Kur tilps trečias? Planai miegamojo pakeitimui

Šiais metais, kaip jau pasakojau, mūsų šeima laukia naujo šeimos nario. Ilgai galėčiau pasakoti apie tai, kaip ateina apsisprendimas turėti dar vieną vaiką, koks jausmas lauktis po ilgos pertraukos (viskas kaip pirmą kartą). Smagiausia, kad nuotaika šeimoje šiuo metu yra puiki, o mes jau turime naujų prisiminimų, kaip pranešėm didiesiems vaikams apie būsimus pokyčius, kaip pirkome kartu pirmuosius drabužėlius, kaip kiekvieną savaitę telefono programėlėje stebime kiek tas mūsų leliukas paaugo.

Prie visų smagiųjų jausmų yra ir kiti, ne mažiau smagūs – praktiški dalykai. Kai pranešėm naujieną apie leliuką, dukrai, kuri yra labai praktiška mergaitė iškart kilo klausimas „O kur jis miegos? Mes juk nebeturime lovytės.” Ir ištiesų, kūdikiško mes nebeturim nieko. Paskutinius daiktus – vonelę ir naktipuodį užpraeitą vasarą išrūšiavome į plastiko konteinerį :)

Paskutinį kartą laukiausi prieš 8 metus. Vežimai, lovelės, rūbeliai ir kita kūdikiška technika iškeliavo auginti kitų vaikų. Aš tikrai lengva ranka dalinau viską – rūbus, be prašymo grąžinti (nes kam jie man?) esu pasilikusi tik sentimentus keliančius daikčiukus – pirmąsias kepurytes, vyro iš Estijos parvežtus rūbelius sūnui, dukros pirmus marškinėlius. Viskas.

Dar vienas, didelis, skirtumas – mūsų miegamasis. Tai nebe erdvus kambarys antrame aukšte, o 9 kvadratinių metrų kambariukas šalia svetainės, kuriame didžiąją ploto dalį užima mūsų lova. Kur dėti kūdikį ir viską ko jam prireiks? Šiandien sudėliojau planus ir svajones, kaip įsivaizduoju mūsų naujo šeimos nario miego vietą šalia mūsų ir dalinuosi su Tavimi.

Lovytė

Man rodos vienas reikalingiausių daiktų. Rašau taip todėl, kad su vyresniaisiais vaikais turėjau visokios patirties. Sofiją migdėm griežtai tik jos lovytėj. Pamaitindavau naktį ir vėl į lovytę grąžindavau. Nebuvo nei labai nepatogu, nei labai blogai. Kai Julius buvo mažiukas, gyvenimo aplinkybės buvo tokios, kad su vaikais gyvendavau viena po 3 mėnesius. Išsimiegoti norėjosi, todėl Juliaus miegas buvo prie manęs – nuėmėm vieną lovytės šoną ir miegojom dviese arba tryse tokioje improvizuotoje trigulėje lovoje. Šį kartą tikiuosi kažkokio tarpinio varianto, kad vaikas turės ir savo lovą, bet kartais miegos ir su mumis. Be abejo, kaip bus, bus aišku tik atėjus laikui.

Kaip minėjau – mes nebeturim nei vieno kūdikiško daikto. Todėl labai apsidžiaugiau, kai Donata pasiūlė man savo mergaičių išaugtą lovelę. Ją planuojame perdažyti. Sukūriau visą atskirą papkę Pinterest’e lovyčių reikalams, norėjau kažko netradiciško, įdomaus ir gražaus. Labiausiai man patikęs variantas iš hello-margot.com tinklaraščio. Nors ši lovytė yra gaminama Amerikoje, nusprendžiau spalvotų virbų idėją pasiskolinti ir pritaikyti sau.

hello-margot

Dar neapsisprendžiau kokia spalva dažysime, bet linkstu prie oranžinės, kuri tiks ir prie miegamojo spalvų, ir bus tinkama tiek berniukui, tiek mergaitei.

