Kemperiu po Lenkiją su vaikais. Liublinas-Tarnuvas-Krokuva-Torunė-Sopotas-Elkas

Pirmiausia turiu prisipažinti, kad šitos kelionės nenorejau, bijojau ir visiškai netryškau entuziazmu į ją vykti. Kai mano vyras pasiūlė keliauti su kemperiu iki pačios paskutinės minutės galvoje sukosi mintys kaip mums seksis keliauti su vaikais, ypač mažąją. Drąsos nepridėjo ir birželį 6 valandas trukusi mano ir visų vaikų kelionė iš Palangos į Vilnių. Kad noras sumažėtų visiškai, kelios dienos prieš kelionę perskaičiau straipsnį apie tai, kad mažiems vaikams geriausia yra pastovumas, namų aplinka, o ne kažkokios kelionės, kur susimaišo ritmas, padaugėja įspūdžių, mažo vaiko nervinė sistema su viskuo nesusitvarko, vaikas tampa irzlus ir gali net susirgti. Nieko keisto, kad kelionės aš visiškai nelaukiau.

Po to, kai iš Palangos važiavau 6 valandas, pirminį planą važiuoti į Čekiją, Karlowy Wary ir Praha, pakeiteme į kelionė po Lenkiją. Be jokio konkretaus plano kur. Neva, arčiau, trumpiau važiuoti, mažiau pavargsime, o jei ką… galėsime apsisukti ir važiuoti namo.

Liublinas ir Tarnuvas

Pirmą dieną nuvažiavome iki Liublino, su vienu sustojimu Augustave. Niekada nestokite Augustave, jei norisi papietauti, jau antrą sykį mes padarome tokią klaidą. Normalių kavinių ten nėra. Kai sakau normali, turiu omenyje tokių, kur tik pamačius kyla mintis – va čia, einame, valgome. Kaip ir pirmą kartą, kai važiavome namo iš Stebuklų kelionės, Augustave maistą pirkome parduotuvėje ir valgėme mašinoje. Maistas keliaujant su vaikais labai svarbu, nes sotūs vaikai lygu sukalbami vaikai. Tada galima eiti ir tyrinėti, pažinti ir sužinoti. Nes pilvuko negraužia alkio kirminas :)

Liubliną ir kempingą, kuriame ketinome apsistoti, pasiekėme vakarop. Kempingo aplinka nesužavėjo visiškai – netvarkinga teritorija, jokios virtuvelės, normalių dušų ir WC. O naktį dar ir triukšminga kompanija, kuri, kaip supratome buvo kempingo prižiūrėtojai. Tiesa, buvome pasivaikščioti prie ežero, saulėlydis buvo nuostabus. Ryte palikome kempingą su mintimi grįžti, bet dienos eigoje savo planus koregavome ir dėl to tik džiaugėmės.

Liublino senamiestis gražus, bet apleistas. Kaip visada tokiuose miestuose mane apima noras viską renovuoti, prikelti praėjusiais laikais buvusią didybę. Tas jausmas nepaleido visą kelionę. Taip pat man buvo atradimas, kad Lenkijoje kiekvienas miestukas turi senamiestį, dažnai net Viduramžius menantį. Šis atradimas labai patiko.

Paklajoję Liublino gatvelėmis, pasižvalgėme į miestą iš aukšto bokšto, aplankėme muziejų, kuris man pasirodė panašus į nacionalinę dailės galeriją – su senovės rakandais, tautiniais kostiumais ir senaisiais amatais ekspozicijose, po skanių pietų dar migdėm Mariją vežime ir planavome grįžti į tą patį, mums nepatikusį kempingą. Apsigalvojom. Suradome kempingą Tarnuve ir nusprendėme važiuoti ten. Nepasigailėjome.

Kelionė kemperiu todėl gera, kad pats gali reguliuoti savo kelionės greitį, atstumus, nakvynės vietas ir laiką, kurį praleisi viename ar kitame mieste. Tarnuvas (Tarnow) mums labai patiko – tvarkingas, nedidelis miestas su gražiu senamiesčiu, nuostabiu parku su daugybe veiklų vaikams, labai tvarkingas kempingas (apie kempingus paruošiu atskirą įrašą), skanus maistas, o svarbiausia – vandens pramogų parkas už kempingo tvoros. Pastarasis dalykas labai patiko mūsų vaikams, todėl ėjome visi, maudėmės ilgai, net Marijos negalėjome iš vandens ištraukti. Nuotraukoje – seniausias namas Tarnuve, statytas XV amžiuje.

Krokuva, Aušvicas, Veličkų druskos kasyklos

Krokuvoje ir aplink ją ketinome aplankyti ir Aušvicą ir druskų kasyklas. Nepamatėm nieko. Tik šiame mieste pasijuto mūsų kelionės neplanavimo trūkumas – bilietus galėjome įsigyti internetu, nebūtų reikėję stovėti eilėse.

Prie druskų kasyklų eilės milžiniškos, lyg ir nusprendėm palaukti, bet laukdami išgirdome, kad ekskursijos trukmė – 3 valandos. Susižvalgėm su vyru ir nusprendėm, kad Marija tikrai tikrai per maža tokiai ekskursijai. Panašiai buvo ir Aušvice. Negalėjome ramiai vaikščioti, nes Marija, kaip buvom planavę, nemiegojo, ant rankų būti nenorėjo. Pastovėjome, pagalvojome apie beprasmes aukas ir apsisukome nusprendę grįžti, kai aplinkybės bus kitokios. Šį kelionės momentą galėčiau išskirti kaip vienintelį minusą. Toliau viskas tik geriau ir smagiau.

Krokuvoje apsistojome labai visų išgirtame kempinge Smok. jokiame kitame kempinge per visą kelionę tokios draugiškos, bendryste persmelktos atmosferos nepatyrėme.  Skyrėme vieną dieną Krokuvos senamiesčio tyrinėjimui, Vavelio piliai (į vidų nėjome, dėl eilių prie bilietų ir Marijos). Krokuva manęs nesužavėjo. Turistų daug, turistams skirtų niekučių dar daugiau, laiko atrasti kažką man įdomaus buvo mažoka. Tiesiog taip, užsidėjom pliusiuką, kad buvom ir keliavome toliau.

Nuostabioji Torunė

Torunės kempingas, kuriame apsistojome, yra kitoje upės pusėje, nei visas senamiestis, todėl atvažiavę senamiesčio mes nematėm. Dalis šeimynos išėjo į vandens parką nusiplauti kelionės dulkių (kempingo svečiai gauna papildomą valandą nemokamai), o mes su Marija ėjome pasivaikščioti. Jau eidama įspūdingu metaliniu tiltu per upę aš aikčiojau. Tokį įspūdį man padarė senieji Torunės miesto mūrai. Didingas, galingas, labai gražus, elegantiškas, draugiškas, šis miestas man paliko didžiulį įspūdį ir patiko labiausiai iš visų, kuriuose lankėmės šioje kelionėje.

FB ir Instagram’e sulaukiau klausimų ar ragavome įžymiųjų Torunės meduolių. Neragavom, net nenufotografavom. Čia viskas dėl to, kad kelionei nesiruošėm ir nežinojom, kad tie meduoliai tokie įžymūs. Tiesa, jie labai gražūs, visokiais raštais išmarginti. Labiau nei meduoliai mane sužavėjo seni namai ir atviri jų kiemai, bei laiptinės. Kai gali užeiti, žiūrinėti, lipti laiptais ir galvoti, kiek žmonių lipo jais prieš mane.

Sopotas

O po Torunės ir senovinių mūrų – prie jūros! Nesame mėgėjai gulinėti paplūdymyje, todėl Sopote daug vaikšiojome. Nenoriu lyginti lietuviško ir lenkiško pajūrio nei vieno naudai, nes Palangoje atostogauju kasmet ir ji man labai patinka. Sopotas ir Gdanskas taip pat labai patiko ir mielai sugrįžčiau ten ilgesnėms atostogoms. Paplūdimiai tvarkingi, daug veiklos mėgstantiems vandens sportą, galima stebėti iš uosto išplaukiančius laivus, maitinti žuvėdras, maudytis. Na, nieko labai išskirtinio. Pajūris, kurortas ir tiek.

Elkas

Šį miestą prie ežero radoem atsitiktinai, ieškodami gerai įvertinto kempingo pusiaukelėje tarp pajūrio ir namų. Labai džiaugėmės ten apsistoję. Ežeras su puikiu paplūdymiu – už empingo tvoros, pasivaikšiojimui puikiausias takas palei ežero pakrantę. Galėčiau šį miestą palyginti su Druskininkais. Labai tvarkinga, labai gražu. Keliaujant kemperiu tikrai verta čia sustoti bent jau grįžtant namo.

 


Kelionė kemperiu patiko labai labai mums visiems. Važiuodamas namo vyras prisipažino manęs, kad reikės iš pusiaukelės važiuoti namo. Taip buvau su savo nenorėjimu važiuoti jį išgasdinus :) Jei nebūtų reikėję atiduoti išnuomoto kemperio, aš būčiau keliavusi dar savaitę, ilgiau pabuvusi Torunėje, prie jūros ir paskutiniame mūsų aplankytame mieste Elke.

Kemperį nuomavome kemperiukai.lt Labai rekomenduoju juos, kemperis buvo tvarkingas, nieko netrūko ir viskas buvo gerai. Nuoaidos už reklamą negavau :)

Greitai parašysiu atskirai apie kiekvieną mūsų aplankytą kempingą ir savo patirtį juos renkantis.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *