Sukulentai kraustosi į kiemą. Amžinai gyvenanti perkūnropė

Gražių istorijų su Sigita pasakojam ne tik apie daiktus, spalvas, formas, namų jausmą. Ji jau oficialiai tituluojama sukulentų fėja, rengia nebe pirmas dirbtuves, dalinasi žiniomis. O po pirmų tokių, vykusių praėjusiais metais, ir aš pamėgau sukulentus. Nebėra laisvos palangės namuose, o žaluma tokia džiuginanti ir jos vis negana. Bet visada prisimenu kaip sukulentai atrodo Maroke, pusdykumėse, kaitroje, ten, kur tikrieji jų namai ir visada gailiuos, jog tokius grožius tik namų sąlygomis galiu auginti. Ir visai netikėtai, atradau, jog Lietuvoje turime taip pat natūraliai augančių ir labai daug ištveriančių augalų – perkūnropę bei šilokus. Ir suskubau jų ieškoti savo mėgstamam Kalvarijų turguje. O tuo pačiu pasidairiau idėjų, patarimų, kaip ir kur juos sodinti, komponuoti.

Turbūt ne kiekvienas žino gėlę pavadinimu perkūnropė. Man pačiai tai naujas atradimas. O draugė, pasidalinus jų nuotraukomis, pajuokavo, kad geras lietuviškas keiksmas galėtų būti ta „perkūnropė“. Taip, tai gėlė, ne daržovė, kaip būtų galima pagalvoti, išgirdus pavadinimą. Tiesa, yra ir kitų, dar įdomesnių vardo variacijų – ang. Houseleeks ir Liveforever (lot. Sempervivum). Taigi, „gyvenanti amžinai“ vadinama dėl to, kad daugiametis augalas puikuojasi žaliais lapais ir per žiemą. Dar perkūnropė yra labai atspari ir prisitaikiusi augti net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Mūsų sode joms bus rasta „blogų“ sąlygų, manau, dėl to ir rado šios gėlės mane, jog bent ką nors pušyne įdomaus galėčiau auginti.

Kaip auginti perkūnropes?

Perkūnropės yra tarp tų augalų-sukulentų, kurie itin atsparūs šalčiui. Tai savybė, kuri daro juos labai populiarius kaip sodo augalus. Jiems reikalinga tik gauti šiek tiek vandens ir būti apsaugotiems nuo ypatingai spiginančios ir kaitrios saulės.

Mane sužavėjęs dalykas – jog perkūnropėmis ir šilokais apželdinami stogai. Yra net specialias paslaugas siūlantys žmonės, kurie tiesia perkūnropių kilimus tiesiai jums ant stogų. Po eksperimentų ir kompozicijų sodo alpinariume, svajosiu ir apie stogą, bent ant vaikų žaidimų namelio : )

O Tu ar norėtum tokių augalų savo kieme?

Sukulentai namuose. Kaip genėti storalapį (laimės medį)?

Sukulentų yra įvarių dydžių ir formų. Jų įvairovė yra tai, kas mane labai žavi. Vienas pirmųjų sukulentų mano namuose – storalapis, dar kitaip vadinamas Laimės medis. Moksliškas jo pavadinimas – Crassula Ovata, o jei ieškosi daugiau informacijos apie šį augalą, anglų kalba tai Jade plant. Savo storalapį turiu jau beveik 12 metų, gavome jį kaip vestuvinę dovaną – mažą augaliuką, prie kurio buvo prierašas- Šeimos laimės medis. Augo jis labai įvairiai, buvo laikas, kai visai pamiršusi, jo nelaisčiau gerus 3 mėnesius, buvo laikas, aki augo didžiuliame vazone, kol nuo šakų svorio – išvirto. Dabar šiam augalui atėjo laikas pokyčiams. Aš nusprendžiau genėti savo storalapį.

Kad augtų gerai ir būtų laimingas, storalapį reikia prižiūrėti kaip ir visus sukulentus. Mažiau vandens, daugiau saulės – pats geriausias receptas. Nugenėti savo storalapį sugalvojau po apsilankymo Berlyno botanikos sode. Man labai patiko ten augantys, daug metų skaičiuojantys storalapiai. Įsivaizduoju, kaip atrodys maniškis, kai švęsim 50-asias vestuvių metines :)

Kaip genėti ir formuoti storalapį?

