir komplimentai

Nuostabiausias jausmas, man, dirbančiai ir bendraujančiai internetu – susitikti su skaitytojais gyvai. Kiekvieną kartą norėjau šokinėti iš džiaugsmo kai išgirsdavau sakant Aš jus seku FB, skaitau tinklaraštį. Ir tokių pasakymų buvo daugybė, o kolegės sakė nugirdusios daug kartų sakant O, TenKurNamai, čia tas tinklaraštis, kur apie namus rašo. Kaip sakiau mugėje sutiktoms skaitytojoms, labai smagu pamatyti tuos žmones, kurie yra kitoje ekrano pusėje, kalbėtis su jais gyvai ir suprasti, kas jiems yra įdomu. Ačiū didžiulis visiems užėjusiems, varčiusiems, pirkusiems knygą, kalbinusiems mane, pasakojusiems apie savo namus. Dar vis neturiu įpročio siūlyti fotografuotis, bet gal jau reiktų išsiugdyti? Čia tik kelios nuotraukos, kurias man atsiuntė Renata, nes atsidariau telefoną ir nieko doro neradau ten :)

Be minėtų prisipažinimų, kad skaito ir patinka TenKurNamai, sulaukiau labai daug gražių žodžių, skirtų knygai. Kad labai gražios nuotraukos, kad labai geras maketas, kad puikios temos. Tai čia jau visai devintame danguje esu. Juk kiekvienai mamai patinka, kai jos vaiką pagiria, tai su knyga tas pats.


Būti mugės dalyve, bet ne lankytoja visiškai kitokia patirtis. Man ji patiko. Patiko pažintys su naujais žmonėmis, iššūkiai sau ir net kasdienis makiažas buvo kažkas naujo mano gyvenime. Dabar noriu išsimiegoti, nes dar vakar vakare atrodė, kad ne, tikrai nepavargau, o šiandien sunku normaliai kažką veikti. Va ir šitą įrašą rašau nuo ryto, vis su pertraukomis.

Esu labai labai dėkinga visiems mane aplankiusiems, visiems kurie buvote dosnūs gražių žodžių ir šypsenų. Jau mugės metu prisigalvojau naujų dalykų. To, ką galima daryti geriau, įdomiau ir kitaip. Tokios patirtys praturtina ir leidžia pažvelgti į save iš šono, įsivertinti ir suprasti ar eini teisingu keliu.

 

Ar Tu Svajoji? Apie Mano Išsipildžiusias Svajones Ir Svajonių Žemėlapį

 

Po 2012 metų Kalėdų pasibaigė turbūt nesmagiausias etapas mano gyvenime. Tuščias, liūdnas, pilkas ir nykus. Iš šono pažiūrėjus nieko man netrūko, bet viduje tvyrojo tokio didumo tuštuma, kuriai apibūdinti aš neturiu žodžių. Gal ir nereikia. Nes kas buvo – pražuvo.

IMG_7369

Tegul tai atrodo keista, bet aš atsikėliau Kalėdų rytą ir žinojau, kad viskas bus kitaip. Taip ir  buvo. Taip ir yra.

Kodėl pradžioje paklausiau tavęs apie svajones? Nes svajonės pildosi. Ir nereikia programuoti savęs specialiomis programomis. Kartoti daug kartų savo norą garsiai mintyse. Siūlau Tau kitą būdą, kuris yra labai smagus, kūrybiškas, o jei priimi tai kaip žaidimą – rezultatas nustebina.

Noriu Tau papasakoti apie Svajonių Žemėlapį. Gal esi apie jį girdėjusi tik kitu pavadinimu, pavyzdžiui vision board, dream map ar panašiai. Aš viena ausimi buvau girdėjusi, o pernai Facebooke netyčia pamačiau Mummymoon sukurtą visą albumą su nuotraukomis ir pasakojimu apie Svajonių Žemėlapį. Kodėl nepabandžius pagalvojau aš. Siūlau pabandyti ir Tau.

Smagiausia, kuriant svajonių žemlėlapį, kad įsijungia svajonių varikliukas, kurį mes turime kažkur viduje, tik vis pamirštame naudoti. Štai apie ką aš svajojau.

PAPILDYTA 2018  02 16 kokie trumpi buvo mano plaukai!

Mano veikiantis tinklaraštis ir aš rašanti apie tai kas man patinka.

