Šiandien kviečiu Tave sugrįžti į mano namus.
Penktadienį pagaliau pardaviau senas vaikų lovas. Nors dar į jas tilpo, bet mačiau, kad maža erdvės, ypač Sofijai. Iki naujų čiužinių ir lovų liko savaitė, todėl namuose įvyko miegamų vietų rokiruotė. Vaikai miega kartu, vienoje lovoje, mūsų miegamajame. Mes miegame ant sofos. Vaikams nuotykis. Kalba, juokiasi kol užmiega, o mes su vyru laukiam kol galėsim į savo lovą grįžti.
Jau pernai nupirkau seną lovą ir čia labai garsiai dėl jos džiaugiausi. Ieškojau antros tokios pačios senos, deja, nesėkmingai. Buvo dar viena bėda – lova, kaip ir skirta Sofijai, bet ji kategoriškai atsisakė joje miegoti. Ir tada…
Lovą reikėjo perdažyti. Todėl Sofijai dažus leidau išsirinkti pačiai. Aš labai siūliau pilką, galvodama apie kitus ryškesnius akcentus kambaryje, ji rinkosi tarp rožinės ir auksinės. Tu supranti kas nugalėjo. Žinau, skeptikai sakys, kad tokia spalva sugadinau seną lovą. Bet čia tik dažai. Labiau, nei ji buvo sugadinta (rudais, grindų lentų dažais) aš jos tikrai nesugadinau. Ir kada, jei ne dabar leisti jai turėti rožinę lovą? Ir baldakimą, jei labai norės.
Dažus lovai pirkome Senukuose, purškiami, tinkami visokiems paviršiams.
Nors Sofijos kambario remontas ne pirmas eilėje, sukūriau jos kambariui spalvų paletę. Labiausiai turbūt, kad pati nusiraminčiau. Juk tikrai ta rožinė lova nieko tokio.
Prisipažinsiu, pradžioje buvau išsigandusi šito sprendimo, bet dabar galvoju, kad bus įdomu. Ką Tu manai apie rožinę lovą?