Pirmą kartą dariau tokį darbą. Žinoma, karpau krūmus savo kieme, bet kambarinę gėlę formavau pirmą kartą. Todėl ieškojau informacijos internete. Išsamiausias man pasirodė žemiau esantis video. Čia pagrindiniai dalykai, į ką atkreipti dėmesį, formuojant savo storalapį:

  • Genėti galima tik suaugusį, augalą, nes jauni augalų darbas – augti.
  • Prieš genėdama įsivaizduok, kokios formos augalo nori gauti.
  • Kaip ir medžių gamtoje, tavo augalo šakos turi būti: apačioje- trumpesnės, viršuje – ilgesnės. Formuok vainiką.
  • Vietoj vienos nugenėtos šakos, atauga dvi.
  • Storalapiai yra gerai ataugantys augalai, todėl genėti gali drąsiai.

 

Augalo formavimas – ne vieno karto procesas, todėl jei nori turėti gražų, suformuotą ir augantį taip kaip tau patinka augalą, formuoti jį turėsi pastoviai. Žinoma, nereikia to daryti kiekvieną mėnesį, bet kartą per pusmetį nupjauti nereikalingas šakas galima. Taip dabar atrodo mano nugenėtas storalapis. Praėjus keliems mėnesiams, pasidalinsiu vaizdu, kaip jis ataugo.

Kaip geriausia auginti ir prižiūrėti storalapį?

Mažas vazonas. Nuotraukoje iš Berlyno botanikos sodo matosi, kokiame nedideliame vazone auga didelis ir senas augalas. Storalapio šaknys yra paviršinės, todėl jam užtenka pakankamai mažo vazono. Augdamas per dideliame vazone augalas gali būti nestabilus ir išvirsti (kaip buvo atsitikę man).

Pakankamai šviesos. Geriausiai storalapis jausis augdamas šviesioje vietoje. Jei auginsi jį ten, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, lapai gali pakeisti spalvą, bet didelės žalos augalui nebus.

Laistymas. Geriausia būtų storalapį laistyti kaip ir visus sukulentus žiemą labai saikingai, vasarą dažniau. Jis labai gerai jaučiasi ir palaistytas mažiau.


Nori sužinoti daugiau?
Registruokis

Ateik ir išsitepk rankas smagiose sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvėse. Labai lauksiu Tavęs KAUNE!

Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Žali burtai studijoje Kaune, Lazūnų 25A

Visa informacija ir registracija yra čia.

Pavasaris – pats geriausias laikas naujiems augalams Tavo namuose!

Velykinio vainiko pynimo dirbtuvės Miesto laboratorijoje

Vilniaus mieste, Antakalnio mikrorajone, Sapiegų parke, yra tokia vieta, kuri turi atsidurti sąmoningų miestiečių lankytinų vietų žemėlapiuose. Miesto laboratorija yra modernus, aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras, kuris atsirado iš gražios ir iniciatyvios žmonių grupės idėjos. Jau kurį laiką sekiau šios bendruomenės veiklas ir būtinai ketinau apsilankyti. Tik reikėjo rimtos progos. O kas labiau, nei praktinės dirbtuvės, privilioja interjero mylėtojus ir kūrėjus? Taigi, šeštadienio ir velykinio vainiko pynimo dirbtuvių laukiau su nekantrumu. Ir iškart turėjau mintį pasidalinti su TKN skaitytojais įspūdžiais, rezultatais ir patarimais.

Atėjau pati pirmoji ir dar dukras atsivedžiau, nes mačiau, jog ir vaikams  dirbtuvėlės atskiros vyks. Labai erdvi, jauki, spalvinga vieta, kurioj tiek daug baldų gavo galimybę gyvuoti toliau. Bendruomenė remiasi naudok ką turi principu, tad interjere tai iškart pastebima ir vertinama.