Kur statyti lovytę?

Mūsų miegamasis yra beveik taisyklingo kvadrato formos. Sienos yra po 3 metrus, dvi sienos su langais, vienoje sienoje – stumdomos durys, kurių plotis apie 2 metrus. Turime vieną sieną, prie kurios ir būtų patogiausia statyti lovelę ir komodą ant kurios galėsim atlikinėti visokias procedūras. Čia sudėliojau 3 variantus, kaip galėtų atrodyti kambarys, kai jame stovės ne tik mūsų lova.

miegamjo-planas

Kol kas man labiausiai priimtinas pirmas variantas, bet neatmetu galimybės, kad sustačius baldus pasirodys, kad kažkur trūksta vietos praeiti ir gyvenimas pats padiktuos kitokį baldų sustatymą.

miegamasis1

Man labai patiktų, jei lovytė tilptų prie tolimosios mėlynos sienos, tuomet būtų ir patogu ir galėčiau ant sienos pakabinti kokį gražų paveikslą. Apie grožius – toliau :)

Gražūs dalykai

Čia maloniausia dalis. Kuri šį kartą man rūpi ne mažiau, nei praktiški dalykai. Prisimenu, kai laukėmės Sofijos, viskas buvo iškart – vestuvės, namas, remontai, būsimas vaikas, kuriam visko reikia. Todėl džiaugiausi bet kokia karusele virš lovos, džiaugiausi lova-transformeriu, kurią gavome iš pažįstamų. Joje Sofija miegojo iki 4 metų. Julius, gimęs iškart po sesės, gavo daug daiktų palikimo, pradedant vežimu, baigiant žaislais.

O dabar, vėl viskas kaip pirmą kartą, tik galimybės ir požiūris – visai kiti. Man norisi mažai, bet gerų daiktų. Vieno, bet gero žaisliuko. Noriu, kad daiktai ne tik atliktų savo funkciją, bet ir būtų ilgalaikiai ir, be abejo, gražūs.

Sudėliojau tokį mini norų ir svajonių sąrašą.

leliuko-daiktai

 

  1. Karuselė virš lovytės iš Sapnų namai.
  2. Nuostabus printas iš Mini Learners. Ten yra ir daugiau grožybių, tinkančių ir berniukams ir mergaitėms.
  3. O kaip be linksmų lempučių? Šitos iš Berry Lights.
  4. Tokį flamingą namie jau turiu. Bet Mini Camp turi dar visko daug gražaus.
  5. Patalynė lovytei taip pat iš Sapnų Namai.
  6. O čia žirafa Sofi. Skaičiau labai daug gerų atsiliepimų, kad ši žirafa-kramtukas yra vaikų mylima, gaminama iš natūralaus kaučiuko ir patogi mažoms rankytėms.

Tiek planų ir svajonių. Įdomu, kaip viskas pasikeis (arba ne) pradėjus visą tai įgyvendinti :)

 

Paskelbta$ sPažymėta$ s

$ s mintis

  1. Pirmiausia sveikinimai! :) O antriausia, kadangi ir musu seimos rupesciai tokie patys – gal turite informacijos kokie dazai yra tinkamiausi vaikiskiem „rakandams”? :) nesam super eco ar natural fanatai, bet nesinori, kad butu kenksmingu medziagu..

  2. Ieva, aš asmeniškai klausiau Neringos iš http://www.foxypaint.lt apie jos kuriamus dažus. Sakė, jie yra mažiau toksiški ir vaikų baldams tikrai tinkami. Dabar pati su jais dažau, jie praktiškai bekvapiai ir mūsų lovytę greičiausiai dažysim jais.

  3. Sveikinu Sigita, mes taip pat gyvename tokiu paciu laukimu :)

  4. O kaip ačiū! :) Sėkmės kūrybiniam procese, lauksim rezultatų online :)

Komentarai nepriimami.