Interjero stilių ABC. Tropikų interjero stilius

Rengti skiltį Interjero stilių ABC vienas didžiausių malonumų. Ilgai svarstau, kokį stilių pasirinkti, kodėl jis turėtų būti įdomus Tau. Tada kruopščiai ieškau nuotraukų, būna ir keletą dienų, būna ir momentinės nuotaikos pagauta visą albumą parsisiunčiu per vakarą. Tada teminės info paieška, asmeninės žinios, patarimai nusėda į tinklaraštį.

Šįsyk temą – Tropikų interjero stilius – padiktavo atostogos. Kasdien bent po dvylika valandų šviečia saulė, ošia vandenynas, palmės, kaktusai, paukščiai, spalvos, viskas susilieja į tokią įkvepiančią visumą, kad taip ir norisi bent dalelę to gėrio persikelti tiesiai į savo namus Lietuvoje. Pasaulyje susiklostė taip, kad ši tema, tropikai ir egzotika, viena ryškiausių dizaine, tai, žinoma, paliečia ir namų interjerą. Ar pasiruošei nerti į žvilgsnius kaustančiais raštais margintų sienų bei egzotiniais paukščiais ir gėlėmis dekoruotomis pagalvėlėmis nuklotas erdves?

Spalvos

Neutralios spalvos – dramblio kaulo, smėlio, gelsvai ruda, tamsiai ruda ir šviesiai geltona – yra tropinio interjero pagrindas. Tačiau, populiaru ir tikslinga rinktis pačius įvairiausius žalios atspalvius ( o ji juk ir metų spalva). Paletė be ribų – nuo švelnių žaliosios citrinos, avokado iki smaragdinės ar net žaliai juodos. Detalėms galima rinktis raudonos, juodos, rožinės, vandenyno mėlynos spalvų variacijas. Patariama rinktis drąsius spalvų derinimo sprendimus, kurie interjerui suteiks žaismingumo, gyvybingumo ir kuo labiau primins egzotiškas šalis, kuriose jau lankeisi ar dar tik planuoji pabūti. Dairykitės ir tokių spalvų – ryškios bananinės, apelsinų oranžinės, turkio ir pan.

Baldai

Tropikų stilių į namus įnešti visai nesunku, tereikia pasirinkti natūralius, daugiafunkcinius, tinkamus naudoti tiek lauke, tiek viduje, baldus. Pavyzdžiui, pagamintus iš rotango ar bambuko stalą ir kėdes, arba išskirtinį krėslą. Svetainėje priimta statyti labai didelius ir patogius, skirtus poilsiui ir ilgam patogiam pasisėdėjimui, baldus. Jie gali būti pinti, gali būti iš medžio, taip pat ir aptraukti apmušalais, kurie būtinai bus minkšti ir tankūs. Pasaulyje, tropinį stilių pavadina visaip, netgi „Džiunglių karštine“, o toks atsisukimas į gamtą į mūsų namus vėl leidžia grįžti tokioms medžiagoms kaip: bambukas, mediena, rotangas, kamštis, linas, sizalis ir pan.

Grindys

Daugiau tropikų gamtos jausmo interjerui suteiks kietos medienos grindys. Taip pat verta rinktis keramikines arba akmens masės plyteles. Ne vienoje erdvėje būtina patiesti kilimų, tam labai tiks iš kelionių parsivežti natūralaus pluošto, egzotiški rankų darbo kilimai, takeliai. Vilna, medvilnė, sizalis, jūržolė, džiutas, kokoso pluoštas. Gamtiškam stiliui renkamės tik natūralias medžiagas.

Detalės

Tokio tipo namai absoliučiai neįsivaizduojami be augalų. Geriausia tam rinktis dekoratyvines palmes, kurias geriausia statyti kambario kampuose arba šalia sofos, fotelių ar krėslų. Jei nesiseka auginti augalų, galima sienas tapetuoti augalų motyvais margintais tapetais. Vonia, jei ji erdvi ir joje yra langas, yra nuostabi erdvė susikurti namų džiungles.