Tiesa, svajojau ir buvau įrašiusi visai kitą tinklaraščio pavadinimą, bet esmės tai nekeičia. Aš jau penki mėnesiai reguliariai rašau, darau tai ką mėgstu ir turiu su šia veikla susijusių ateities planų.

PAPILDYTA 2018  02 16 Aš jau beveik penki metai esu šio tinklaraščio šeimininkė. Kartais sunku patikėti kaip čia taip tas laikas greit praėjo, bet smagiausia – kiek daug gerų dalykų per tą laiką nutiko. Aš buvau elektroninio žurnalo kūrybinės komandos dalis, susipažinau su daugybe įdomių žmonių, organizavau sukulentų sodinimo dirbtuves, parašiau ir išleidau knygą. Tai yra pati geriausia mano svajonė, kurioje aš gyvenu :)

Paryžius

Eifelio bokšto paveiksliuką įklijavau svajodama apie keliones. Netikėjau, kad pavyks ten nukeliauti, tik labai norėjau ir pavyko.

PAPILDYTA 2018  02 16 po Paryžiaus buvo Siurprizų kelionė, Roma, Venecija, Berlynas, Talinas, kelionė kemperiu ir daugybė įspūdžių visai šeimai. Jau planuojame šių metų keliones ir vaikai labai labai jų laukia.

Eifelio Bokštas

Knyga

Labai norėjau, svajojau, kad parašysiu knygą. Tuo metu kai apie tai svajojau, buvau labai susidomėjusi elektroninių knygų skaityklėmis ir tokių knygų leidyba. Vieną knygą – Žiemos Dekorai sukūriau. Tikrai daug išmokau ją kurdama, žinau ką ir kaip daryčiau kitaip. Dar daugiau panašių dalykų tikrai bus.

PAPILDYTA 2018  02 16 kai rašiau apie dar daugiau dalykų, mažai aš žinojau, kad knyga atsiras tikra, ant popieriaus ir bus mano super projektas, kuriuo labai didžiuojuosi. Prie to pačio reikėtų parašyti dar vieną dalyką. Prie svajonių buvau įklijavusi didelį, iš žurnalo iškirptą Knygų mugės logotipą. Šiandien labai gerai atsimenu, kaip varčiau žurnalus ir ieškojau kur tas logotipas, kur ta Knygų mugės reklama. Apie dalyvavimą KNygų mugėje labai labai svajojau, tik neįsivaizdavau nei kaip, nei kada. Praėjo penki metai ir mano pirmoji, kaip knygų autorės Knygų mugė prasidės jau kitą ketvirtadienį!

 krepsys3

Buvo ir daugiau svajonių, asmeniškų ir nelabai. Vienos jų išsipildė, kitoms, matyt, nelemta. Pastebėjau, kad kai išsipildo svajonė, pradedi gauti dar daugiau nei norėjai.

Pradėjusi rašyti žinojau, kad Ten Kur Namai bus daug nuotraukų. Lengviausia jas surasti internete. bet man patinka mano sukurtas turinys. Ir tekstas ir nuotraukos. Kurdama Žiemos Dekorai knygą supratau, kad jei noriu gražių nuotraukų, turiu žinoti, kaip jas padaryti. Nebeužtenka tik numanyti. Dabar mokausi fotografuoti, vaikštau į kursus ir darau namų darbus.

kaledu_eglute

Ar mano išsipildžiusios svajonės sugundė Tave išbandyti ir sukurti savo svajonių žemėlapį? Jei taip – kimbam į darbą, tiksliau – svajones.

Kaip sukurti Svajonių Žemėlapį?

Tau reikės :

  • Daug žurnalų. Labai tinka moterims skirti, nes ten daug nuotraukų ir paveikslėlių.
  • Didelio kartono lapo. Tinka ir nesunaudotų tapetų kita pusė, jei didelio kartono nesiseka rasti.
  • Žirklių ir klijų
  • Svajonių.

O čia instrukcija, kurią praėjusiais metais gavau iš Mummymoon, o dabar dalinuosi ir su Tavimi.

Svajonių pildytojams labai padeda kuo smulkiau, detaliau ir aiškiau „matomos“ svajonės, todėl joms vizualizuoti pasitelk kuo daugiau iliustracijų. Tam ir reikia daug žurnalų.
Nebūtina užsibrėžti viską atlikt per vieną vakarą. Rinkti nuotraukas gali ilgai, o vėliau, jei gaminsi šeimos svajonių paveikslą, galite visi klijuoti aptardami kiekvieną nuotrauką.