Dirbtuvėms buvo paruošta gausybė priemonių, apgalvota kiekviena detalė, netgi savo augintų ir džiovintų žolelių arbata buvo vaišininama. Velykinio vainiko pagrindui naudojome senas metalines pakabas iš rūbų valyklų, jos minkštos, lengvai lenkiasi, puikus pagrindas šakoms pinti, laikui taupyti. Natūraliajam pagrindui pasiūlė neseniai nuvirtusio kieme beržo šakų, kurias specialiai išsaugojo būsimoms dirbtuvėms, taip pat kaimynės genėtų vijoklių. Šakelių ar vijoklių tvirtinimui prie pagrindo naudojome vielutę, šakoms karpyti sekatorius. Kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. O tada jau malonumai – dekoravimas.

Vainiko grožiams kurti buvo pasiūlyta daug variantų – samanos, hiacintai, narcizai, plunksnos, kiaušinių lukštuose daigintos pipirnės ir kiti dalykėliai, nuo kurių sukosi galva. Aš dirbtuvėse visada vadovaujuosi nuojauta ir pirmu įspūdžiu, renkuosi tuos dalykus, kurie patraukia akį, o ne sėdžiu ir dairausi į kaimynų darbus ir galvoju, kaip padaryti idealų kūrinį. Dirbtuvėse mes mokomės technikos. Vėliau, bus daug progų siekti vis įdomesnių rezultatų. Ir aš jau būnu sugalvojusi, kur tą vainiką panaudosiu, dar prieš ateidama į dirbtuves. Per Velykas mes tradiciškai einame į svečius pas tėvus, senelius. Nešamės savo dažytų kiaušinių. Tad velykinis vainikas bus dovana namų šeimininkams kartu su mūsų margučiais.

Savo kompozicijoje pasirinkau žalumynų, kaip samanos, pipirnės ir sprogstanti medžio šakelė. Todėl jas dirbtuvių organizatorės patarė kasdien drėkinti vandeniu, kad iki šventės išliktų šviežios ir žalios. Tad kasdien vaikučiai nubėga į balkoną ir papurškia mūsų vainiką. Manau, gražu kurti šventišką nuotaiką iš mažų dalykų. Pasikviesti bundančios gamtos motyvų ant šventinio šeimos stalo. Linkiu kūrybiškų sprendimų kasdien.

Daiktų istorijos

Šis įrašas mano galvoje vaikšto jau nuo pačios pirmos pavasario dienos. Jis apie daiktus, progas, kurias mes, žmonės, galime jiems suteikti, apie istorijas, kuriomis galime dalintis su savo svečiais ir namiškiais ir apie gyvenimo filosofiją vartoti saikingai ir atsakingai.

Augau tokioje aplinkoje, kurioje galėjau stebėti, kaip suaugę žmonės atsakingai galvoja ir elgiasi su savo pačių įsigytais daiktais. Kai, pasikeitus gyvenamajai erdvei ar atsiradus galimybei įsigyti naujesnį, kokybiškesnį, daiktas nebūdavo išmetamas į gatvę ar konteinerį. Pirmiausia, buvo pasiūloma artimiems giminaičiams, kuriems tokia pagalba tikrai vertinga arba sugalvojama nauja funkcija, nauja vieta. Dažnai užtenka tiek nedaug, tiesiog pažvelgti į daiktą kitomis akimis ir apgalvoti keletą aspektų: gal laikas keisti daikto vietą, gal reikia atnaujinimo (perdažymas, gobeleno keitimas ir pan.), gal pakeisti funkciją?

Daiktų ieškok netikėtose vietose

Šiemet mano gyvenimo Vilniuje dešimtmetis. Tiek laiko kuriamas ir mano butas. Jame nuolatos kažkas keičiasi, net draugai atėję pirmiausia apsidairo, na kas vėl pas tave kitaip : ) Bet pirkinių per tą laiką būta mažai. Tiesiog daiktai ateina iš žmonių: pianinas iš vyro močiutės, afrikietiškai atnaujinta spintelė iš Žvėryno, valgomojo kėdės iš Sigitos namų (jos vyrui jau norėjosi jas paversti malkomis:) . Dar mėgstu netikėtus atradimus sendaikčių parduotuvėse, turguose. Iš ten lagaminai, puodeliai, kilimai, šviestuvas. Kai perki tokį daiktą, žinai, kad jis jau turi istoriją. Dažniausiai, tu jos nesužinai, bet gali susikurti ir taip palavinti savo vaizduotę. Dar tokiu būdu pirkdama sutaupai, tavo poreikiams patenkinti nebuvo sukurtas ir pagamintas dar vienas daiktas fabrike, tu suteikei progą daiktui tęsti istoriją, atlikti funkciją.