Manau, jog tropikų interjerą kurti Lietuvoje reikia atsakingai, nes visos ryškios spalvos ir nuostabūs, kelionėse mus žavintys augalai nebūtinai atrodys taip įkvepiančiai ir egzotiškai, jei namuose mažai natūralios saulės šviesos. Man asmeniškai, tai tobulas sprendimas vasaros namams, sodyboms, poilsio vietoms, kur hamakas mansardoje, spalvoti užklotai, rotango baldai nešiojami iš virtuvės į terasą, skamba puikiai. Arba, reikia gyventi Los Andžele, kaip dizainerė Justina Blakeney, kurti tokius namus, rašyti apie juos knygas ir rasti asmeninį šio stiliaus pavadinimą „Jungalow“. Rekomenduoju apsilankyti ir paskaityti jos tinklaraštį. J. Blakeney knyga „The New Bohemians“ yra mano mėgiamiausia interjero dizaino knyga, ji visada po ranka.

Nuotraukos: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10.

Autentiškų namų kūrimo dirbtuvės „Ką kalba namai“. Įspūdžiai

Šį pavasarį save lepinu – pirmąjį šylančio sezono šeštadienį praleidau autentiškų namų kūrimo dirbtuvėse „Ką kalba namai“, o jų apžvalgą rašau tiesiai nuo Maroko pietuose esančio miestuko Mirleft namo stogo. Džiugu, kad eksperimentinis dviejų talentingų architekčių Guodos Bardauskaitės ir Marijos Savickienės renginys turi ir pratęsimą. Kovo 29d.  – Balandžio 19d. keturių susitikimų ciklas Vilniuje. Dirbtuvės skirtos ieškančioms būsto, besikuriančioms arba dar tik svajojančioms apie savo būsimus namus poroms ir asmenybėms. O man labai reikėjo patvirtinimo, kad namai ne tik erdvė, baldai, dekoras, o didesniąja dalimi tai mūsų asmenybės atspindys. Ir kad filosofiškai galvoti apie namų kūrimą ne tik galima, bet ir privaloma.

Visos dienos dirbtuvės vyko įspūdingoje vietoje už Vilniaus – inTegra House kūrybos ir sąmoningumo namuose. Kai tema veža, tai visos dešimt valandų, nuo 9 valandos ryte, kai Guoda su Marija mane paėmė iš namų, iki 19 vakaro, kai atidariau savo buto duris, ištirpo laikrodžiuose, bet išsiplėtė širdyje. Guoda apgalvotai buvo paskirsčiusi dienos užsiėmimus į keturias temas:

  1. Namai kaip priminimas iš kur atėjai;
  2. Namai kaip asmenybės tęsinys;
  3. Namai kaip tobulėjimo įrankis;
  4. Mano tikrieji poreikiai.

Buvome aštuoni dalyviai ir labai daug dirbome praktiškai grupėmis tai po du, tai po tris, darydami ir bendrus rezultatų aptarimus. Taigi, apie kiekvieną temą plačiau:

Namai kaip priminimas iš kur atėjai.

Atrodo, dieną pradėjome jautriausia tema. Reikėjo susėdus po du pasakoti apie savo vaikystės namus per penkis žmogaus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Kiekvienas turėjome po penkioliką minučių. Dar prieš pradedant atlikti šią užduotį, Guoda paminėjo, kad tai tikrai nebūtinai turi būti mūsų tėvų namai, tiesiog reikėjo būti atviriems sau ir suprasti, kas mums yra tie vaikystės namų atsiminimai. Daugeliui tai buvo senelių namai, šiluma, kvapai, artimas ryšys su gamta, kai peržengi slenkstį ir jau esi kieme, tėvų pakabintos supynės bute, sienos, ant kurių buvo leidžiama piešti, kakavos ir blynų skonis bei kvapas. Kiek daug užkoduota mūsų vaikystėje. Ir, koks keistas suvokimas, kad tie atsiminimai iš labai ankstyvos vaikystės. Iš visos šios užduoties reikėjo atsirinkti dalykus, kuriuos norėtumėm perkelti ir į savo namus.

Namai kaip asmenybės tęsinys

Šioje temoje turėjome smagias dvi kūrybines užduotis. Pirma, sėdint po tris pagal laikrodžio rodyklę piešti žmogų kaip kėdę. Koks jis būtų, jei būtų daiktas, skirtas sėdėjimui – krėslas, taburetė, suoliukas, minkštas, kietas, dekoruotas ir pan. Vėliau tą piešinį reikėjo komentuoti atskleidžiant žmogaus savybes, kurias užkodavome piešinyje. Kiek daug komplimentų vieni kitiems pasakėme ir kiek daug tiesos. Dabar jau žinau, kokia kėdė galėčiau būti.

Antra dalis – mano mėgiamiausias užsiėmimas – namų nuotaikos koliažo kūrimas. Galvoji apie dabartį, apie spalvas, tekstūras, kurios tave žavi ir veikia teigiamai, apie veiklas, kurias mėgtum veikti. Kiek žmonių, tiek skirtingų koliažų.  Iš jų architektės išskaitė daug kodų. Galėjo patarti.

Namai kaip tobulėjimo įrankis

Šioje programos dalyje ir vėl gilinomės į save ir kas mums svarbu mūsų namuose. Ką norėtumėm išmokti, kokias veiklas veikti, kokių patalpų ar daiktų tam įgyvendinti reikėtų. Jei norėtum tapyti namuose, tikriausiai, tau reikėtų atskiros erdvės, kur galėtum būti netrukdomas kitų šeimos narių ir turėti ten tik konkrečiai tapybai reikalingu daiktus, inspiracijas ir pan. O gal nori atrasti save kaip sodininką, tad tau būtinai reikalingas butas ar namas su vidiniu kiemeliu tavo mažiems eksperimentams.

Šioje dalyje tikrai daug galvojome apie daiktus, kiek jų iš tiesų reikia mūsų gyvenime namuose. Jei esame ekstravertai, tai, tikėtina, jog namuose norėsime turėti daug daiktų, daug spalvų, kurie mus veiktų, o jei intravertai – namuose norėsime ramybės ir mažai spalvų, tai bus mūsų tikra poilsio vieta.

Mano tikrieji poreikiai

Čia sau įvardinti turėjome, kokie namai yra labiausiai atliepiantys mus ir mūsų požiūrį. Pildėme sau lenteles, kuriose rinkomės – gamtiškas ar sterilus, atviras ar uždaras, bendruomeniškas ar privatus ir panašių kriterijų. Vėliau palyginome aštuonias diagramas, ir dar kartą supratome – kiek žmonių, tiek požiūrių, poreikių ir idėjų.

Todėl tokie užsiėmimai yra tikrai labai reikalingi žmonėms, kurie ketina, galvoja ir planuoja kurti savo namus patys ar  dirbti su architektais. Tai lyg dideli namų darbai, kuriuose kiekvienas turime atlikti pries prasidedant didžiajam procesui.

Nuotraukos Guoda Bardauskaitė ir Marija Savickienė

Kaip sukurti vaiko kambario biblioteką?

Jeigu dirbčiau tokį darbą, kurio darbo valandų ir dienų negalėčiau pati lemti ar koreaguoti, Knygų mugės laikotarpiui pildyčiau atostogų prašymą. Vienas pažįstamas žmogus, antrą dieną prasilenkdamas su manimi Litexpo, sako: Tu gal čia dirbi? Sakau: ne, tik kruopščiai vartoju. Kokios įtraukties mano vartojimas? Visoms dienoms susiformuoju asmeninę renginių lankymo programą, vidutiniškai mugėje praleidžiu po 7 val. per dieną, nešuosi užkandžius, pietauju ir ilsiuosi jos metu neapleisdama teritorijos. Naudoju apps’ą (jį šiemet lyginau ir kritikavau dėl pernykščio pranašumo), nešuosi užrašus, į kuriuos konspektuoju renginių, diskusijų, pristatymų metu mane sudominusią informaciją, kilusias idėjas, kitokį minčių šturmą, užrašuose išsisaugau galimai man įvairiausias aspektais aktualių žmonių duomenis.

Knygų mugėje turiu tikslą pasidaryti visų einamųjų metų intelektualinį minčių ir veiksmų planą, o jos metu laikausi aiškios disciplinos ir įsigyju tik porą leidinių, kurių autorių autografus man ypatingai brangu gauti. Keturios lankymosi dienos mūsų šeimos biudžetui neturi jokios skaudžios įtakos: mugėje neišleidžiu labai daug pinigų, net daug neišleidžiu. Neleidžiu to sau, nes laikausi taisyklės pirkti knygas tik tada, kai perskaitau anksčiau įsigytas. Man tokia pirkimo higiena yra būtina, prigijusi, ir 9/10 kartų esu ne emocionali pirkėja net metų eigoje. Be to, nemažai knygų gaunų dovanų, džiaugiuosi, kad mano aplinkoje žmonės ne tik klauso, bet ir girdi ☺ Todėl jeigu kalbama apie pačių knygų kelią į namus, mugės laikas skirtas argumentuotam būsimų pirkinių sąrašui sudaryti, o ne šokčiojimams su maišais per balas į automobilį.