Susirask didelį balto popieriaus lapą. Jis turėtų būti taisyklingas kvadratas. Mano lapas yra 64cm x 64 cm. Pieštuku susibraižyk 9 taisyklingus kvadratukus.

2 3 4
 9 C  5
 8  7  6

Pradėk nuo centro
Nesikoncentruok į materiją, į tai ko trūksta, svajok apie tai, ką gali duoti kitiems.
Taigi, centras esi Tu. Čia klijuok tai, kas Tau ypač svarbu ateinančiais metais, t.y. pagrindinę metų svajonę, tikslą.
Būtinai įklijuok savo nuotrauką, su mintimi „piešiu save“. Gali klijuoti žmones, kuriuos nori matyti šalia savęs labai artimai. Galite klijuoti pagrindą, pvz širdis + šeima = kokio noriu santykio.
Palanku įsiklijuoti gražų medį – augimo energija. Pageidautina, kad nei viename kvadratėlyje, o ypač šiame, neliktų jokios baltos vietos. Jei lieka, galima apipiešti arba parašyti sakiniais.

2 arba Pietryčių sektorius.
Sėkmės turte sektorius. Ką reiškia būti turtingam? Galima klijuoti tikras pinigų kupiūras, firmos logo (tik pačiame viršuje), materialias gėrybes, kurių trūksta.
3 arba Pietų sektorius
Šlovės, kilimo karjeros laiptais, žinomumo, reputacijos sektorius.
Gali įsiklijuoti save su trokštamais apdovanojimais. Palanku pastiprinti pergalės simboliais: žirgais, paukščiu Feniksu ir panašiai. Šie simboliai iš feng shui, bet gali naudoti ir savo mėgiamus, suvokiamus simbolius.

4 arba Pietvakarių sektorius
Motinos, sėkmės meilėje, santykių, santuokos sektorius.
Čia gali džiaugtis puikiais santykiais, parašyti savybes, kurių trūksta partneryje. Palanku klijuoti viską, kas poroje. Kvadratėlį puošk kuo daugiau raudonos spalvos

5 arba Vakarų sektorius
Vaikų ir naujų projektų sektorius.
Džiaugsmo, šeimyninės laimės langelis, nes gimsta nauja energija. Čia gali klijuoti laimingų vaikų nuotraukas. Laukiančiai naujos gyvybės palanku įsiklijuoti vaisingumo simbolių, pvz.: pagal Feng shui tai granato vaisius, dramblys su nuleistu straubliu – intencija pastojimui, jei nesiseka.

6 arba Šiaurės vakarų sektorius
Dangaus apsaugos, kelionių ir naudingų pažinčių sektorius
Klijuojamos šalys, transportas, kuriuo noriu į jas patekti, bendrakeleiviai, nuotaika. Taip pat tai viršininkų, vyresniųjų pagalba.
Angelų sargų, dvasinių mokytojų sektorius. Kažkodėl labai palanku įklijuoti aukso luitus.

7 arba Šiaurės sektorius
Darbo ir karjeros sektorius.
Galima vaizduoti save norimoje darbo vietoje. konkreti aplinka, bendradarbiai, darbinė nuotaika, klientai, pati kelionė į darbą.
Čia reiktų klijuoti algą, premijas, kokių pageidaujate. Tai ir kūrybos sektorius. Gali vaizduoti produktą ar paslaugą, kuriuos sukuri. Jei įsivaizduoji save kaip darbdavį, tai koks Tu?

8 arba Šiaurės rytų sektorius
Žinių, išminties ir išsilavinimo sektorius
Galima klijuoti knygas, seminarus, kuriuos norite aplankyti, mokslo įstaigas, kurias norite baigti, egzaminų pažymius. Viskas, ko dar siekiu, bet negaliu. Jei yra noras mokytis – įklijuoti gaublį. Palanku įsiklijuoti išminties kalną, kaip apsaugą, dekoratyvinius akmenis.

