Ten Kur Pirmadienis (45)

Man vis dar sunku po vasaros atostogų ir ritmo nebuvimo įsivažiuoti į darbus. O jei dirbate namuose ir turite mažų vaikų (kaip aš), tai žinote, kad su jais gali visko planuoti, bet niekas neįvyks. Taip atsitiko ir mums.

Mažosios kojos traumą, pakeitė sloga iki kelių ir darželis nusikėlė dar kuriam laikui. Kaip jaučiuosi dėl to – tiesą sakant užknisa, nes mano planai ir darbai stovi. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad mažoji asistentė nori man vis kažką padėti, paklausti arba sako noniu mano lialialia ir tada namuose koncertas :)

Bet tokie trukdžiai yra laikina ir viskas augant vaikams keičiasi. Kuo vaikai didesni, tuo lengviau su jais susitarti ir galų gale ateina tas laikas, kai jie nieko nenori kartu daryti ir tam, kad šeimyniškai praleistum laiko, turi įvesti namuose taisyklę – vieną savaitgalio dieną kažką kartu veikia visa šeima. 

Išties esu pradėjusi mažiausiai 3 tekstus, kurie turėtų greitu laiku pasirodyti tinklaraštyje. Laukia grįžimas į atostogas ir pasakojimas apie mūsų kelionę kemperiu, taip pat noriu pasidalinti mūsų šeimos atsakingo vartojimo patirtimi. Jau šią savaitę mes turėsime naujus virtuvės baldus ir apie patirtį juos renkantis ir perkant taip pat papasakosiu. 

O dar – mes perdažėm svetainės sienas rožine spalva! Žinojau, kad bus gražu, bet kad taip gražu, tai nesitikėjau :) Apie tai taip pat papasakosiu.

Koks Tavo rugsėjis?

Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai

Gyvenimas vasarą įgauna visiškai kitokį ritmą – miestas ištuštėja, vaikai lieka namuose, uogas valgome pilnomis saujomis ir kartais norisi, kad laikas sustotų. Sustotų būtent tada, kai guli po obelimi ir gaudai debesis, o šalia, baseino bangose turškiasi vaikai. Sustotų tada, kai mažoji pati skina žemuoges nuo krūmo, dedasi mažais pirštukais į burnytę ir sako niam. Sustotų tada kai auksinę vakaro valandą čiurliai maitina paukščius pastogėje, o paskutiniai saulės spinduliai apšviečia močiutės užauginto rožių krūmo žiedus. Tokios yra mano vasaros akimirkos.  Skaityti toliau „Ten Kur Pirmadienis (43) Vasara lėtai“

TenKurPirmadienis (42)

Baigiasi pavasaris, baigiasi mokslo metai, o man šiandien norisi pakalbėti apie draugystę. Kilo ši mintis bežiūrinėjant seniai seniai matytų kursiokių FB profilius ir galvojant, kaip skirtingai pasisuko mūsų gyvenimai ir kaip atsitinka, kad kažkada buvę ypač artimi, žmonės nutolsta ir lieka pažįstami tik internete.

Kai buvau maža, man labai svarbi buvo draugė Monika iš trečio aukšto (aš gyvenau ketvirtame). Paskui Monika išsikraustė, o draugystė, nepuoselėjama ėmė ir baigėsi. Nežinau kaip gyvena kiti, bet iš visos klasės mano rate liko dvi klasiokės, su kuriomis net ir labai retai pasimatydamos, kalbamės kaip vakar išsiskyrę. Nieko keisto turbūt, nes daug metų ir su viena ir su kita sėdėjome viename suole.  Skaityti toliau „TenKurPirmadienis (42)“