Susipažink: Justina ir kambarinės gėlės, nepastebimai atsiradusios jos gyvenime

Galiu drąsiai sakyti, kad šie metai TenKurNamai tinklaraštyje – kambarinių augalų metai. Gėlės įvairiausios, mano mylimi sukulentai ir tekstai apie juos tiesiog užvaldė. Tiesą sakant, būtent kambarinės gėlės, jų žaluma ir rūpinimasis jomis šį šaltą pavasarį mane gelbėjo nuo niūrių nuotaikų ir burbėjimo apie blogą orą.

Todėl nieko keisto, kad ir naujos pažintys šiais metais susijusios su kambariniais augalais. Justina Darulytė prekiauja kruopščiai atrinktomis kambarinėmis gėlėmis tiesiai iš Olandijos. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir būtų įprasta istorija, bet tokių, čia TenKurNamai, mes nepasakojame. Justina ir jos Kambarinės gėlės yra istorija apie tai, kaip netikėtai kambarinės gėlės tapo ne tik jos pačios namų puošmena, bet ir nuolatine veikla. Skaitykite iki pačios pabaigos, nes ten – labai vertingi patarimai perkantiems gėles namams.

Kaip prasidėjo Tavo veikla? Ar reikėjo drąsos pradėti dirbti srityje, su kuria anksčiau neturėjai nieko bendro?

Susimąsčiau… Ištiesų, nuo ko prasidėjo mano veikla? Dabar prisiminus, atrodo, kad link šios veikos ėjau jau kurį laiką, net to nepastebėdama. Bet viskas prasidėjo nuo savo pačios namų kūrimo. Užsisakiau gėlių vieną kartą, antrą, trečią ir supratau, kad gėlės nebetelpa namuose. Ėmiau dalį gėlių siūlyti draugėms. Interesantų atsirado tiek daug, kad nusprendžiau pasidomėti šia rinka Lietuvoje. Gėlės ir toliau plūdo į mano namus, o aš nutariau pabandyti jas pasiūlyti ne tik draugų ratui.
Šioje srityje buvau visiška naujokė. Net sakyčiau, kad aš buvau viena iš tų, kurios yra labai kategoriškos augalininkystės klausimu ir vengia bet kokio sąlyčio su rūpesčiu, atsakomybe, kas yra neatsiejama nuo augalininkystės procesų. Ir dabar nuolat sutinku tokių žmonių, kurie kaip ir aš kažkada, mano kad gėlės jų nemyli, kad jie nesutverti augalininkystei. Ir dabar jau galiu pasakyti, kad tai tikrai netiesa, tas rūpestis ir atsakomybė teka mūsų gyslomis, tai įgymta, kaip motinystė. Aš mėgstu sakyti taip – augalininkystė, kaip išugdytas skonis alyvuogėms, atrodo niekada nemėgai alyvuogių, bet štai vieną dieną kažkas nutiko, subrendai, ir tapai alyvuogių skonio žinovas, gurmanas. Ar man reikėjo drąsos pradėti dirbti šioje srityje? TAIP, aš ir dabar bijau. Tačiau kaip gera man čia būti!

Kas Tau smagiausia Tavo veikloje?

Visuomet mėgau veikti kažką, kai pasimato tiesioginis ir labai ryškus rezultatas. Gėlės pagyvina namų aplinką, mano kuriamos gėlių kompozicijos teikia džiugias emocijas. Tos žmonių emocijos yra mano kuras. Kartais jaučiuosi, kaip prieglaudos namų darbuotoja, išleidžianti augintinį į jo naujus namus, kur jį mylės, rūpinsis, o jis atsilygindamas puoš namus ir visaip kaip gerins namų aplinką. Ar tai gali būti nesmagu?

Ką manai apie visą pasaulį apėmusią augalų maniją (džiunglių namuose kūrimą) ir augalų madas?

Augalų manija man džiugina širdį, tai tik parodo, kad mes pavargome nuo netikrumo, nuo dirbtinumo, nuo visko kas greitai gaunama ir reikalui esant atiduodama. Mes vėl atsisukome į gamtą, mes pagaliau nebijome, ir atvirkščiai – į savo namus įsileidžiame rūpestį ir atsakomybę!
Tačiau mada? Viskas taip laikina… Augalą įsigijame dar mažiuką, kartais jis keliauja iš kartos į kartą, ar čia gali dominuoti mada? Šiuo metu pasaulis pamišęs dėl monsterų. Šį augalą matome ant garsiausių žurnalų viršelių, populiariausių mados dizainerių fotosesijose. Žinome, norime ir mes nors dalelę populiarumo turėti savo namuose, bet ar susimąstome ką darysime su šiuo augalu, kai jis užims pusę kambario (monstera yra labai greitai auganti)? Būti madingu yra gerai. Pavyzdžiui aš visuomet noriu būti madinga, tik man mada yra tai ką aš jaučiu savo širdyje. Taip ir su augalais, pamatai jį ir jauti, TAI JIS. Kiekvienas augalas yra stebuklas, tik reikia parinkti jam tinkamą vietą ir nepamiršti jam vis kartoti, koks jis nuostabus yra. Sako, kad taip ir pagalį pražydinti įmanoma :)

Nuo ko patartum pradėti kurti savo namų džiungles?

Savo namų džiungles reikia pradėti kurti nuo… nuo…čia nėra taisyklių! Ir tikrai nėra augalų, kuriais labai paprasta ar labai sunku rūpintis. Čia Jūsų „kūdikis“, kuris nori valgyti, gerti ir šiek tiek dėmesio. Jei pasiseks su pirmuoju augalu, net nepastebėsite kaip atsiras antras ir trečias, o čia jau žiūrėk ir visos džiunglės. Rinkitės augalą, kuris yra Jums mieliausias, puikiai žiūrėsis ir, žinoma, jausis Jūsų namuose numatytoje vietoje. Neskubėkite susipirkti visų augalų iškart ir apstatyti visus galimus namų kampus. Leiskite sau apsiprasti su kiekvienu nauju gyventoju. Aš pati asmeniškai augalo vietą pakeičiu bent tris kartus, kol tikrai nusprendžiu, kad taip, tai tikrai tinkama vieta jam. Tad mano patarimas – neskubinkite šito reikalo, augalas pats Jus pasirinks.

Kokias gėles, Tavo manymu, lengviausia auginti?

Tas, kurias labiausiai myli. Literatūra dažnai mini sukulentus, kaip mažiausiai dėmesio reikalaujančius augalus, bet man asmeniškai tai visiškai netinka. Aš arba perlaistau, arba dvejoju, kad gal dar nelaikas lieti ir išdžiovinu. Tačiau yra žmonių, kurie puikiai supranta sukulentų kalbą, todėl pas juos jie bujoja neįdedant daug pastangų. Taip pat vis pamirštu dažniau palieti paparčius, tad jie greitai man parodo, kad jau pavėlavau prarasdami savo estetišką išvaizdą. Nedraugauju aš su jais, gal mažai myliu, nežinau. Mano nuomonė yra paremta tik asmenine patirtimi. Aš mėgstu augalus, kuriems užtenka mano dėmesio ritmingai, tai yra vieną kartą į savaitę – visi fikusai, bananmedžiai, alijošiai, vijokliniai augalai, palmės – tai mano namų džiunglės!

Į ką patartum atkreipti dėmesį renkanti augalus parduotuvėje?

Rekomenduočiau pirmiausia apžiūrėti augalų apatinius lapus. Visi kenkėjai dažniausiai pirmiausia apsigyvena apatinėje lapo dalyje. Gali matytis tiek patys vabaliukai tiek jų paliktos žymės. Toks augalas serga, ir čia jau jūsų pasirinkimas ar imtis gelbėtojos vaidmens ar vis gi atsisakyti šio augalo, nes nevisuomet pavyksta augalą išgelbėti. Taip pat rekomenduoju apžiūrėti augalo žemę. Pastebėjau, kad parduotuvėse, augalus visus lieja vienu metu ir dideliais kiekiais. Žemė dažnai būna labai stipriai sudrėkinta. Jei pasirinksite tokį augalą, kurio šaknys netoleruoja vandens pertekliaus, gali būti, kad augalo šaknys pradės pūti, todėl arba tik įsigijus tokį augalą jį kuo greičiau persodinkite, tuo pačiu įvertinsite ir jo šaknų būklę, arba tiesiog pasirinkite augalą, kurio žemė nėra taip stipriai sudrėkinta. Dar vienas ženklas, kad augalas yra sveikas ir pasiruošęs keliauti į naujus namus- naujai leidžiami lapeliai, šakelės. Apžiūrėkite augalą, ir jei tai pastebėsite – vadinasi geras ženklas :)

Kada reikia persodinti parduotuvėje nusipirktus augalus?

Pirmiausia, persodinti reikia jei yra būtinybė pasirūpinti augalu. Persodinkite,jei augalui reikia skubios pagalbos (perliejote, žemė pasidarė netinkama). Skubios pagalbos atveju nepaisykite jokių rekomendacijų. Augalą persodinti ir pašalinti pūti pradėjusias šaknis – būtina bet kuriuo metų laiku. Vis gi norėdami užauginti sveikus, gražius ir širdį džiuginančius augalus, mes vadovaujamės geriausiomis praktikomis. Jei nėra jokios grėsmes, kambarines gėles genėti ir persodinti rekomenduojame pavasarį, tai visos gamtos prabudimo laikas.

Kambarinės gėlės Facebook ir Instagram

 

Sukulentai kraustosi į kiemą. Amžinai gyvenanti perkūnropė

Gražių istorijų su Sigita pasakojam ne tik apie daiktus, spalvas, formas, namų jausmą. Ji jau oficialiai tituluojama sukulentų fėja, rengia nebe pirmas dirbtuves, dalinasi žiniomis. O po pirmų tokių, vykusių praėjusiais metais, ir aš pamėgau sukulentus. Nebėra laisvos palangės namuose, o žaluma tokia džiuginanti ir jos vis negana. Bet visada prisimenu kaip sukulentai atrodo Maroke, pusdykumėse, kaitroje, ten, kur tikrieji jų namai ir visada gailiuos, jog tokius grožius tik namų sąlygomis galiu auginti. Ir visai netikėtai, atradau, jog Lietuvoje turime taip pat natūraliai augančių ir labai daug ištveriančių augalų – perkūnropę bei šilokus. Ir suskubau jų ieškoti savo mėgstamam Kalvarijų turguje. O tuo pačiu pasidairiau idėjų, patarimų, kaip ir kur juos sodinti, komponuoti.

Turbūt ne kiekvienas žino gėlę pavadinimu perkūnropė. Man pačiai tai naujas atradimas. O draugė, pasidalinus jų nuotraukomis, pajuokavo, kad geras lietuviškas keiksmas galėtų būti ta „perkūnropė“. Taip, tai gėlė, ne daržovė, kaip būtų galima pagalvoti, išgirdus pavadinimą. Tiesa, yra ir kitų, dar įdomesnių vardo variacijų – ang. Houseleeks ir Liveforever (lot. Sempervivum). Taigi, „gyvenanti amžinai“ vadinama dėl to, kad daugiametis augalas puikuojasi žaliais lapais ir per žiemą. Dar perkūnropė yra labai atspari ir prisitaikiusi augti net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Mūsų sode joms bus rasta „blogų“ sąlygų, manau, dėl to ir rado šios gėlės mane, jog bent ką nors pušyne įdomaus galėčiau auginti.

Kaip auginti perkūnropes?

Perkūnropės yra tarp tų augalų-sukulentų, kurie itin atsparūs šalčiui. Tai savybė, kuri daro juos labai populiarius kaip sodo augalus. Jiems reikalinga tik gauti šiek tiek vandens ir būti apsaugotiems nuo ypatingai spiginančios ir kaitrios saulės.

Mane sužavėjęs dalykas – jog perkūnropėmis ir šilokais apželdinami stogai. Yra net specialias paslaugas siūlantys žmonės, kurie tiesia perkūnropių kilimus tiesiai jums ant stogų. Po eksperimentų ir kompozicijų sodo alpinariume, svajosiu ir apie stogą, bent ant vaikų žaidimų namelio : )

O Tu ar norėtum tokių augalų savo kieme?

Sukulentai namuose. Kaip genėti storalapį (laimės medį)?

Sukulentų yra įvarių dydžių ir formų. Jų įvairovė yra tai, kas mane labai žavi. Vienas pirmųjų sukulentų mano namuose – storalapis, dar kitaip vadinamas Laimės medis. Moksliškas jo pavadinimas – Crassula Ovata, o jei ieškosi daugiau informacijos apie šį augalą, anglų kalba tai Jade plant. Savo storalapį turiu jau beveik 12 metų, gavome jį kaip vestuvinę dovaną – mažą augaliuką, prie kurio buvo prierašas- Šeimos laimės medis. Augo jis labai įvairiai, buvo laikas, kai visai pamiršusi, jo nelaisčiau gerus 3 mėnesius, buvo laikas, aki augo didžiuliame vazone, kol nuo šakų svorio – išvirto. Dabar šiam augalui atėjo laikas pokyčiams. Aš nusprendžiau genėti savo storalapį.

Kad augtų gerai ir būtų laimingas, storalapį reikia prižiūrėti kaip ir visus sukulentus. Mažiau vandens, daugiau saulės – pats geriausias receptas. Nugenėti savo storalapį sugalvojau po apsilankymo Berlyno botanikos sode. Man labai patiko ten augantys, daug metų skaičiuojantys storalapiai. Įsivaizduoju, kaip atrodys maniškis, kai švęsim 50-asias vestuvių metines :)

Kaip genėti ir formuoti storalapį?

Pirmą kartą dariau tokį darbą. Žinoma, karpau krūmus savo kieme, bet kambarinę gėlę formavau pirmą kartą. Todėl ieškojau informacijos internete. Išsamiausias man pasirodė žemiau esantis video. Čia pagrindiniai dalykai, į ką atkreipti dėmesį, formuojant savo storalapį:

  • Genėti galima tik suaugusį, augalą, nes jauni augalų darbas – augti.
  • Prieš genėdama įsivaizduok, kokios formos augalo nori gauti.
  • Kaip ir medžių gamtoje, tavo augalo šakos turi būti: apačioje- trumpesnės, viršuje – ilgesnės. Formuok vainiką.
  • Vietoj vienos nugenėtos šakos, atauga dvi.
  • Storalapiai yra gerai ataugantys augalai, todėl genėti gali drąsiai.

 

Augalo formavimas – ne vieno karto procesas, todėl jei nori turėti gražų, suformuotą ir augantį taip kaip tau patinka augalą, formuoti jį turėsi pastoviai. Žinoma, nereikia to daryti kiekvieną mėnesį, bet kartą per pusmetį nupjauti nereikalingas šakas galima. Taip dabar atrodo mano nugenėtas storalapis. Praėjus keliems mėnesiams, pasidalinsiu vaizdu, kaip jis ataugo.

Kaip geriausia auginti ir prižiūrėti storalapį?

Mažas vazonas. Nuotraukoje iš Berlyno botanikos sodo matosi, kokiame nedideliame vazone auga didelis ir senas augalas. Storalapio šaknys yra paviršinės, todėl jam užtenka pakankamai mažo vazono. Augdamas per dideliame vazone augalas gali būti nestabilus ir išvirsti (kaip buvo atsitikę man).

Pakankamai šviesos. Geriausiai storalapis jausis augdamas šviesioje vietoje. Jei auginsi jį ten, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, lapai gali pakeisti spalvą, bet didelės žalos augalui nebus.

Laistymas. Geriausia būtų storalapį laistyti kaip ir visus sukulentus žiemą labai saikingai, vasarą dažniau. Jis labai gerai jaučiasi ir palaistytas mažiau.


Nori sužinoti daugiau?
Registruokis

Ateik ir išsitepk rankas smagiose sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvėse. Labai lauksiu Tavęs KAUNE!

Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Žali burtai studijoje Kaune, Lazūnų 25A

Visa informacija ir registracija yra čia.

Pavasaris – pats geriausias laikas naujiems augalams Tavo namuose!

Tapetai su kaktusais ir sukulentais Tavo namų sienoms

Po vakar dienos įrašo apie sukulentų priežiūrą žiemą, paaiškėjo, kad vienuose namuose sukulentai auga puikiai, kituose, deja, neauga visiškai. Toms ir tiems, kurių namuose augalai neužsibūna šiandien siūlau išeitį – tapetus su kaktusais ir sukulentais. Užklydusi į Etsy ir ieškodama visai kitų dalykų taip užsikabinau, kad būtinai turiu pasidalinti.

Aukščiau esantys tapetai – daug kartų matyti įvairiuose interjero puslapiuose. O man, žinodami mano pomėgį, šią nuotrauką siuntė bent 2 žmonės :)

Etsy pirmiausia man akis užkliuvo už šių, lengvai užklijuojamų, nuklijuojamų tapetų.

O šiuos labai norėčiau turėti ant savo miegamojo sienos.

Vaikus prie gražių augalų galima pratinti nuo mažens :)

Ir pabaigai, mūsų pilkai žiemai praskaidrinti – daug spalvų ir žinoma – kaktusų.

Nuotraukos iš: 1, 2, 3, 4, 5

Kaip prižiūrėti sukulentus žiemą

Kaip žinia, aš labai mėgstu sukulentus. Tai yra mano vieni mėgstamiausių augalų, dėl jų įvairovės, lengvos priežiūros ir universalumo. Iki šios žiemos man visai gerai sekėsi juos auginti. Deja, šiais metais jau atsisveikinau su dviem gražuoliais. Ir pati žinau kodėl – per daug meilės. O tiksliau – per daug vandens. Todėl pasikartojau pati ir paruošiau Tau trumpą sukulentų priežiūros žiemą vadovą. Tam, kad žinotume, kaip prižiūrėti sukulentus žiemą. Beje, tie patys patarimai puikiai tinka ir kaktusams.

Vandeniui laidi žemė ir drenažas

Vienas svarbiausių veiksnių. Man visai patinka specialus, parduotuvėse esantis žemių mišinys kaktusams. Taip pat bent trečdalį vazonėlio užpildau drenažu. Tam tinka ir keramzitas, ir stambūs akmenys, ir net kankorėžiai. Tiesa, pastaruosius geriau naudoti dideliuose vazonuose.

Drenažas reikalingas tam, kad vanduo turėtų kur nubėgti, o augalo šaknys nemirktų vandenyje ir neprasidėtų puvinys. Jei vazonas su skylute – vandens perteklius nubėgs per ją. Jei vis dėl to sodini augalą į vazoną be skylutės dugne, drenažas, kaip jau rašiau aukščiau, turi užimti apie trečdalį vazono.

Retas laistymas

Čia ta mano meilė šiųmetė… Visada kambarines gėles laistydavau „kai prisimenu“ ir visos sėkmingai augdavo. Šiemet, greičiausiai todėl, kad daug laiko leidžiu namuose, gėles prisimenu dažniau. Tai ir laistau dažniau.

Iš tiesų, žiemą sukulentams reikia labai mažai vandens. Galima juos laistyti kartą per mėnesį, ar net rečiau. Labai svarbu, kad laistant permirktų visa žemė. Tam geriausia surengti augalams maudynes – laistyti sustatytus vonioje ar virtuvės kriauklėje. Po laistymo geriausia būtų vazonus palikti pastovėti, kad išbėgtų perteklinis vanduo.

Perteklinis vanduo išbėgs tik iš tų vazonų, kurių dugne yra skylutė. Jei Tavo sukulentai auga vazonuose be skylutės, laistyti reikia atidžiau. Svarbu, kad vandens prisigertų visa žemė, todėl geriausia augalus, augančius vazonuose be skylės laistyti mažomis porcijomis, leidžiant vandeniui susigerti po truputį.

Šviesa ir saulė

Žinoma, sukulentai (ir kaktusai) yra šilumamėgiai ir jiems smagu augti saulėkaitoje. Nors saulėtų dienų mūsų žiemomis nėra labai daug, pasistenk, kad vazonai su sukulentais stovėtų kuo šviesesnėje vietoje. Taip apsaugosi augalus nuo išstypimo ir neproporcingo augimo.

Artėjant pavasariui – saulės daugėja, ji vis karštesnė ir gali nudeginti nuo saulės atpratusius augalus. Tokiu atveju geriausia augalus nuo saulėčiausios palangės nuimti ir pratinti prie saulės palengva, kol jie ir vėl galės visą laiką leisti saulės šviesoje ir šilumoje.

Kaip Tavo augalai auga žiemą? Ar visi sėkmingai sulaukia pavasario?

p.s. jokie sukulentai fotografuojant juos lauke žiemą nenukentėjo. Nuotraukoje esantys – palikti sušalti tyčia. Ant jų buvo apsigyvenę balti, sunkiai išnaikinami vabaliukai, todėl nusprendžiau, kad geriausia su tokiais augalais bus atsisveikinti, kol vabaliukai nepersikėlė ant kitų gėlių.

Kitokios gėlės namuose. Akvariumo augalai

Jokios paslapties – aš labai mėgstu gėles namuose. Tas, kurios auga vazonuose, puošia palanges ir džiugina kasdien. Be abejo, mano mėgstamiausių pirmoje vietoje – sukulentai. Apie juos galiu ir rašyti ir kalbėti labai daug. Bet ne šį kartą. Šiandien apie kiek kitokius augalus, tuos kurie dažniausiai akvariumuose palaiko kompaniją žuvytėms, apie akvariumų augalus.

Iškart noriu perspėti, kad labai daug ir detalios informacijos apie tai, kaip šiuos augalus auginti neparašysiu, nes dar labai neseniai juos auginu. Bet labai norėjau pasidalinti idėja. Bet pradėkim nuo pradžių. Nuo to, kur viskas prasidėjo.

Viskas prasidėjo, be abejo internete. Pirmiausia pamačiau kelias, mane sudominusias nuotraukas. Čia viena iš jų:

akvariumo2

Susidomėjau labai ir pradėjau ieškoti informacijos. Labai išsamiai apie tai, kaip auginti akvariumo augalus parašyta pas Martha Stiuart. O aš pirmiausia ką padariau – nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau pirmą augalą.

Mano klaida buvo, kad nepaklausiau pardavėjo kaip auginti ir prižiūrėti nusipirktą augalą. Todėl, pagyvenęs kokį mėnesį mano augalas supuvo ir teko visą kompoziciją išmesti. Taip atrodė pirmas augalas. Nuotraukoje – jau pradėjęs ruduoti ir truputį nelaimingas.akvariumo1

Antrą kartą buva gudresnė, o ir pirkau du augalus, todėl išklausinėjau ką ir kaip daryti.

  • iš vazonėlio išimti kempinę, su kuria augalai parduodami ir vietoj jos pridėti akmenukų
  • reguliariai keisti vandenį
  • naudoti dienos šviesos lempą, nes vandens augalams reikia daug šviesos
  • retkarčiais patręšti specialiomis trąšomis

Kol kas nauji augalai auga, net leidžia naujus lapus. Kartu su kažkuriuo augalu namo parvyko ir vandens sraigė, todėl galima sakyti, kad turime namuose naują augintinį, kuris atlieka ir naudingą darbą – valgo inde susidarančius dumblius.

akvariumo-augalai1

O jei nesinori vargti su akvariumo augalais, štai idėja – stikliniai indai ir tilandsijos. Tik apie šiuos augalus, kuriems nereikia žemės ir reikia labai mažai vandens papasakosiu ateityje.

akvariumo

Nuotraukos:
Sigita Petrunina
Pistilsnursery
The Merrythought

 

Konferencija Garden Style. Įspūdžiai

Praėjusį savaitgalį Trakuose vyko antroji „Garden Style“ konferencija. Labai džiaugiamės sulaukę organizatorių „Geltonas karutis“ kvietimo dalyvauti ir sužinoti apie penkis pojūčius  kaip apie kitus būdus pažvelgti į savo aplinką ir, panaudojus tam tikras detales, suteikti jai to ypatingo jausmo, unikalumo. Vieni pojūčiai yra aiškiai identifikuojami, kiti veikia pasąmonę, o dar kiti efektą sudaro tik drauge vieni su kitais, – sako konferencijos organizatoriai.

Įspūdžiais iš konferencijos paprašiau pasidalinti Renatos Glinevičienės. Tinklaraščio Mieli namai autorės.


konferencija Garden style

Labai šauni konferencija buvo. Tokia gyva ir nuoširdi, ne tokia rimta ir nuobodi kaip dažnai būna mokslinėse konferencijose. Manau buvo įdomu ir apželdinimo specialistams ir sodininkams mėgėjams. Kadangi Garden Style konferencija rengiama antrus metus, o pernai metais, nors ir labai norėjau, bet nenuvykau, šiemet džiaugiuosi čia pakliuvusi.

Konferecijos tema- penki pojūčiai. Juos aišku visi žinom: klausa, rega, skonis, kvapas ir lytėjimas. Bet kaip jie atsiskleidžia sode, mūsų gamtinėj aplinkoje ir kaip jais galima pažaisti? Konferencijos pranešėjai ir bandė užvesti ant tinkamo kelio. Turbūt didžiausią įspūdį paliko svečių iš užsienio pranešimai- James McGrath iš JAV ir Ilzė Rukšane iš Latvijos. Nors tiesą pasakius lietuviška publika buvo kaip visada santūroka, labai jau nedrąsiai užduodavo klausimus…. Bet tokie jau mes esame.

James McGrath

Taigi James McGrath man pasirodė didelis sodo filosofas. Jis pasakojo, kad sodas yra ne tik vaizdas, bet ir emocija. Reikia taip ištobulinti sodą, kad iššauktų emocinį atsaką- tam reikia net tik spalvos, formos sode, bet ir liesti, uosti, ragauti. Ir tam nereikia nei sudėtingo dizaino, nei sudėtingų kompozicijų, reikia to, kas tau asocijuotųsi su tavo gerais prisiminimais.

Garden style konferencija

Ilzė Rukšane pasakojo, kad sodas yra terapija sielai. Kad tam tikri elementai gydo per prisiminimus ir emocijas. Taip išsiplečia laiko ir erdvės ribos. Reikia nebijoti keisti savo sodo, nes tu pats keitiesi. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad visi laukė ir Linos Puodžiūtės pranešimo apie spalvas sode. Atrodo gal kai kas ir žinoma, bet visada įdomu sužinoti apie augalų skirtingumus.

DSC_3854

Bet kokiu atveju visko čia nepripasakosiu, nes įspūdžių tikrai daug. Po konferencijos man liko labai giedras ir geras įspūdis. Labai smagiai publika priėmė „Hortus aperitus“ suorganizuotą kvapų žaidimą. Pati įsivaizdavau, kad sugebėsiu atskirti pažįstamus rūtos ar serenčio kvapus, bet ne taip jau viskas paprasta su distiliatais – juk kvapas tada toks koncentruotas, kad gali ir suklysti.

Sibirkos rožynas

Dar prie to paties reiktų pridurti, kad konferencijos temą išplėtė ir parodos stendai. Jau „Sibirkos rožyno“ stendą reikia pačiam pamatyti – jokios nuotraukos neatstos įspūdžio, to wow, kurį mačiau visų akyse. Iš pradžių visi puola fotografuoti, paskui uostyti ir liesti sumerktų rožių žiedus. Jos tokios tobulos, kad net negali patikėti savo akimis, rankos pačios tiesiasi paliesti nors žiedlapio kraštelį.

Organizatorių nuoširdumas mane papirko – įsirašiau į gerbėjų gretas, eisiu ir kitais ir dar kitais metais – tol kol organizuos.

Tekstas: Renata Glinevičienė
Nuotraukos: konferencijos Garden Style organizatorių