9 arba rytų sektorius
Sveikatos, ilgaamžiškumo, protėvių, draugų sektorius
Reiktų vaizduoti save sveiką, besišypsantį, laimingą, puikios figūros. Jei kamuoja kokios ligos, įrašyti sveikatos problemos sprendimą. Puikiai tinka frazės „jaučiuosi puikiai, džiaugiuosi puikia artimųjų sveikata“. Labai tinka kuo daugiau augalų ir vandens. troškimų sustiprinimui padeda drakono figūros, persikas su 5 vaisiais (čia rimtai).

Kitoje paveikslo pusėje, sektorių centruose dar papildomam užtvirtinimui gali užklijuoti ženklą om arba begalybės ženklą, ką tik sugalvoji, kad ir amen.

Paveikslas gyvas vien nuo Tavo troškimų „svorio“, todėl su juo reiktų kuo daugiau „bendrauti“. Pasikabink ant sienos, nereikia pasikišt metams po lova, nors jis ir taip savo darbą darytų tik su mažesniu ūpu.
Praėjus metams, jam reiktų padėkoti, pasidžiaugti išsipildžiusiom svajom ir sudeginti.

Ką manai? Ar žaisi šį svajonių žaidimą? Aš tikrai taip. Nes svajonės pildosi.

 

Ten Kur Pirmadienis (36) visoms, kurioms dabar TAS etapas

Šie pirmadienio įrašai kolkas yra vienintelis pastovus dalykas tinklaraščio gyvenime. Nes daugeliui kitų dalykų atlikti, sukurti, parašyti kokybiškai man paprasčiausiai pritrūksta laiko. Todėl ir įrašas yra apie TĄ etapą, kuris, nors laikinas, bet labai gerai jaučiasi, ypač tada, kai turi darbą, kurį nori dirbti, bet turi vaikų, kuriems tavęs reikia labiau.

Kai turi mažų vaikų, žiema yra tas metas, kai „užsisėdėjimas“ namuose jaučiasi labiausiai. Sakau tą iš savo patirties. Aš net maistą dažniau užsisakau Barboroje, nei važiuoju į parduotuvę, ką jau kalbėti apie turgų, kurį taip mėgstu, bet savaitgalius mieliau leidžiu prie kompiuterio, nes tada turiu laisvesnę galvą ir rankas, nes mažoji laiką leidžia su tėčiu.

Kasdien renkuosi ar eisim į lauką, ar tuo metu kažkur važiuosim „tvarkyti reikalų“. Laukas dažniausiai laimi. Ten duodame paukščiukams niam, suskaičiuojame varnas (tikra to žodžio prasme), nueiname pažiūrėti balto kaimynų katino, kuris miega ant palangės, grįžtam miegoti pietų. Mažoji yra labai geras vaikas, bet šiuo smalsumo, pasaulio pažinimo ir pietų trumpo miegojimo amžiuje, darbams ir tekstams laiko neturiu. Todėl svajoju, kaip ji eis į darželį. Jei augant didiesiems vaikams nesupratau tų, kurios po metų „atostogų“ išeina į darbą, tai šiuo metu esu ta, kuri nori turėti laiko darbams, nes galva verda nuo minčių ir idėjų. Pradėjau galvoti tekstais, kurie vis nevirsta raidėmis ekrane.

Ir vis dėl to, kai praėjusį ketvirtadienį nebuvau renginyje, kuriame labai norėjau būti, o bičiulei, kuri dvi dienas kvietė į su mūsų veikla susijusius naudingus renginius atsakiau: Negaliu eiti, nes vyras tik nuo 18.30 namuose… Išmuš mano valanda dar, dabar tik mama pabūsiu. Suprata, kad būti tik mama yra smagu. Nes tą ketvirtadienį, kurį likau namuose, vaikštinėjome su mažiuke lauke, važinėjome rogėmis ir ji atsigulusi ant rogių ėmė ir užmigo. Atrodo nieko tokio, bet greičiausiai aš prisiminsiu šį jos užmigimą ilgiau, nei bet kurį renginį, susitikimą ar panašiai.

Visada, net sunkiausią rytą po nemiegotos nakties raminu save, kad vaikai auga ir jau kitą dieną jie kitokie nei buvo vakar. Todėl TAS etapas, kai jaučiamės uždarytos tarp namų sienų, atitrūkusios nuo pasaulio aktualijų ar tiesiog nuo visko pavargusios yra labai labai laikinas.

Du pažadai 2018-iesiems

Nauji metai – nauji tikslai (arba papildyti senieji). Peržvelgusi praėjusius metus mintimis nuklydau į ateitį. Ko norėčiau, kas galėtų būti dar geriau nei buvo. Tuo pačiu, kaip ir daugelis, turbūt, pagalvojau, kaip galu pakoreguoti savo elgesį ir mintis, kad man pačiai būtų geriau. Dalinuosi su Tavimi metų pradžios mintimis ir savo pasižadėjimais.

Turbūt pailsusi nuo metų pabaigos skubėjimo, pradėjau kabinėtis prie savęs ir kitų, matyti daugiau blogų dalykų, nei gerų, kas man nebūdinga. Supratau, kad nereikia nei teigiamo požiūrio į gyvenimą, nei dažnos geros nuotaikos priimti kaip garanto ir tik nuo manęs pačios priklauso apie ką ir kaip galvosiu. Pirmas mano pasižadėjimas sau – grįžti prie dėkingumo užrašų ir kasvakarą skirti keletą minučių dienos apžvalgai, kurią pastaruoju metu buvau apleidusi.

Kitas dalykas, kuriam noriu skirti dėmesį tai Tu. O tiksliau, visi mano skaitytojai, ilgiau ar trumpiau skaitantys tinklaraštį. Aš labai džiaugiuosi kiekvienu nauju žmogumi, kuris paspaudžia like TenKurNamai FB puslapyje, bet įsisukusi į knygos populiarinimo reikalus ir žinios apie ją skleidimą kuo didesniam kiekiui žmonių truputį apleidau (niekas nesiskundė, pati pajutau) tuos, kurie yra ištikimi skaitytojai. Šiais metais noriu visą dėmesį skirti santykių su skaitytojais kūrimui ir puoselėjimui. Esame truputį pažįstami, dabar reikia susidraugauti :)

Galėčiau prirašyti daugybę pasižadėjimų ir įsipareigojimų, bet apsiribosiu šiais dviem – draugauti ir būti dėkingai. Geriau mažiau, bet kokybiškai. Su šypsena pradėti dieną net pasižadėti nereikia :)

 

Ačiū ir viso gero 2017-ieji

Aš tai padariau! Išties, tokį linkėjimą sau parašiau praėjusių metų pabaigoje, o dabar, ką tik perskaičiau ir apsiverkiau. Dabar rašau šiuos žodžius, ašaros byra kaip pupos, o aš džiaugiuosi džiaugiuosi. Nes rimtai, tik tai, ką pati sau uždaviau, nepataikaudama kitų lūkesčiams, o sekdama tik savo širdimi, ėmiau ir padariau.
2017-ieji buvo tikri pirmų kartų ir pasididžiavimo savimi metai. Sena sena svajonė, parašyti ir išleisti knygą šiemet tapo kūnu. Knyga ne tik mano rankose, knyga šimtų žmonių rankose, kurie perka, skaito, vertina ir naudojasi knygoje surašytais patarimais.

Jei pirmoje metų pusėje knyga buvo tik mintys, planai, kalbos ir tekstai kompiuteryje, vasaros viduryje ji pradėjo įgauti pavidalą, o spalį jau buvo mano rankose. Patirtis, kurią suteikiau sau šiais metais keliaudama knygos kūrimo ir leidimo, o vėliau ir pristatymo kelionėje – neapsakoma ir neįkainojama. Ir čia aš turėčiau pasakyti ir parašyti dar kartą AČIŪ visoms, kurios prisidėjo prie Gyvenk kaip patinka knygos atsiradimo – Ugne, Agne, Lina, Ina, Viktorija, Neringa, Gintare – ačiū Jums didžiulis, kad dirbote kartu, įsileidote į savo namus.

Iš to ačiū ir išplaukia tai, apie ką galvoju labai daug pastaruoju metu – žmonės yra dar viena didžiulė dovana, kurią šiais metais jaučiuosi gavusi. Nuoširdi pagalba, darbas kartu, palaikymas kai to labai reikia, ar trumpa žinutė sunkesnę akimirką sustiprina ir leidžia nenukrypti į savęs gailėjimą, ar dar blogiau – nieko neveikimą. Žmonės aplink mus yra tai, ką linkiu vertinti labiausiai ir stengtis būti tokiu žmogumi, kuris dosnus palaikymo, pagalbos ir gero žodžio.
Klausyti širdies linkiu ateinančiais metais sau ir kiekvienam einančiam savo svajonių įgyvendinimo keliu!