Derink naują ir seną

O štai čia jau prasideda menas ir skonio lavinimas. Nes susipirkti viską iš katalogų ir sukurti tokius derinius, kokius tau pasiūlė dizaineriai – elementaru, bet sukurti savo asmeninį stilių ir tokius namus, kurie kalbėtų apie juose gyvenančius žmones, jų mėgiamas veiklas – kantrybės reikalaujantis užsiėmimas. Linkiu būtinai jos atrasti ir pasinerti į savo namų stiliaus atradimus. Mane asmeniškai labai džiugina senas, šimtametis stalas, kurį atradau per Birštono antikvariato internetinį puslapį, asmeniškai susipažinau su savininku ir restrauratoriumi, nes jis pats atvežė man stalą į namus, atnešė ir dar papasakojo nuostabią istoriją, iš kur konkrečiai atkeliavo, kiek metų gaminiui, kokia mediena naudota, kaip alyvuota ir pan. Turim šimtametį tradicinį lietuvišką valgomojo stalą. O ant jo gula IKEA padėkliukai, lėkštės iš Maroko, kurias labai kruopščiai pakavau į rankinį bagažą ir turkio spalvos takelis, kuris mane surado Humanoje.

Nebijok atiduoti, dovanoti, keistis

Išmesti daiktą – tai grubiausias poelgis XXI amžiuje, kai prigaminta visko perteklius, o kai kurie neturi galimybės įsigyti net būtiniausių buičiai daiktų. Reikia kalbėtis, keistis, siūlyti, dovanoti.  Tai nieko nekainuoja, o jausmas nuostabus. Kai žinai, jog kažkam labai reikalinga dujinė viryklė (kai pats jau perki elektrinę), dvigulis čiužinys gula ant palečių, kai tu jau miegi ant naujo, stalas keliauja pas jauną, butą įsirenginėjančią šeimą, kartu pridedi ir taburetes. Pirmiausia daiktus siūlyk artimoje aplinkoje, asmeniškai (mudvi su Sigita jau tikrai gerų mainų pasidarėme, mes jai vaikišką lovytę, ji mums sofą į sodą), vėliau naudokis virtualiomis keitimosi, dovanojimo platformimis. Būtinai rekomenduoju facebooke paskyrą ATIDUOTUVĖ, po sodo remonto praeitais metais tiek daiktų atrado naujus namus tik šios iniciatyvos dėka. Išmesti tegul būna paskutinė idėja, šovusi tau į galvą!

Daugiau šia tema: Kur rasti įdomių daiktų savo namams.

 

Išmest spėsi ir Jaukiam namus. Nauji tinklaraščiai apie namus.

Viena priežasčių, kodėl pradėjau rašyti TenKurNamai buvo ta, kad Lietuvoje trūko informacijos apie tai, kaip pačiam kurti namus. Nebuvo tinklaraščių, rašančių apie Pasidaryk pats idėjas. Nebuvo tų, kurie dalintųsi savo nuotraukomis ir idėjomis. Todėl mano noras buvo tokį tinklaraštį sukurti ir dalintis tuo, kas man ir kitiems įdomu.

Dabar, nuo TKN sukūrimo praėjus beveik 4 metams džiaugiuosi – tinklaraščių, rašančių apie namus, daiktus namams, senų daiktų atnujinimą ir daiktus, sukurtus savo rankomis, atsiranda. Kas smagiausia, šių tinklaraščių autoriai dalinasi SAVO nuotraukomis, SAVO idėjomis ir SAVO namų gyvenimu. Todėl šiandien darau tai, ką būčiau norėjusi, kad kas padarytų su mano, tuomet naujagimiu TKN, skelbiu žinią apie naujus tinklaraščius. Skaitykite, palaikykite rašančius, mums tai yra labai svarbu :))

Išmest spėsi

Tinklaraščio Išmest spėsi autorę Rūtą pirmiausia pamačiau per LRT Labas rytas, Lietuva laidą. Ji pasakoja apie namelį, kurį sukūrė savo dukryčių žaidimui. O užėjusi į jos tinklaraštį atradau idėjas kaip atnaujinti senus baldus, lagaminus ir kitus daiktus, kurių tikrai nereikia skubėti išmesti.

Jaukiam Namus

Nežinau kaip atradau Jaukiam Namus tinklaraštį, bet man labai patiko ir iškart tapau gerbėja.  Autorių išsamūs tekstai ir puikios idėjos (kurių, tikiu bus vis daugiau) pritaikomos namuose. Pavyzdžiui šviestuvo idėja ketinu ir aš pasinaudoti.

Linkiu abiejų tinklaraščių autoriams sėkmės rašant ir randant savo skaitytoją. Aš jau dabar lauiu naujų įrašų ir džiaugiuosi pagaliau turinti kolegų tinklaraštininkų, rašančių apie namus ir namams.

 

Interjero stilių ABC. Tropikų interjero stilius

Rengti skiltį Interjero stilių ABC vienas didžiausių malonumų. Ilgai svarstau, kokį stilių pasirinkti, kodėl jis turėtų būti įdomus Tau. Tada kruopščiai ieškau nuotraukų, būna ir keletą dienų, būna ir momentinės nuotaikos pagauta visą albumą parsisiunčiu per vakarą. Tada teminės info paieška, asmeninės žinios, patarimai nusėda į tinklaraštį.

Šįsyk temą – Tropikų interjero stilius – padiktavo atostogos. Kasdien bent po dvylika valandų šviečia saulė, ošia vandenynas, palmės, kaktusai, paukščiai, spalvos, viskas susilieja į tokią įkvepiančią visumą, kad taip ir norisi bent dalelę to gėrio persikelti tiesiai į savo namus Lietuvoje. Pasaulyje susiklostė taip, kad ši tema, tropikai ir egzotika, viena ryškiausių dizaine, tai, žinoma, paliečia ir namų interjerą. Ar pasiruošei nerti į žvilgsnius kaustančiais raštais margintų sienų bei egzotiniais paukščiais ir gėlėmis dekoruotomis pagalvėlėmis nuklotas erdves?

Spalvos

Neutralios spalvos – dramblio kaulo, smėlio, gelsvai ruda, tamsiai ruda ir šviesiai geltona – yra tropinio interjero pagrindas. Tačiau, populiaru ir tikslinga rinktis pačius įvairiausius žalios atspalvius ( o ji juk ir metų spalva). Paletė be ribų – nuo švelnių žaliosios citrinos, avokado iki smaragdinės ar net žaliai juodos. Detalėms galima rinktis raudonos, juodos, rožinės, vandenyno mėlynos spalvų variacijas. Patariama rinktis drąsius spalvų derinimo sprendimus, kurie interjerui suteiks žaismingumo, gyvybingumo ir kuo labiau primins egzotiškas šalis, kuriose jau lankeisi ar dar tik planuoji pabūti. Dairykitės ir tokių spalvų – ryškios bananinės, apelsinų oranžinės, turkio ir pan.

Baldai

Tropikų stilių į namus įnešti visai nesunku, tereikia pasirinkti natūralius, daugiafunkcinius, tinkamus naudoti tiek lauke, tiek viduje, baldus. Pavyzdžiui, pagamintus iš rotango ar bambuko stalą ir kėdes, arba išskirtinį krėslą. Svetainėje priimta statyti labai didelius ir patogius, skirtus poilsiui ir ilgam patogiam pasisėdėjimui, baldus. Jie gali būti pinti, gali būti iš medžio, taip pat ir aptraukti apmušalais, kurie būtinai bus minkšti ir tankūs. Pasaulyje, tropinį stilių pavadina visaip, netgi „Džiunglių karštine“, o toks atsisukimas į gamtą į mūsų namus vėl leidžia grįžti tokioms medžiagoms kaip: bambukas, mediena, rotangas, kamštis, linas, sizalis ir pan.

Grindys

Daugiau tropikų gamtos jausmo interjerui suteiks kietos medienos grindys. Taip pat verta rinktis keramikines arba akmens masės plyteles. Ne vienoje erdvėje būtina patiesti kilimų, tam labai tiks iš kelionių parsivežti natūralaus pluošto, egzotiški rankų darbo kilimai, takeliai. Vilna, medvilnė, sizalis, jūržolė, džiutas, kokoso pluoštas. Gamtiškam stiliui renkamės tik natūralias medžiagas.

Detalės

Tokio tipo namai absoliučiai neįsivaizduojami be augalų. Geriausia tam rinktis dekoratyvines palmes, kurias geriausia statyti kambario kampuose arba šalia sofos, fotelių ar krėslų. Jei nesiseka auginti augalų, galima sienas tapetuoti augalų motyvais margintais tapetais. Vonia, jei ji erdvi ir joje yra langas, yra nuostabi erdvė susikurti namų džiungles.

Manau, jog tropikų interjerą kurti Lietuvoje reikia atsakingai, nes visos ryškios spalvos ir nuostabūs, kelionėse mus žavintys augalai nebūtinai atrodys taip įkvepiančiai ir egzotiškai, jei namuose mažai natūralios saulės šviesos. Man asmeniškai, tai tobulas sprendimas vasaros namams, sodyboms, poilsio vietoms, kur hamakas mansardoje, spalvoti užklotai, rotango baldai nešiojami iš virtuvės į terasą, skamba puikiai. Arba, reikia gyventi Los Andžele, kaip dizainerė Justina Blakeney, kurti tokius namus, rašyti apie juos knygas ir rasti asmeninį šio stiliaus pavadinimą „Jungalow“. Rekomenduoju apsilankyti ir paskaityti jos tinklaraštį. J. Blakeney knyga „The New Bohemians“ yra mano mėgiamiausia interjero dizaino knyga, ji visada po ranka.

Nuotraukos: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10.

Autentiškų namų kūrimo dirbtuvės „Ką kalba namai“. Įspūdžiai

Šį pavasarį save lepinu – pirmąjį šylančio sezono šeštadienį praleidau autentiškų namų kūrimo dirbtuvėse „Ką kalba namai“, o jų apžvalgą rašau tiesiai nuo Maroko pietuose esančio miestuko Mirleft namo stogo. Džiugu, kad eksperimentinis dviejų talentingų architekčių Guodos Bardauskaitės ir Marijos Savickienės renginys turi ir pratęsimą. Kovo 29d.  – Balandžio 19d. keturių susitikimų ciklas Vilniuje. Dirbtuvės skirtos ieškančioms būsto, besikuriančioms arba dar tik svajojančioms apie savo būsimus namus poroms ir asmenybėms. O man labai reikėjo patvirtinimo, kad namai ne tik erdvė, baldai, dekoras, o didesniąja dalimi tai mūsų asmenybės atspindys. Ir kad filosofiškai galvoti apie namų kūrimą ne tik galima, bet ir privaloma.

Visos dienos dirbtuvės vyko įspūdingoje vietoje už Vilniaus – inTegra House kūrybos ir sąmoningumo namuose. Kai tema veža, tai visos dešimt valandų, nuo 9 valandos ryte, kai Guoda su Marija mane paėmė iš namų, iki 19 vakaro, kai atidariau savo buto duris, ištirpo laikrodžiuose, bet išsiplėtė širdyje. Guoda apgalvotai buvo paskirsčiusi dienos užsiėmimus į keturias temas:

  1. Namai kaip priminimas iš kur atėjai;
  2. Namai kaip asmenybės tęsinys;
  3. Namai kaip tobulėjimo įrankis;
  4. Mano tikrieji poreikiai.

Buvome aštuoni dalyviai ir labai daug dirbome praktiškai grupėmis tai po du, tai po tris, darydami ir bendrus rezultatų aptarimus. Taigi, apie kiekvieną temą plačiau:

Namai kaip priminimas iš kur atėjai.

Atrodo, dieną pradėjome jautriausia tema. Reikėjo susėdus po du pasakoti apie savo vaikystės namus per penkis žmogaus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Kiekvienas turėjome po penkioliką minučių. Dar prieš pradedant atlikti šią užduotį, Guoda paminėjo, kad tai tikrai nebūtinai turi būti mūsų tėvų namai, tiesiog reikėjo būti atviriems sau ir suprasti, kas mums yra tie vaikystės namų atsiminimai. Daugeliui tai buvo senelių namai, šiluma, kvapai, artimas ryšys su gamta, kai peržengi slenkstį ir jau esi kieme, tėvų pakabintos supynės bute, sienos, ant kurių buvo leidžiama piešti, kakavos ir blynų skonis bei kvapas. Kiek daug užkoduota mūsų vaikystėje. Ir, koks keistas suvokimas, kad tie atsiminimai iš labai ankstyvos vaikystės. Iš visos šios užduoties reikėjo atsirinkti dalykus, kuriuos norėtumėm perkelti ir į savo namus.

Namai kaip asmenybės tęsinys

Šioje temoje turėjome smagias dvi kūrybines užduotis. Pirma, sėdint po tris pagal laikrodžio rodyklę piešti žmogų kaip kėdę. Koks jis būtų, jei būtų daiktas, skirtas sėdėjimui – krėslas, taburetė, suoliukas, minkštas, kietas, dekoruotas ir pan. Vėliau tą piešinį reikėjo komentuoti atskleidžiant žmogaus savybes, kurias užkodavome piešinyje. Kiek daug komplimentų vieni kitiems pasakėme ir kiek daug tiesos. Dabar jau žinau, kokia kėdė galėčiau būti.

Antra dalis – mano mėgiamiausias užsiėmimas – namų nuotaikos koliažo kūrimas. Galvoji apie dabartį, apie spalvas, tekstūras, kurios tave žavi ir veikia teigiamai, apie veiklas, kurias mėgtum veikti. Kiek žmonių, tiek skirtingų koliažų.  Iš jų architektės išskaitė daug kodų. Galėjo patarti.

Namai kaip tobulėjimo įrankis

Šioje programos dalyje ir vėl gilinomės į save ir kas mums svarbu mūsų namuose. Ką norėtumėm išmokti, kokias veiklas veikti, kokių patalpų ar daiktų tam įgyvendinti reikėtų. Jei norėtum tapyti namuose, tikriausiai, tau reikėtų atskiros erdvės, kur galėtum būti netrukdomas kitų šeimos narių ir turėti ten tik konkrečiai tapybai reikalingu daiktus, inspiracijas ir pan. O gal nori atrasti save kaip sodininką, tad tau būtinai reikalingas butas ar namas su vidiniu kiemeliu tavo mažiems eksperimentams.

Šioje dalyje tikrai daug galvojome apie daiktus, kiek jų iš tiesų reikia mūsų gyvenime namuose. Jei esame ekstravertai, tai, tikėtina, jog namuose norėsime turėti daug daiktų, daug spalvų, kurie mus veiktų, o jei intravertai – namuose norėsime ramybės ir mažai spalvų, tai bus mūsų tikra poilsio vieta.

Mano tikrieji poreikiai

Čia sau įvardinti turėjome, kokie namai yra labiausiai atliepiantys mus ir mūsų požiūrį. Pildėme sau lenteles, kuriose rinkomės – gamtiškas ar sterilus, atviras ar uždaras, bendruomeniškas ar privatus ir panašių kriterijų. Vėliau palyginome aštuonias diagramas, ir dar kartą supratome – kiek žmonių, tiek požiūrių, poreikių ir idėjų.

Todėl tokie užsiėmimai yra tikrai labai reikalingi žmonėms, kurie ketina, galvoja ir planuoja kurti savo namus patys ar  dirbti su architektais. Tai lyg dideli namų darbai, kuriuose kiekvienas turime atlikti pries prasidedant didžiajam procesui.

Nuotraukos Guoda Bardauskaitė ir Marija Savickienė