Poknygųmuginis mano tekstas yra ne tik įkvėptas vieno renginio, bet glaudžiai paremtas jo pranešimo medžiaga. Kokio? Apie vaikų bibliotekas. Sakysite, labai nišinis bibliotekininkų pasaulis? O visai ne. Neičiau į renginį, jei matyčiau tik nišas, bet ne į jas įstatytus langus. Atidarau vieną jų: pristatomas Stokholmo vaikų bibliotekos modelis, pranešimo antraštė –  “Vaiko lūkesčių biblioteka”. Švedė, aptariamos bibliotekos vadovė, Helena Gomér, prezentavo gerosios praktikos studiją: kuo remiantis ir kaip jie bebaigią rekonstruoti savo miesto vaikų biblioteką.

Kaip veikė švedai? Suprato, kad svarbu du dalykai: a) ką apie bibliotekos įrengimą sako mokslininkai, tyrėjai, empyrikai? b) kokie yra skirtingo amžiaus grupės vaikų lūkesčiai, ką mano jie? Pirmiesiems suformulavo užduotis tyrimams apie vaikų raidą ir pažintinius gebėjimus bibliotekų kontekste, antruosius tiesiog apklausė ir susintetino abejus gautus duomenis.

Kodėl Tau turėtų būti įdomi informacija apie vaikų biblioteką?

Turėti – neprivalo, bet galėtų, jei turi vaikų ir namus. O namuose – vaikų kambarį (jei šiojo – ne, visada idėjas perleisk per savo situaciją ir motyvaciją). Dar klausydama pranešėjos aš konspektavau, o galvoje jau tiesiogiai konvertavau girdimą informaciją į buitinį, šeimos mastelį: jeigu tave pasiekia vertinga informacija, juk tik nuo tavęs priklauso, kokį jos vertės ekvivalentą nustatysi. Aš sakau, kad pastarosios – didelis – todėl siūlau jį įgalinti ir Tau: padaryti vieną didžiausios grąžos investicijų savo vaikų kambario įrengime – suformuoti bibliotekos erdvę. Kad žingsnis būtų svarus ir efektyvus – atsižvelgiant į švedų ekspertinę patirtį.

Viskas priklauso nuo vaiko(-ų) amžiaus, kurie auga Jūsų namuose, bet augant ir viename kambaryje gyvenant skirtingos amžiaus grupės vaikams, net ir vieną biblioteką, jei apstatomas plotas įpareigoja, galima adaptuoti ir pritaikyti keliems poreikiams. Labai svarbu ambicingai panorėti ir kūrybiškai pasukti galvą. O gal tiesiog – nedaryti bet kaip. Tad vaikų metų suderinanumo ir kooperacijos užduotis palieku Tau, o aš čia pateiksiu švedės išryškintus konkrečių amžiaus grupių lūkesčius. Pagalvojai: siūlo įrengti namie biblioteką, ir dar ją reikės perprojektuoti vaikams augant? Būtent taip ir noriu pasakyti: kaip keičiate išaugtą lovelę, vien fiziniais sumetimais, taip keiskite ir išaugtą biblioteką – sąmoningos tėvystės ir geriausios kloties linkėjimo savo ikriukams – motyvu.

Neretu atveju sakydama „biblioteka“ čia kalbu apie „knygų kampą“, ar teisiog knygų laikymo interjere organizavimo  sturktūras, tačiau tam nusakyti visiškai sąmoningai naudoju ir Tau siūlau naudoti Vaiko kambario BIBLIOTEKOS terminą. Ne tik vartoti šnekant, bet ir įvardinti, bei įvietinti knygoms skirtą erdvę kabančiu užrašu/plakatu/pastatomomis raidėmis/bet koks kitas kūrybinis sprendimas, „BIBLIOTEKA“ . Kodėl tai verta padaryti? Vietos įvardijimas teikia jai didesnę reikšmę, nurodo konkrečios tūrinės namų erdvės identinetą su jai būdinga struktura ir motyvais. Toks erdvinis vienetas sukuria pojūtį, o ilgalaikėje perspektyvoje –  ir užaugina pasąmonėj sinapsę, jog terminas „biblioteka“ yra lyg ir atskira teritorija, į kurią „einama“, joje veikiama ir ji apleidžiama, kai pasinaudojama, bet tuo pačiu ji tokia pati sava, saugi, „įaugusi į kraują“, kaip ir kita kambario/namų vieta. Naudodami užrašą nesąmoningai priartinsime vaiką prie lankymosi ir buvimo kitose vietose, vadinamose bibliotekomis (ugdymo įstaigų, viešose). Čia toks gudrus tiltas netik į literatūrą, bet ir į bibliotekos, kaip institucijos, prisijaukinimą. Apie įsisąmonintą poreikį lankytis bibliotekose, turbūt diskutuoti neverta: jei reikėtų rinktis, ar „už“, ar „prieš“, absoliuti dauguma tėvų norėtų, kad jų vaikai naudotųsi ir leistų laiką bibliotekose. Be abejo, jei nuosava ir kitos bibliotekos atliepia vaiko lūkesčius. Tolesnės instrukcijos į tai ir ves.

Švedai išskiria keturias vaikų amžiaus grupes, pagal kurias transformuojamos ir bibliotekos. Apibendrinantis visas grupes motyvas: vaikams turi būti maksimaliai suprantama knygų organizavimo struktura, turi nestigti žaidimo elementų, turi būti saugu.

0-3 metų vaikai

Knyga jiems yra objektas. Objektas privalo būti lengvai pasiekiamas nuosavomis rankutėmis, t.y. knygų laikymo elementai išdėstomi pažemėje, keliasdešimt centimetrų nuo grindų paviršiaus. Didelė dalis tokio amžiaus vaikų veiklos vyksta tiesiog ant grindų ir jų vystymuisi tai labai naudinga, todėl bibliotekos erdvėje turėtų galioti tos pačios taisyklės ir ergonomika: prie knygų lentynėlių, ant grindų gulėti tekstiliniai elementai, ant kurių patogių vartytis, gulinėti, sėdėti (vienam ar su prisijungiančiais vartyti/skaityti): įvairaus storio kilimėliai, kimšti pufai, didelės pagalvės ir pan. Tokio amžiaus vaikų knygos neturėtų būti išdėstytos remiantis abėcėline ar kita pažįstama katalogavimo tvarka, rekomenduojama grupuoti pagal spalvas, galbūt – dydį. Labai svarbu: knygos turi būti viršeliu, visu didžiuoju paviršiumi, nukreiptos į vaiko akis, o ne sustatytos nugarėlėmis, kaip tai daroma suaugusiųjų lentynose.

3-6 metų vaikai

Daugumą jų sudarantis procentas – tai dar nemokantys skaityti darželinukai. Priklausomai nuo knygų išdėstymui paskirto erdvės ploto, jos turėtų būti išdėstytos taip pat ne pagal autorius, abėcėlę, o šiuo atveju suskirstytos į lentynas (ar jų dalis) pagal temas, su konkrečią tematiką išskiriančiu bruožu: bent kelių knygų padėjimu viršeliu į priekį . Kaip tai atrodo? Pavyzdžiui: lentyna skirta temai apie automobilius/princus ir princeses/gamtą ir pan., ir bent kelios knygos guli viršeliu į priekį). Lemiant knygų išdėstymą ir bibliotekos interjero sprendimą turėtum atsižvelgti į dar du labai svarbius amžiaus grupės ypatumus: vienas – tai mąstymo kategorija, kurios pagrindu knygų apie kosmosą vaikas ieškos aukštai, o apie gyvates – palei grindis; todėl tokia logika jas skirstydama sukursi tik dar draugiškesnę “vartotojo sąsają”. Antras – tokio amžiaus vaikų smegenų potencialas pilnai išvystomas judant. Tam, kad vaikas įsisavintų informaciją, tikslą pasiekti jam reikia per fizinę veiklą: įlįsti, pasiekti, pasislėpti, užlipti. Todėl darželinuko bibliotekoje integruokite kopėtėlių, laiptelių, laipiojimo virvių, supimosi tinklų ir pan. konstrukcijas. O gal visus apektus apjungsite į, pvz. medžio ar tvirtovės instaliaciją, kurią bus galima visą “įsisavinti” tiek lipant knygos, lyg obuolio, tiek nuo debesies pasiimant norimą leidinį. Atminkite: knygą pasiimti ir rasti vaikui yra be galo svarbu, nes pats skaitymas vis dar vyksta su suaugusiojo pagalba, tadodėl darželinuko biblioteka turi būti maksimaliai orientuota į žaidimų erdvę.

