Kaip sukurti vaiko kambario biblioteką?

Jeigu dirbčiau tokį darbą, kurio darbo valandų ir dienų negalėčiau pati lemti ar koreaguoti, Knygų mugės laikotarpiui pildyčiau atostogų prašymą. Vienas pažįstamas žmogus, antrą dieną prasilenkdamas su manimi Litexpo, sako: Tu gal čia dirbi? Sakau: ne, tik kruopščiai vartoju. Kokios įtraukties mano vartojimas? Visoms dienoms susiformuoju asmeninę renginių lankymo programą, vidutiniškai mugėje praleidžiu po 7 val. per dieną, nešuosi užkandžius, pietauju ir ilsiuosi jos metu neapleisdama teritorijos. Naudoju apps’ą (jį šiemet lyginau ir kritikavau dėl pernykščio pranašumo), nešuosi užrašus, į kuriuos konspektuoju renginių, diskusijų, pristatymų metu mane sudominusią informaciją, kilusias idėjas, kitokį minčių šturmą, užrašuose išsisaugau galimai man įvairiausias aspektais aktualių žmonių duomenis.

Knygų mugėje turiu tikslą pasidaryti visų einamųjų metų intelektualinį minčių ir veiksmų planą, o jos metu laikausi aiškios disciplinos ir įsigyju tik porą leidinių, kurių autorių autografus man ypatingai brangu gauti. Keturios lankymosi dienos mūsų šeimos biudžetui neturi jokios skaudžios įtakos: mugėje neišleidžiu labai daug pinigų, net daug neišleidžiu. Neleidžiu to sau, nes laikausi taisyklės pirkti knygas tik tada, kai perskaitau anksčiau įsigytas. Man tokia pirkimo higiena yra būtina, prigijusi, ir 9/10 kartų esu ne emocionali pirkėja net metų eigoje. Be to, nemažai knygų gaunų dovanų, džiaugiuosi, kad mano aplinkoje žmonės ne tik klauso, bet ir girdi ☺ Todėl jeigu kalbama apie pačių knygų kelią į namus, mugės laikas skirtas argumentuotam būsimų pirkinių sąrašui sudaryti, o ne šokčiojimams su maišais per balas į automobilį.

Poknygųmuginis mano tekstas yra ne tik įkvėptas vieno renginio, bet glaudžiai paremtas jo pranešimo medžiaga. Kokio? Apie vaikų bibliotekas. Sakysite, labai nišinis bibliotekininkų pasaulis? O visai ne. Neičiau į renginį, jei matyčiau tik nišas, bet ne į jas įstatytus langus. Atidarau vieną jų: pristatomas Stokholmo vaikų bibliotekos modelis, pranešimo antraštė –  “Vaiko lūkesčių biblioteka”. Švedė, aptariamos bibliotekos vadovė, Helena Gomér, prezentavo gerosios praktikos studiją: kuo remiantis ir kaip jie bebaigią rekonstruoti savo miesto vaikų biblioteką.

Kaip veikė švedai? Suprato, kad svarbu du dalykai: a) ką apie bibliotekos įrengimą sako mokslininkai, tyrėjai, empyrikai? b) kokie yra skirtingo amžiaus grupės vaikų lūkesčiai, ką mano jie? Pirmiesiems suformulavo užduotis tyrimams apie vaikų raidą ir pažintinius gebėjimus bibliotekų kontekste, antruosius tiesiog apklausė ir susintetino abejus gautus duomenis.

Kodėl Tau turėtų būti įdomi informacija apie vaikų biblioteką?

Turėti – neprivalo, bet galėtų, jei turi vaikų ir namus. O namuose – vaikų kambarį (jei šiojo – ne, visada idėjas perleisk per savo situaciją ir motyvaciją). Dar klausydama pranešėjos aš konspektavau, o galvoje jau tiesiogiai konvertavau girdimą informaciją į buitinį, šeimos mastelį: jeigu tave pasiekia vertinga informacija, juk tik nuo tavęs priklauso, kokį jos vertės ekvivalentą nustatysi. Aš sakau, kad pastarosios – didelis – todėl siūlau jį įgalinti ir Tau: padaryti vieną didžiausios grąžos investicijų savo vaikų kambario įrengime – suformuoti bibliotekos erdvę. Kad žingsnis būtų svarus ir efektyvus – atsižvelgiant į švedų ekspertinę patirtį.

Viskas priklauso nuo vaiko(-ų) amžiaus, kurie auga Jūsų namuose, bet augant ir viename kambaryje gyvenant skirtingos amžiaus grupės vaikams, net ir vieną biblioteką, jei apstatomas plotas įpareigoja, galima adaptuoti ir pritaikyti keliems poreikiams. Labai svarbu ambicingai panorėti ir kūrybiškai pasukti galvą. O gal tiesiog – nedaryti bet kaip. Tad vaikų metų suderinanumo ir kooperacijos užduotis palieku Tau, o aš čia pateiksiu švedės išryškintus konkrečių amžiaus grupių lūkesčius. Pagalvojai: siūlo įrengti namie biblioteką, ir dar ją reikės perprojektuoti vaikams augant? Būtent taip ir noriu pasakyti: kaip keičiate išaugtą lovelę, vien fiziniais sumetimais, taip keiskite ir išaugtą biblioteką – sąmoningos tėvystės ir geriausios kloties linkėjimo savo ikriukams – motyvu.

Neretu atveju sakydama „biblioteka“ čia kalbu apie „knygų kampą“, ar teisiog knygų laikymo interjere organizavimo  sturktūras, tačiau tam nusakyti visiškai sąmoningai naudoju ir Tau siūlau naudoti Vaiko kambario BIBLIOTEKOS terminą. Ne tik vartoti šnekant, bet ir įvardinti, bei įvietinti knygoms skirtą erdvę kabančiu užrašu/plakatu/pastatomomis raidėmis/bet koks kitas kūrybinis sprendimas, „BIBLIOTEKA“ . Kodėl tai verta padaryti? Vietos įvardijimas teikia jai didesnę reikšmę, nurodo konkrečios tūrinės namų erdvės identinetą su jai būdinga struktura ir motyvais. Toks erdvinis vienetas sukuria pojūtį, o ilgalaikėje perspektyvoje –  ir užaugina pasąmonėj sinapsę, jog terminas „biblioteka“ yra lyg ir atskira teritorija, į kurią „einama“, joje veikiama ir ji apleidžiama, kai pasinaudojama, bet tuo pačiu ji tokia pati sava, saugi, „įaugusi į kraują“, kaip ir kita kambario/namų vieta. Naudodami užrašą nesąmoningai priartinsime vaiką prie lankymosi ir buvimo kitose vietose, vadinamose bibliotekomis (ugdymo įstaigų, viešose). Čia toks gudrus tiltas netik į literatūrą, bet ir į bibliotekos, kaip institucijos, prisijaukinimą. Apie įsisąmonintą poreikį lankytis bibliotekose, turbūt diskutuoti neverta: jei reikėtų rinktis, ar „už“, ar „prieš“, absoliuti dauguma tėvų norėtų, kad jų vaikai naudotųsi ir leistų laiką bibliotekose. Be abejo, jei nuosava ir kitos bibliotekos atliepia vaiko lūkesčius. Tolesnės instrukcijos į tai ir ves.

Švedai išskiria keturias vaikų amžiaus grupes, pagal kurias transformuojamos ir bibliotekos. Apibendrinantis visas grupes motyvas: vaikams turi būti maksimaliai suprantama knygų organizavimo struktura, turi nestigti žaidimo elementų, turi būti saugu.

0-3 metų vaikai

Knyga jiems yra objektas. Objektas privalo būti lengvai pasiekiamas nuosavomis rankutėmis, t.y. knygų laikymo elementai išdėstomi pažemėje, keliasdešimt centimetrų nuo grindų paviršiaus. Didelė dalis tokio amžiaus vaikų veiklos vyksta tiesiog ant grindų ir jų vystymuisi tai labai naudinga, todėl bibliotekos erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės ir ergonomika: prie knygų lentynėlių, ant grindų gulėti tekstiliniai elementai, ant kurių patogių vartytis, gulinėti, sėdėti (vienam ar su prisijungiančiais vartyti/skaityti): įvairaus storio kilimėliai, kimšti pufai, didelės pagalvės ir pan. Tokio amžiaus vaikų knygos neturėtų būti išdėstytos remiantis abėcėline ar kita pažįstama katalogavimo tvarka, rekomenduojama grupuoti pagal spalvas, galbūt – dydį. Labai svarbu: knygos turi būti viršeliu, visu didžiuoju paviršiumi, nukreiptos į vaiko akis, o ne sustatytos nugarėlėmis, kaip tai daroma suaugusiųjų lentynose.

3-6 metų vaikai

Daugumą jų sudarantis procentas – tai dar nemokantys skaityti darželinukai. Priklausomai nuo knygų išdėstymui paskirto erdvės ploto, jos turėtų būti išdėstytos taip pat ne pagal autorius, abėcėlę, o šiuo atveju suskirstytos į lentynas (ar jų dalis) pagal temas, su konkrečią tematiką išskiriančiu bruožu: bent kelių knygų padėjimu viršeliu į priekį . Kaip tai atrodo? Pavyzdžiui: lentyna skirta temai apie automobilius/princus ir princeses/gamtą ir pan., ir bent kelios knygos guli viršeliu į priekį). Lemiant knygų išdėstymą ir bibliotekos interjero sprendimą turėtum atsižvelgti į dar du labai svarbius amžiaus grupės ypatumus: vienas – tai mąstymo kategorija, kurios pagrindu knygų apie kosmosą vaikas ieškos aukštai, o apie gyvates – palei grindis; todėl tokia logika jas skirstydama sukursi tik dar draugiškesnę “vartotojo sąsają”. Antras – tokio amžiaus vaikų smegenų potencialas pilnai išvystomas judant. Tam, kad vaikas įsisavintų informaciją, tikslą pasiekti jam reikia per fizinę veiklą: įlįsti, pasiekti, pasislėpti, užlipti. Todėl darželinuko bibliotekoje integruokite kopėtėlių, laiptelių, laipiojimo virvių, supimosi tinklų ir pan. konstrukcijas. O gal visus apektus apjungsite į, pvz. medžio ar tvirtovės instaliaciją, kurią bus galima visą “įsisavinti” tiek lipant knygos, lyg obuolio, tiek nuo debesies pasiimant norimą leidinį. Atminkite: knygą pasiimti ir rasti vaikui yra be galo svarbu, nes pats skaitymas vis dar vyksta su suaugusiojo pagalba, tadodėl darželinuko biblioteka turi būti maksimaliai orientuota į žaidimų erdvę.

6-9 metų vaikai

Jau pradeda ir skaito patys. Pradinukai. Jie vis dar labai judrūs, tad šiai amžiaus grupei rasti ir “nusiskinti” knygą gali būti taip pat naudinga, tik jau patys skaitantys vaikai, švedų pastebėta, labai mėgo turėti “slaptų vietelių”, kur ramiai įsitaisę, prigulę ir pasislėpę, gali skaityti: visokiausių angų, būdelių, namelių ir kitokių slėptuvėlių. Čia jau jiems nėra būtina ten tilpti su suaugusiuoju, priešingai – svarbu turėti asmeninę vietelę. Kiek namų sąlygos leidžia, įgyvendinkite. Knygų išdėstymas tokio amžiaus vaikams vis dar aktualus tematinis, ne acėcėline rodykle. Tačiau pradinukams jau gali tikti ant lentynų priklijuotos ir keliomis kalbomis nurodytos ir parašytos temos, gal net temų “key words”, kaip dalykinės rodyklės užuomazga, nors šioji dar gali būti tik pieštinė, paties vaiko sukurta. Žingsnis vis rimtesnės bibliotekos link.

10-13 metų vaikai

Jau ir ne vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Tokio amžiaus vaikai švedams atsakė, jog bibliotekoje jie norėtų klausyti muzikos, turėti virtuvę, net baseiną. Tad skandinavai suprato, kad knygos knygomis, bet šiems vaikams viskas turi būti orientuota į procesą, o ne rezultatą, tad įrengė didžiulę virtuvę, kurioje jie patys gali gamintis, pasišildyti maistą, įrengta kūrybinė, meninė erdvė, daug vietos pagulinėjimui, ieškojimams, pokalbiams. Ką daryti su tokiu ieškotojo amžiumi namų sąlygomis? Biblioteką transformuoti į knygų sudėjimą konkrečiam vaikui aktualioje tematikoje: aplink molbertą, jeigu piešia, aplink konstrukcines dirbtuvėles, jeigu auginate inžinierių. Biblioteka gali būti ir mobili, ant ratukų, perstumiama pagal nuotaiką. Vaikui bus be galo malonu pasakyti, kaip jis pats įsivaizduoja savo biblioteką ir ar jaučiasi išaugęs turimą. Nuomonės ir ieškojimų metas. Tokio amžiaus vaikai jau geba ir net mėgsta atlikti ką nors pagal jiems patinkančią sistemą, eigą, tam tikrą tvarką. Gal toks paauglys atsisiųs į savo išmanųjį įrenginį programėlę, skirtą susidaryti namų bibliotekos katalogui ir kruopščiai paruoš savo knygų duomenų bazę su aprašymais ir iš tinklo parsisiųstomis knygų viršelių nuotraukomis. Jo biblioteka bus telefone, o materialios knygos prijungtos prie bendros šeimos bibliotekos, bet betkur būdamas jis galės disponuoti savo bibliotekos informacija. O gal įdomi užduotis jam bus padaryti tokį visų namų bibliotekos archyvą ir susinchronizuoti jį su visų namiškių įrenginiais. Galima aptarti, skirti laiko kartu pasidomėtiegzistuojančiomis knygų katalogavimo (pagal autorių, išleidimo metus, žanrą) tvarkomis ir nutarti, kokią jis norėtų pasirinkti savo ar visų namų bibliotekai tvarkyti. Įgalintas veikti :)

14+ metų

Tu tikrai žinai ne taip, kaip turėtų būti… Pasitikėk juo/ja.

Knygų mugėje gražiausios išrinktos šių metų vaikų knygos “Laimė yra lapė” autorė, Evelina Daciūtė, dedikuodama knygą, man sakė: ir pasakyk Kotrynai: kas daug skaito, vėliau rašo knygas ☺ To ir linkiu.

 

Iliustracijos iš:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18

Palik komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *