Susipažink: Justina ir kambarinės gėlės, nepastebimai atsiradusios jos gyvenime

Galiu drąsiai sakyti, kad šie metai TenKurNamai tinklaraštyje – kambarinių augalų metai. Gėlės įvairiausios, mano mylimi sukulentai ir tekstai apie juos tiesiog užvaldė. Tiesą sakant, būtent kambarinės gėlės, jų žaluma ir rūpinimasis jomis šį šaltą pavasarį mane gelbėjo nuo niūrių nuotaikų ir burbėjimo apie blogą orą.

Todėl nieko keisto, kad ir naujos pažintys šiais metais susijusios su kambariniais augalais. Justina Darulytė prekiauja kruopščiai atrinktomis kambarinėmis gėlėmis tiesiai iš Olandijos. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir būtų įprasta istorija, bet tokių, čia TenKurNamai, mes nepasakojame. Justina ir jos Kambarinės gėlės yra istorija apie tai, kaip netikėtai kambarinės gėlės tapo ne tik jos pačios namų puošmena, bet ir nuolatine veikla. Skaitykite iki pačios pabaigos, nes ten – labai vertingi patarimai perkantiems gėles namams.

Kaip prasidėjo Tavo veikla? Ar reikėjo drąsos pradėti dirbti srityje, su kuria anksčiau neturėjai nieko bendro?

Susimąsčiau… Ištiesų, nuo ko prasidėjo mano veikla? Dabar prisiminus, atrodo, kad link šios veikos ėjau jau kurį laiką, net to nepastebėdama. Bet viskas prasidėjo nuo savo pačios namų kūrimo. Užsisakiau gėlių vieną kartą, antrą, trečią ir supratau, kad gėlės nebetelpa namuose. Ėmiau dalį gėlių siūlyti draugėms. Interesantų atsirado tiek daug, kad nusprendžiau pasidomėti šia rinka Lietuvoje. Gėlės ir toliau plūdo į mano namus, o aš nutariau pabandyti jas pasiūlyti ne tik draugų ratui.
Šioje srityje buvau visiška naujokė. Net sakyčiau, kad aš buvau viena iš tų, kurios yra labai kategoriškos augalininkystės klausimu ir vengia bet kokio sąlyčio su rūpesčiu, atsakomybe, kas yra neatsiejama nuo augalininkystės procesų. Ir dabar nuolat sutinku tokių žmonių, kurie kaip ir aš kažkada, mano kad gėlės jų nemyli, kad jie nesutverti augalininkystei. Ir dabar jau galiu pasakyti, kad tai tikrai netiesa, tas rūpestis ir atsakomybė teka mūsų gyslomis, tai įgymta, kaip motinystė. Aš mėgstu sakyti taip – augalininkystė, kaip išugdytas skonis alyvuogėms, atrodo niekada nemėgai alyvuogių, bet štai vieną dieną kažkas nutiko, subrendai, ir tapai alyvuogių skonio žinovas, gurmanas. Ar man reikėjo drąsos pradėti dirbti šioje srityje? TAIP, aš ir dabar bijau. Tačiau kaip gera man čia būti!

Kas Tau smagiausia Tavo veikloje?

Visuomet mėgau veikti kažką, kai pasimato tiesioginis ir labai ryškus rezultatas. Gėlės pagyvina namų aplinką, mano kuriamos gėlių kompozicijos teikia džiugias emocijas. Tos žmonių emocijos yra mano kuras. Kartais jaučiuosi, kaip prieglaudos namų darbuotoja, išleidžianti augintinį į jo naujus namus, kur jį mylės, rūpinsis, o jis atsilygindamas puoš namus ir visaip kaip gerins namų aplinką. Ar tai gali būti nesmagu?

Ką manai apie visą pasaulį apėmusią augalų maniją (džiunglių namuose kūrimą) ir augalų madas?

Augalų manija man džiugina širdį, tai tik parodo, kad mes pavargome nuo netikrumo, nuo dirbtinumo, nuo visko kas greitai gaunama ir reikalui esant atiduodama. Mes vėl atsisukome į gamtą, mes pagaliau nebijome, ir atvirkščiai – į savo namus įsileidžiame rūpestį ir atsakomybę!
Tačiau mada? Viskas taip laikina… Augalą įsigijame dar mažiuką, kartais jis keliauja iš kartos į kartą, ar čia gali dominuoti mada? Šiuo metu pasaulis pamišęs dėl monsterų. Šį augalą matome ant garsiausių žurnalų viršelių, populiariausių mados dizainerių fotosesijose. Žinome, norime ir mes nors dalelę populiarumo turėti savo namuose, bet ar susimąstome ką darysime su šiuo augalu, kai jis užims pusę kambario (monstera yra labai greitai auganti)? Būti madingu yra gerai. Pavyzdžiui aš visuomet noriu būti madinga, tik man mada yra tai ką aš jaučiu savo širdyje. Taip ir su augalais, pamatai jį ir jauti, TAI JIS. Kiekvienas augalas yra stebuklas, tik reikia parinkti jam tinkamą vietą ir nepamiršti jam vis kartoti, koks jis nuostabus yra. Sako, kad taip ir pagalį pražydinti įmanoma :)

Nuo ko patartum pradėti kurti savo namų džiungles?

Savo namų džiungles reikia pradėti kurti nuo… nuo…čia nėra taisyklių! Ir tikrai nėra augalų, kuriais labai paprasta ar labai sunku rūpintis. Čia Jūsų „kūdikis“, kuris nori valgyti, gerti ir šiek tiek dėmesio. Jei pasiseks su pirmuoju augalu, net nepastebėsite kaip atsiras antras ir trečias, o čia jau žiūrėk ir visos džiunglės. Rinkitės augalą, kuris yra Jums mieliausias, puikiai žiūrėsis ir, žinoma, jausis Jūsų namuose numatytoje vietoje. Neskubėkite susipirkti visų augalų iškart ir apstatyti visus galimus namų kampus. Leiskite sau apsiprasti su kiekvienu nauju gyventoju. Aš pati asmeniškai augalo vietą pakeičiu bent tris kartus, kol tikrai nusprendžiu, kad taip, tai tikrai tinkama vieta jam. Tad mano patarimas – neskubinkite šito reikalo, augalas pats Jus pasirinks.

Kokias gėles, Tavo manymu, lengviausia auginti?

Tas, kurias labiausiai myli. Literatūra dažnai mini sukulentus, kaip mažiausiai dėmesio reikalaujančius augalus, bet man asmeniškai tai visiškai netinka. Aš arba perlaistau, arba dvejoju, kad gal dar nelaikas lieti ir išdžiovinu. Tačiau yra žmonių, kurie puikiai supranta sukulentų kalbą, todėl pas juos jie bujoja neįdedant daug pastangų. Taip pat vis pamirštu dažniau palieti paparčius, tad jie greitai man parodo, kad jau pavėlavau prarasdami savo estetišką išvaizdą. Nedraugauju aš su jais, gal mažai myliu, nežinau. Mano nuomonė yra paremta tik asmenine patirtimi. Aš mėgstu augalus, kuriems užtenka mano dėmesio ritmingai, tai yra vieną kartą į savaitę – visi fikusai, bananmedžiai, alijošiai, vijokliniai augalai, palmės – tai mano namų džiunglės!

Į ką patartum atkreipti dėmesį renkanti augalus parduotuvėje?

Rekomenduočiau pirmiausia apžiūrėti augalų apatinius lapus. Visi kenkėjai dažniausiai pirmiausia apsigyvena apatinėje lapo dalyje. Gali matytis tiek patys vabaliukai tiek jų paliktos žymės. Toks augalas serga, ir čia jau jūsų pasirinkimas ar imtis gelbėtojos vaidmens ar vis gi atsisakyti šio augalo, nes nevisuomet pavyksta augalą išgelbėti. Taip pat rekomenduoju apžiūrėti augalo žemę. Pastebėjau, kad parduotuvėse, augalus visus lieja vienu metu ir dideliais kiekiais. Žemė dažnai būna labai stipriai sudrėkinta. Jei pasirinksite tokį augalą, kurio šaknys netoleruoja vandens pertekliaus, gali būti, kad augalo šaknys pradės pūti, todėl arba tik įsigijus tokį augalą jį kuo greičiau persodinkite, tuo pačiu įvertinsite ir jo šaknų būklę, arba tiesiog pasirinkite augalą, kurio žemė nėra taip stipriai sudrėkinta. Dar vienas ženklas, kad augalas yra sveikas ir pasiruošęs keliauti į naujus namus- naujai leidžiami lapeliai, šakelės. Apžiūrėkite augalą, ir jei tai pastebėsite – vadinasi geras ženklas :)

Kada reikia persodinti parduotuvėje nusipirktus augalus?

Pirmiausia, persodinti reikia jei yra būtinybė pasirūpinti augalu. Persodinkite,jei augalui reikia skubios pagalbos (perliejote, žemė pasidarė netinkama). Skubios pagalbos atveju nepaisykite jokių rekomendacijų. Augalą persodinti ir pašalinti pūti pradėjusias šaknis – būtina bet kuriuo metų laiku. Vis gi norėdami užauginti sveikus, gražius ir širdį džiuginančius augalus, mes vadovaujamės geriausiomis praktikomis. Jei nėra jokios grėsmes, kambarines gėles genėti ir persodinti rekomenduojame pavasarį, tai visos gamtos prabudimo laikas.

Kambarinės gėlės Facebook ir Instagram

 

Interjero dienos prekybos centre Ozas. Ką pirkti namams pavasarį?

Šią savaitę tyrinėjau Ozo interjero galeriją. Proga tam labai tinkama – prekybos centre Ozas vyksta Interjero Dienos. Ozo Interjero galerijoje – daugybė gražių, namuose reikalingų daiktų, dalis jų – su nuolaidomis. Puiki proga atnaujinti namų interjerą. Noriu parodyti kas man krito į akį ir pasidalinti patarimais, ką pirkti namams pavasarį ir kaip neprisipirkti bet ko.

Ko ieškoti namams šį pavasarį?

Renkantis daiktus namams drąsiai gali naudotis panašiais patarimais, kokius stilistai siūlo perkantiems naujus drabužius:

  • daiktai turi derėti su jau turimais namuose
  • pirkti reikia tik tai ko tikrai reikia
  • eiti apsipirkti su sąrašu rankoje
  • vengti impulsyvių pirkinių
  • nepirkti tik todėl, kad akcija (aš dažnai nesilaikau šito punkto, man patinka akcijos)

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad perkant daiktus namams tokios taisyklės nereikalingos, bet iš tiesų – jos padeda išvengti nereikalingų daiktų namuose, taupo pinigus ir padeda Tau sukurti jaukius namus.

Nepaisant kasmet besikeičiančių interjero dekoro tendencijų, yra daiktų, kurie visada namuose yra reikalingi. Kokius daiktus namams rinktis, kad neprašautum pro šalį?

Ryškūs daiktai kasdieniam naudojimui

Tai gali būti indai, dekoratyvinių pagalvėlių užvalkalai, stalo tekstilė. Tokios interjero detalės, kurias galima lengvai pakeisti, o naudojamos jos gali lemti greitą namų pasikeitimą ir padėti sukurti kitokią namų nuotaiką.

Natūralių medžiagų, mediniai daiktai

Be jokios abejonės, tokie daiktai sušildo namus, suteikia jiems jaukumo. Drąsiai gali rinktis niekuo nepadegtus, nelakuotus medinius daiktus. Naudojami, jie gražiai, natūraliai sensta, ant jų matosi naudojimo ir gyvenimo žymės, kurios medinė daiktą padaro unikalų, vienintelį tokį. Iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui medžio, gali būti ne tik namų interjero dekoro elementai, bet ir praktiški daiktai, pavyzdžiui laikrodžiai, padėklai.

Namų tekstilė

Rinkdamasi tekstilę savo namams, apgalvok, kokią funkciją tekstiliniai daiktai atliks Tavo namuos – juos papuoš ar bus naudojami praktiškai. Namus puošiančius tekstilės gaminius pavasarį ir vasarą rinkis kitokius, nei šaltuoju metų laiku. Užuolaidos gali būti lengvesnės medžiagos, nei šaltuoju metų laiku, pagalvių užvalkalai – ryškesnių spalvų.

Kasdien naudojami tekstilės gaminiai – patalynė, rankšluosčiai turėtų būti iš natūralių medžiagų – rankšluosčiai iš geros kokybės, gerai vandenį sugeriančio audinio. Patalynei taip pat skirk daug dėmesio. Miegodami praleidžiame daug valandų, tegul prie poilsio kokybės prisideda kokybiška, kūnui kvėpuoti leidžianti miegamojo tekstilė.

Drąsūs sprendimai

Gali pasirodyti keista, bet renkantis drąsius, kitokius daiktus namams, aukščiau išvardintų taisyklių laikytis privaloma. Norėdama namuose turėti netikėtą detalę, tarsi interjero prieskonį, turi labai apgalvoti, kad neprašautum pro šalį.

Drąsi interjero dekoro detalė gali tapti ir pagrindiniu interjero akcentu. Jei savo namų interjerą kuri savarankiškai, prieš pirkdama keistą įdomų, netikėtą daiktą namams puošti, peržiūrėk interjero pavyzdžius internete ar žurnaluose. Pirkdama būk visiškai tikra, kad toks daiktas namus papuoš, o ne atrodys kaip šuniui penkta koja.


Kokius pirkinius savo namams šį pavasarį planuoji Tu?


p.s. Į Ozo Interjero galeriją važiavau kartu su Marija, va ką ji veikė, kol aš fotografavau ir ieškojau idėjų :))

Sukulentai kraustosi į kiemą. Amžinai gyvenanti perkūnropė

Gražių istorijų su Sigita pasakojam ne tik apie daiktus, spalvas, formas, namų jausmą. Ji jau oficialiai tituluojama sukulentų fėja, rengia nebe pirmas dirbtuves, dalinasi žiniomis. O po pirmų tokių, vykusių praėjusiais metais, ir aš pamėgau sukulentus. Nebėra laisvos palangės namuose, o žaluma tokia džiuginanti ir jos vis negana. Bet visada prisimenu kaip sukulentai atrodo Maroke, pusdykumėse, kaitroje, ten, kur tikrieji jų namai ir visada gailiuos, jog tokius grožius tik namų sąlygomis galiu auginti. Ir visai netikėtai, atradau, jog Lietuvoje turime taip pat natūraliai augančių ir labai daug ištveriančių augalų – perkūnropę bei šilokus. Ir suskubau jų ieškoti savo mėgstamam Kalvarijų turguje. O tuo pačiu pasidairiau idėjų, patarimų, kaip ir kur juos sodinti, komponuoti.

Turbūt ne kiekvienas žino gėlę pavadinimu perkūnropė. Man pačiai tai naujas atradimas. O draugė, pasidalinus jų nuotraukomis, pajuokavo, kad geras lietuviškas keiksmas galėtų būti ta „perkūnropė“. Taip, tai gėlė, ne daržovė, kaip būtų galima pagalvoti, išgirdus pavadinimą. Tiesa, yra ir kitų, dar įdomesnių vardo variacijų – ang. Houseleeks ir Liveforever (lot. Sempervivum). Taigi, „gyvenanti amžinai“ vadinama dėl to, kad daugiametis augalas puikuojasi žaliais lapais ir per žiemą. Dar perkūnropė yra labai atspari ir prisitaikiusi augti net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Mūsų sode joms bus rasta „blogų“ sąlygų, manau, dėl to ir rado šios gėlės mane, jog bent ką nors pušyne įdomaus galėčiau auginti.

Kaip auginti perkūnropes?

Perkūnropės yra tarp tų augalų-sukulentų, kurie itin atsparūs šalčiui. Tai savybė, kuri daro juos labai populiarius kaip sodo augalus. Jiems reikalinga tik gauti šiek tiek vandens ir būti apsaugotiems nuo ypatingai spiginančios ir kaitrios saulės.

Mane sužavėjęs dalykas – jog perkūnropėmis ir šilokais apželdinami stogai. Yra net specialias paslaugas siūlantys žmonės, kurie tiesia perkūnropių kilimus tiesiai jums ant stogų. Po eksperimentų ir kompozicijų sodo alpinariume, svajosiu ir apie stogą, bent ant vaikų žaidimų namelio : )

O Tu ar norėtum tokių augalų savo kieme?

Sukulentai namuose. Kaip genėti storalapį (laimės medį)?

Sukulentų yra įvarių dydžių ir formų. Jų įvairovė yra tai, kas mane labai žavi. Vienas pirmųjų sukulentų mano namuose – storalapis, dar kitaip vadinamas Laimės medis. Moksliškas jo pavadinimas – Crassula Ovata, o jei ieškosi daugiau informacijos apie šį augalą, anglų kalba tai Jade plant. Savo storalapį turiu jau beveik 12 metų, gavome jį kaip vestuvinę dovaną – mažą augaliuką, prie kurio buvo prierašas- Šeimos laimės medis. Augo jis labai įvairiai, buvo laikas, kai visai pamiršusi, jo nelaisčiau gerus 3 mėnesius, buvo laikas, aki augo didžiuliame vazone, kol nuo šakų svorio – išvirto. Dabar šiam augalui atėjo laikas pokyčiams. Aš nusprendžiau genėti savo storalapį.

Kad augtų gerai ir būtų laimingas, storalapį reikia prižiūrėti kaip ir visus sukulentus. Mažiau vandens, daugiau saulės – pats geriausias receptas. Nugenėti savo storalapį sugalvojau po apsilankymo Berlyno botanikos sode. Man labai patiko ten augantys, daug metų skaičiuojantys storalapiai. Įsivaizduoju, kaip atrodys maniškis, kai švęsim 50-asias vestuvių metines :)

Kaip genėti ir formuoti storalapį?

Pirmą kartą dariau tokį darbą. Žinoma, karpau krūmus savo kieme, bet kambarinę gėlę formavau pirmą kartą. Todėl ieškojau informacijos internete. Išsamiausias man pasirodė žemiau esantis video. Čia pagrindiniai dalykai, į ką atkreipti dėmesį, formuojant savo storalapį:

  • Genėti galima tik suaugusį, augalą, nes jauni augalų darbas – augti.
  • Prieš genėdama įsivaizduok, kokios formos augalo nori gauti.
  • Kaip ir medžių gamtoje, tavo augalo šakos turi būti: apačioje- trumpesnės, viršuje – ilgesnės. Formuok vainiką.
  • Vietoj vienos nugenėtos šakos, atauga dvi.
  • Storalapiai yra gerai ataugantys augalai, todėl genėti gali drąsiai.

 

Augalo formavimas – ne vieno karto procesas, todėl jei nori turėti gražų, suformuotą ir augantį taip kaip tau patinka augalą, formuoti jį turėsi pastoviai. Žinoma, nereikia to daryti kiekvieną mėnesį, bet kartą per pusmetį nupjauti nereikalingas šakas galima. Taip dabar atrodo mano nugenėtas storalapis. Praėjus keliems mėnesiams, pasidalinsiu vaizdu, kaip jis ataugo.

Kaip geriausia auginti ir prižiūrėti storalapį?

Mažas vazonas. Nuotraukoje iš Berlyno botanikos sodo matosi, kokiame nedideliame vazone auga didelis ir senas augalas. Storalapio šaknys yra paviršinės, todėl jam užtenka pakankamai mažo vazono. Augdamas per dideliame vazone augalas gali būti nestabilus ir išvirsti (kaip buvo atsitikę man).

Pakankamai šviesos. Geriausiai storalapis jausis augdamas šviesioje vietoje. Jei auginsi jį ten, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, lapai gali pakeisti spalvą, bet didelės žalos augalui nebus.

Laistymas. Geriausia būtų storalapį laistyti kaip ir visus sukulentus žiemą labai saikingai, vasarą dažniau. Jis labai gerai jaučiasi ir palaistytas mažiau.


Nori sužinoti daugiau?
Registruokis

Ateik ir išsitepk rankas smagiose sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvėse. Labai lauksiu Tavęs KAUNE!

Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Žali burtai studijoje Kaune, Lazūnų 25A

Visa informacija ir registracija yra čia.

Pavasaris – pats geriausias laikas naujiems augalams Tavo namuose!

Velykinio vainiko pynimo dirbtuvės Miesto laboratorijoje

Vilniaus mieste, Antakalnio mikrorajone, Sapiegų parke, yra tokia vieta, kuri turi atsidurti sąmoningų miestiečių lankytinų vietų žemėlapiuose. Miesto laboratorija yra modernus, aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras, kuris atsirado iš gražios ir iniciatyvios žmonių grupės idėjos. Jau kurį laiką sekiau šios bendruomenės veiklas ir būtinai ketinau apsilankyti. Tik reikėjo rimtos progos. O kas labiau, nei praktinės dirbtuvės, privilioja interjero mylėtojus ir kūrėjus? Taigi, šeštadienio ir velykinio vainiko pynimo dirbtuvių laukiau su nekantrumu. Ir iškart turėjau mintį pasidalinti su TKN skaitytojais įspūdžiais, rezultatais ir patarimais.

Atėjau pati pirmoji ir dar dukras atsivedžiau, nes mačiau, jog ir vaikams  dirbtuvėlės atskiros vyks. Labai erdvi, jauki, spalvinga vieta, kurioj tiek daug baldų gavo galimybę gyvuoti toliau. Bendruomenė remiasi naudok ką turi principu, tad interjere tai iškart pastebima ir vertinama.

Dirbtuvėms buvo paruošta gausybė priemonių, apgalvota kiekviena detalė, netgi savo augintų ir džiovintų žolelių arbata buvo vaišininama. Velykinio vainiko pagrindui naudojome senas metalines pakabas iš rūbų valyklų, jos minkštos, lengvai lenkiasi, puikus pagrindas šakoms pinti, laikui taupyti. Natūraliajam pagrindui pasiūlė neseniai nuvirtusio kieme beržo šakų, kurias specialiai išsaugojo būsimoms dirbtuvėms, taip pat kaimynės genėtų vijoklių. Šakelių ar vijoklių tvirtinimui prie pagrindo naudojome vielutę, šakoms karpyti sekatorius. Kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. O tada jau malonumai – dekoravimas.

Vainiko grožiams kurti buvo pasiūlyta daug variantų – samanos, hiacintai, narcizai, plunksnos, kiaušinių lukštuose daigintos pipirnės ir kiti dalykėliai, nuo kurių sukosi galva. Aš dirbtuvėse visada vadovaujuosi nuojauta ir pirmu įspūdžiu, renkuosi tuos dalykus, kurie patraukia akį, o ne sėdžiu ir dairausi į kaimynų darbus ir galvoju, kaip padaryti idealų kūrinį. Dirbtuvėse mes mokomės technikos. Vėliau, bus daug progų siekti vis įdomesnių rezultatų. Ir aš jau būnu sugalvojusi, kur tą vainiką panaudosiu, dar prieš ateidama į dirbtuves. Per Velykas mes tradiciškai einame į svečius pas tėvus, senelius. Nešamės savo dažytų kiaušinių. Tad velykinis vainikas bus dovana namų šeimininkams kartu su mūsų margučiais.

Savo kompozicijoje pasirinkau žalumynų, kaip samanos, pipirnės ir sprogstanti medžio šakelė. Todėl jas dirbtuvių organizatorės patarė kasdien drėkinti vandeniu, kad iki šventės išliktų šviežios ir žalios. Tad kasdien vaikučiai nubėga į balkoną ir papurškia mūsų vainiką. Manau, gražu kurti šventišką nuotaiką iš mažų dalykų. Pasikviesti bundančios gamtos motyvų ant šventinio šeimos stalo. Linkiu kūrybiškų sprendimų kasdien.

Daiktų istorijos

Šis įrašas mano galvoje vaikšto jau nuo pačios pirmos pavasario dienos. Jis apie daiktus, progas, kurias mes, žmonės, galime jiems suteikti, apie istorijas, kuriomis galime dalintis su savo svečiais ir namiškiais ir apie gyvenimo filosofiją vartoti saikingai ir atsakingai.

Augau tokioje aplinkoje, kurioje galėjau stebėti, kaip suaugę žmonės atsakingai galvoja ir elgiasi su savo pačių įsigytais daiktais. Kai, pasikeitus gyvenamajai erdvei ar atsiradus galimybei įsigyti naujesnį, kokybiškesnį, daiktas nebūdavo išmetamas į gatvę ar konteinerį. Pirmiausia, buvo pasiūloma artimiems giminaičiams, kuriems tokia pagalba tikrai vertinga arba sugalvojama nauja funkcija, nauja vieta. Dažnai užtenka tiek nedaug, tiesiog pažvelgti į daiktą kitomis akimis ir apgalvoti keletą aspektų: gal laikas keisti daikto vietą, gal reikia atnaujinimo (perdažymas, gobeleno keitimas ir pan.), gal pakeisti funkciją?

Daiktų ieškok netikėtose vietose

Šiemet mano gyvenimo Vilniuje dešimtmetis. Tiek laiko kuriamas ir mano butas. Jame nuolatos kažkas keičiasi, net draugai atėję pirmiausia apsidairo, na kas vėl pas tave kitaip : ) Bet pirkinių per tą laiką būta mažai. Tiesiog daiktai ateina iš žmonių: pianinas iš vyro močiutės, afrikietiškai atnaujinta spintelė iš Žvėryno, valgomojo kėdės iš Sigitos namų (jos vyrui jau norėjosi jas paversti malkomis:) . Dar mėgstu netikėtus atradimus sendaikčių parduotuvėse, turguose. Iš ten lagaminai, puodeliai, kilimai, šviestuvas. Kai perki tokį daiktą, žinai, kad jis jau turi istoriją. Dažniausiai, tu jos nesužinai, bet gali susikurti ir taip palavinti savo vaizduotę. Dar tokiu būdu pirkdama sutaupai, tavo poreikiams patenkinti nebuvo sukurtas ir pagamintas dar vienas daiktas fabrike, tu suteikei progą daiktui tęsti istoriją, atlikti funkciją.

Derink naują ir seną

O štai čia jau prasideda menas ir skonio lavinimas. Nes susipirkti viską iš katalogų ir sukurti tokius derinius, kokius tau pasiūlė dizaineriai – elementaru, bet sukurti savo asmeninį stilių ir tokius namus, kurie kalbėtų apie juose gyvenančius žmones, jų mėgiamas veiklas – kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Linkiu būtinai jos atrasti ir pasinerti į savo namų stiliaus atradimus. Mane asmeniškai labai džiugina senas, šimtametis stalas, kurį atradau per Birštono antikvariato internetinį puslapį, asmeniškai susipažinau su savininku ir restrauratoriumi, nes jis pats atvežė man stalą į namus, atnešė ir dar papasakojo nuostabią istoriją, iš kur konkrečiai atkeliavo, kiek metų gaminiui, kokia mediena naudota, kaip alyvuota ir pan. Turim šimtametį tradicinį lietuvišką valgomojo stalą. O ant jo gula IKEA padėkliukai, lėkštės iš Maroko, kurias labai kruopščiai pakavau į rankinį bagažą ir turkio spalvos takelis, kuris mane surado Humanoje.

Nebijok atiduoti, dovanoti, keistis

Išmesti daiktą – tai grubiausias poelgis XXI amžiuje, kai prigaminta visko perteklius, o kai kurie neturi galimybės įsigyti net būtiniausių buičiai daiktų. Reikia kalbėtis, keistis, siūlyti, dovanoti.  Tai nieko nekainuoja, o jausmas nuostabus. Kai žinai, jog kažkam labai reikalinga dujinė viryklė (kai pats jau perki elektrinę), dvigulis čiužinys gula ant palečių, kai tu jau miegi ant naujo, stalas keliauja pas jauną, butą įsirenginėjančią šeimą, kartu pridedi ir taburetes. Pirmiausia daiktus siūlyk artimoje aplinkoje, asmeniškai (mudvi su Sigita jau tikrai gerų mainų pasidarėme, mes jai vaikišką lovytę, ji mums sofą į sodą), vėliau naudokis virtualiomis keitimosi, dovanojimo platformimis. Būtinai rekomenduoju facebooke paskyrą ATIDUOTUVĖ, po sodo remonto praeitais metais tiek daiktų atrado naujus namus tik šios iniciatyvos dėka. Išmesti tegul būna paskutinė idėja, šovusi tau į galvą!

Daugiau šia tema: Kur rasti įdomių daiktų savo namams.

 

Išmest spėsi ir Jaukiam namus. Nauji tinklaraščiai apie namus.

Viena priežasčių, kodėl pradėjau rašyti TenKurNamai buvo ta, kad Lietuvoje trūko informacijos apie tai, kaip pačiam kurti namus. Nebuvo tinklaraščių, rašančių apie Pasidaryk pats idėjas. Nebuvo tų, kurie dalintųsi savo nuotraukomis ir idėjomis. Todėl mano noras buvo tokį tinklaraštį sukurti ir dalintis tuo, kas man ir kitiems įdomu.

Dabar, nuo TKN sukūrimo praėjus beveik 4 metams džiaugiuosi – tinklaraščių, rašančių apie namus, daiktus namams, senų daiktų atnujinimą ir daiktus, sukurtus savo rankomis, atsiranda. Kas smagiausia, šių tinklaraščių autoriai dalinasi SAVO nuotraukomis, SAVO idėjomis ir SAVO namų gyvenimu. Todėl šiandien darau tai, ką būčiau norėjusi, kad kas padarytų su mano, tuomet naujagimiu TKN, skelbiu žinią apie naujus tinklaraščius. Skaitykite, palaikykite rašančius, mums tai yra labai svarbu :))

Išmest spėsi

Tinklaraščio Išmest spėsi autorę Rūtą pirmiausia pamačiau per LRT Labas rytas, Lietuva laidą. Ji pasakoja apie namelį, kurį sukūrė savo dukryčių žaidimui. O užėjusi į jos tinklaraštį atradau idėjas kaip atnaujinti senus baldus, lagaminus ir kitus daiktus, kurių tikrai nereikia skubėti išmesti.

Jaukiam Namus

Nežinau kaip atradau Jaukiam Namus tinklaraštį, bet man labai patiko ir iškart tapau gerbėja.  Autorių išsamūs tekstai ir puikios idėjos (kurių, tikiu bus vis daugiau) pritaikomos namuose. Pavyzdžiui šviestuvo idėja ketinu ir aš pasinaudoti.

Linkiu abiejų tinklaraščių autoriams sėkmės rašant ir randant savo skaitytoją. Aš jau dabar lauiu naujų įrašų ir džiaugiuosi pagaliau turinti kolegų tinklaraštininkų, rašančių apie namus ir namams.