6-9 metų vaikai

Jau pradeda ir skaito patys. Pradinukai. Jie vis dar labai judrūs, tad šiai amžiaus grupei rasti ir “nusiskinti” knygą gali būti taip pat naudinga, tik jau patys skaitantys vaikai, švedų pastebėta, labai mėgo turėti “slaptų vietelių”, kur ramiai įsitaisę, prigulę ir pasislėpę, gali skaityti: visokiausių angų, būdelių, namelių ir kitokių slėptuvėlių. Čia jau jiems nėra būtina ten tilpti su suaugusiuoju, priešingai – svarbu turėti asmeninę vietelę. Kiek namų sąlygos leidžia, įgyvendinkite. Knygų išdėstymas tokio amžiaus vaikams vis dar aktualus tematinis, ne acėcėline rodykle. Tačiau pradinukams jau gali tikti ant lentynų priklijuotos ir keliomis kalbomis nurodytos ir parašytos temos, gal net temų “key words”, kaip dalykinės rodyklės užuomazga, nors šioji dar gali būti tik pieštinė, paties vaiko sukurta. Žingsnis vis rimtesnės bibliotekos link.

10-13 metų vaikai

Jau ir ne vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Tokio amžiaus vaikai švedams atsakė, jog bibliotekoje jie norėtų klausyti muzikos, turėti virtuvę, net baseiną. Tad skandinavai suprato, kad knygos knygomis, bet šiems vaikams viskas turi būti orientuota į procesą, o ne rezultatą, tad įrengė didžiulę virtuvę, kurioje jie patys gali gamintis, pasišildyti maistą, įrengta kūrybinė, meninė erdvė, daug vietos pagulinėjimui, ieškojimams, pokalbiams. Ką daryti su tokiu ieškotojo amžiumi namų sąlygomis? Biblioteką transformuoti į knygų sudėjimą konkrečiam vaikui aktualioje tematikoje: aplink molbertą, jeigu piešia, aplink konstrukcines dirbtuvėles, jeigu auginate inžinierių. Biblioteka gali būti ir mobili, ant ratukų, perstumiama pagal nuotaiką. Vaikui bus be galo malonu pasakyti, kaip jis pats įsivaizduoja savo biblioteką ir ar jaučiasi išaugęs turimą. Nuomonės ir ieškojimų metas. Tokio amžiaus vaikai jau geba ir net mėgsta atlikti ką nors pagal jiems patinkančią sistemą, eigą, tam tikrą tvarką. Gal toks paauglys atsisiųs į savo išmanųjį įrenginį programėlę, skirtą susidaryti namų bibliotekos katalogui ir kruopščiai paruoš savo knygų duomenų bazę su aprašymais ir iš tinklo parsisiųstomis knygų viršelių nuotraukomis. Jo biblioteka bus telefone, o materialios knygos prijungtos prie bendros šeimos bibliotekos, bet betkur būdamas jis galės disponuoti savo bibliotekos informacija. O gal įdomi užduotis jam bus padaryti tokį visų namų bibliotekos archyvą ir susinchronizuoti jį su visų namiškių įrenginiais. Galima aptarti, skirti laiko kartu pasidomėtiegzistuojančiomis knygų katalogavimo (pagal autorių, išleidimo metus, žanrą) tvarkomis ir nutarti, kokią jis norėtų pasirinkti savo ar visų namų bibliotekai tvarkyti. Įgalintas veikti :)

14+ metų

Tu tikrai žinai ne taip, kaip turėtų būti… Pasitikėk juo/ja.

Knygų mugėje gražiausios išrinktos šių metų vaikų knygos “Laimė yra lapė” autorė, Evelina Daciūtė, dedikuodama knygą, man sakė: ir pasakyk Kotrynai: kas daug skaito, vėliau rašo knygas ☺ To ir linkiu.

 

Iliustracijos iš:

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18

5 Idėjos knygų lentynoms ir Knygų mugė 2017

Knygų mugė jau prasidėjo! Kaip ir kasmet,  jau turbūt 12 kartą iš eilės keliauju į Knygų mugę būtinai ketvirtadienį ir šeštadienį. Buvo mugių, kai buvau ten visas dienas. Nes man visos keturios Knygų mugės dienos kaip nesibaigianti šventė. Kaip ir kasmet, pirkinius planuoju iš anksto, kad neparsineščiau to, ko niekada neskaitysiu.

Ką planuoju parsinešti iš Knygų mugės

  • Vaiva Rykštaitė Trisdešimt.  Labai vilioja mane ši knyga, ypač dėl to,  kad parašyta mano mėgstamu būdu, knygoje persipina dvi istorijos, viena iš praeities, kita iš dabarties.
  • Jau Kalėdoms mano rekomenduota Didžioji būtybių knyga
  • Halė , knyga apie Halės turgų Vilniuje greičiausiai taip pat atkeliaus į mano knygų lentyną.
  • Labai tikiuosi mugėje rasti knyga Tarpukario Lietuvos interjerai
  • Ir būtinai Mano vaikas nieko nevalgo. Pasirodo, kad trečią vaiką auginant klausimų vis tiek kyla.

O kai knygų iš Knygų mugės vėl bus pilni namai, reikės jas kažkaip gražiai gražiai sudėti.

1. Knygos virtuvėje

2. Knygos vaikų kambaryje

3. Knygų lentynos vaikų kamabariui

4. Kaip knygomis puošti namus?

5. Kaip sudėti knygas lentynoje pagal spalvas?

Pasidaryk Pati. Dekoracija Vasario 16 – ąjai

Štai jau ketvirtą kartą dalinuosi idėja kaip papuošti namus Vasario 16-ąjai. Esu tikra, kad didelių puošmenų gali ir neprireikti. Užtenka vieno, mažo akcento, kad šventiška nuotaika pasklistų po namus.

Šiais metais siūlau pasigaminti dekoraciją-vainikėlį-širdelę, puoštą Lietuvos vėliavos spalvos juostelėmis. Jei Kalėdoms gaminai vainikėlius, gali panaudoti tą patį vielinį pagrindą, tik jo formą pakeisk į širdelę (arba gali nekeisti, žinoma).

Tau reikės: Lietuvos vėliavos spalvų juostelių, vielos pagrindui ir floristinės juostelės vielos pagrindui apsukti. Taip pat gali reikti klijų, juostelių galams užtvirtinti.

Kaip daryti? Iš vielos suformuok norimos formos pagrindą, apsuk jį floristine juostele, pasirinktoje pagrindo vietoje vyniok spalvotas juosteles. Viskas. Dekoracija Vasario 16-ąjai baigta. Aš siūlau ją palikti visą mėnesį – iki Kovo 11-osios.

Daugiau idėjų Vasario 16-osios papuošimams:

Pakabinama dekoracija virš stalo

Vasario 16-osios pietų stalo dekoras


Širdelių dekoracija Vasario 16-ajai ir Valentino dienai

Ar puoši namus Vasari 16-ajai? Kokius papuošimus renkiesi?

 

Tapetai su kaktusais ir sukulentais Tavo namų sienoms

Po vakar dienos įrašo apie sukulentų priežiūrą žiemą, paaiškėjo, kad vienuose namuose sukulentai auga puikiai, kituose, deja, neauga visiškai. Toms ir tiems, kurių namuose augalai neužsibūna šiandien siūlau išeitį – tapetus su kaktusais ir sukulentais. Užklydusi į Etsy ir ieškodama visai kitų dalykų taip užsikabinau, kad būtinai turiu pasidalinti.

Aukščiau esantys tapetai – daug kartų matyti įvairiuose interjero puslapiuose. O man, žinodami mano pomėgį, šią nuotrauką siuntė bent 2 žmonės :)

Etsy pirmiausia man akis užkliuvo už šių, lengvai užklijuojamų, nuklijuojamų tapetų.

O šiuos labai norėčiau turėti ant savo miegamojo sienos.

Vaikus prie gražių augalų galima pratinti nuo mažens :)

Ir pabaigai, mūsų pilkai žiemai praskaidrinti – daug spalvų ir žinoma – kaktusų.

Nuotraukos iš: 1, 2, 3, 4, 5

Kaip prižiūrėti sukulentus žiemą

Kaip žinia, aš labai mėgstu sukulentus. Tai yra mano vieni mėgstamiausių augalų, dėl jų įvairovės, lengvos priežiūros ir universalumo. Iki šios žiemos man visai gerai sekėsi juos auginti. Deja, šiais metais jau atsisveikinau su dviem gražuoliais. Ir pati žinau kodėl – per daug meilės. O tiksliau – per daug vandens. Todėl pasikartojau pati ir paruošiau Tau trumpą sukulentų priežiūros žiemą vadovą. Tam, kad žinotume, kaip prižiūrėti sukulentus žiemą. Beje, tie patys patarimai puikiai tinka ir kaktusams.

Vandeniui laidi žemė ir drenažas

Vienas svarbiausių veiksnių. Man visai patinka specialus, parduotuvėse esantis žemių mišinys kaktusams. Taip pat bent trečdalį vazonėlio užpildau drenažu. Tam tinka ir keramzitas, ir stambūs akmenys, ir net kankorėžiai. Tiesa, pastaruosius geriau naudoti dideliuose vazonuose.

Drenažas reikalingas tam, kad vanduo turėtų kur nubėgti, o augalo šaknys nemirktų vandenyje ir neprasidėtų puvinys. Jei vazonas su skylute – vandens perteklius nubėgs per ją. Jei vis dėl to sodini augalą į vazoną be skylutės dugne, drenažas, kaip jau rašiau aukščiau, turi užimti apie trečdalį vazono.

Retas laistymas

Čia ta mano meilė šiųmetė… Visada kambarines gėles laistydavau „kai prisimenu“ ir visos sėkmingai augdavo. Šiemet, greičiausiai todėl, kad daug laiko leidžiu namuose, gėles prisimenu dažniau. Tai ir laistau dažniau.

Iš tiesų, žiemą sukulentams reikia labai mažai vandens. Galima juos laistyti kartą per mėnesį, ar net rečiau. Labai svarbu, kad laistant permirktų visa žemė. Tam geriausia surengti augalams maudynes – laistyti sustatytus vonioje ar virtuvės kriauklėje. Po laistymo geriausia būtų vazonus palikti pastovėti, kad išbėgtų perteklinis vanduo.

Perteklinis vanduo išbėgs tik iš tų vazonų, kurių dugne yra skylutė. Jei Tavo sukulentai auga vazonuose be skylutės, laistyti reikia atidžiau. Svarbu, kad vandens prisigertų visa žemė, todėl geriausia augalus, augančius vazonuose be skylės laistyti mažomis porcijomis, leidžiant vandeniui susigerti po truputį.

Šviesa ir saulė

Žinoma, sukulentai (ir kaktusai) yra šilumamėgiai ir jiems smagu augti saulėkaitoje. Nors saulėtų dienų mūsų žiemomis nėra labai daug, pasistenk, kad vazonai su sukulentais stovėtų kuo šviesesnėje vietoje. Taip apsaugosi augalus nuo išstypimo ir neproporcingo augimo.

Artėjant pavasariui – saulės daugėja, ji vis karštesnė ir gali nudeginti nuo saulės atpratusius augalus. Tokiu atveju geriausia augalus nuo saulėčiausios palangės nuimti ir pratinti prie saulės palengva, kol jie ir vėl galės visą laiką leisti saulės šviesoje ir šilumoje.

Kaip Tavo augalai auga žiemą? Ar visi sėkmingai sulaukia pavasario?

p.s. jokie sukulentai fotografuojant juos lauke žiemą nenukentėjo. Nuotraukoje esantys – palikti sušalti tyčia. Ant jų buvo apsigyvenę balti, sunkiai išnaikinami vabaliukai, todėl nusprendžiau, kad geriausia su tokiais augalais bus atsisveikinti, kol vabaliukai nepersikėlė ant kitų gėlių.