Berlynas su vaikais. Įspūdžiai ir patarimai.

Vaikų pavasario atostogoms sugalvojom pabėgti iš namų ir Lietuvos. Rinkęsi tarp niekada nematytos Ispanijos, pažįstamos ir mėgstamos Italijos, pasirinkom Vokietijos sostinę Berlyną, kur prieš kelis metus praleidome parą. Šį kartą mūsų kelionė truko ilgiau, įspūdžių parsivežėme daugiau, bet man dar truputį pritrūko ir noriu dar kada pabūti Berlyne, tik jau be vaikų.

Gyvenome labai ramiame (nors rašoma, kad gausiausiai gyvenamame) Berlyno Friedenau rajone. Galiu palyginti jį su Vilniaus Žvėrynu ar Kauno Žaliakalniu. Ramu, seni, 3-4 aukštų namai, daug pagyvenusių žmonių ir šeimų su mažais vaikais. Apie buto paiešką ir nuomą per Airbnb.com, ir apie patį butą papasakosiu atskirame įraše, nes butas buvo puikus. Rajone, kaip ir visame mieste daug vaikų žaidimo aikštelių. Apie Berlyno žaidimų aikšteles vaikams labai gerą įrašą visai neseniai įdėjo Pterodaktilis.

Ką veikti Berlyne su vaikais?

Nesiruošiau šiai kelionei kažkaip ypatingai, žinojau ką noriu pamatyti, ką galime parodyti vaikams. Galų gale, labiausiai šia kelione norėjome pakeisti aplinką ir pravėdinti galvas. Pastaruosius tikslus pasiekėm su kaupu.

Lego Discovery Center

Kai keliauji su vaikais, nori nenori, reikia žiūrėti, kad jiems būtų įdomu. Zoologijos sodą lankėme kai pirmą kartą buvome Berlyne, todėl šiai kelionei suplanavome aplankyti Berlyno centre esantį Lego Discovery Center. Deja, nors buvo labai laukiama, ši pramoga didelio įspūdžio mūsų  8 ir 10 metų vaikams nepaliko. Jie tiesiog jam jau per dideli. Be to, buvę Legolande Danijoj vis lygino Berlyno centrą su juo ir buvo, sakyčiau, truputį nusivylę. Nuotraukų iš šios pramogos neturiu, nes su dičkiais pramogauti ėjo vyras. Jo nuomone, centras tinkamesnis mažesniems vaikams ir tiems, kurie Legolande nėra buvę – vietos ir pramogų nedaug, o prie esančių pramogų – didelės eilės. Bet pirmai pažinčiai su Lego siūlomomis pramogomis šis centras tinka.

Berlyno botanikos sodas

Pirmą kelionės dieną praleidome Berlyno botanikos sode, jis buvo labai netoli mūsų namų, todėl ir ėjome ten ir grįžome pėsčiomis. Sodas (ypač oranžerija, kurioje praleidome daugiausia laiko) paliko man labai didelį įspūdį. Augalų kolekcija – didžiulė, o skirtingose ekspozicijose, gniaužia kvapą tikra to žodžio prasme. Mane labiausiai užbūrė (ne sukulentai) kamelijų ir gardenijų oranžeriją į kurią įėjus, pasitiko fantastiškas, žodžiais neapsakomas kvapas. Iš šios oranžerijos tikrai nesinorėjo niekur eiti, o tik vaikščioti ratais ir uosti uosti.

Lankydamiesi su vaikais turėkite vandens, užkandžių ir kantrybės, nes ne visiems gėlytės ir kaktusai yra vienodai įdomu. Po ilgo pasivaikščiojimo valgėme netoli esančioje picerijoje. Picos buvo labai skanios, kaip ir užkandžiai iš užkandžių bufeto – įvarios keptos daržovės, kurias valgiau ne tik aš, bet ir Marija. Personalas buvo labai malonus, paslaugus, vaikai išgirti ir vadinami princesėmis ir princu. Ko daugiau norėt :)

Berlyno technikos muziejus

Apie jį buvau skaičiusi daug ir labai gerų atsiliepimų. Muziejus patiko mums visiems. Didieji pamatė ir sužinojo daug naujų dalykų, Marija pavalgė mamos pieno ant suoliuko ir ramiai miegojo vežime, kol aš tyrinėjau laivus, lėktuvus, traukinius ir Antro Pasaulinio karo istoriją.

Su vežimėliu vaikščioti iš aukšto į aukštą patogu – yra liftai. Taip pat yra puikiai įruoštas mamos ir vaiko kambarys, kuriuo naudojomės, kol dičkiai mokėsi naudotis senoviniais telefonais. Turbūt įsimintiniausias dalykas jiems buvo išmokti skambinti su telefono aparatais, kur vietoj mygtukų, reikia sukti ratuką, visai kaip tėčio ir mamos laikais.

East Side Gallery

Čia gal jau nelabai vaikams, arba tam, kad būtų smagu jiems, reikia geresnio oro. Prie išlikusios Berlyno sienos dalies, kuri dabar lyg meno galerija p atviru dangumi. Norėjosi prisiliesti prie istorijos ir pavaikščioti ne tik miesto centre, bei mūsų rajono švariomis gatvėmis. Taip pat buvau skaičiusi apie maisto turgų, lietuviško Open Kitchen atitikmenį, kur labai norėjau apsilankyti.

Siena kaip siena :) labai daug turistų, kurie fotografuojasi prie ikoniškiausių, labiausiai žinomų kūrinių. O vaikams įspūdingiau buvo išgirsti pasakojimą kodėl ir kaip mietsas buvo padalintas, apie tai, kaip žmonės plaukė per upę ir skendo taip ir nepasiekę laisvės. Taigi, važiuoti prie Berlyno sienos rekomenduoju tik geru oru, kai galėsite praeiti visą sienos ilgį ir ramiai patyrinėti visus kūrinius.

Gatvės maisto turgus

Mūsų šeima mėgsta gatvės maistą, įdomius patiekalus ir esame nuolaitiniai Open Kitchen Vilniuje lankytojai. Todėl perskaičiusi apie Berlyne kiekvieną ketvirtadienį vykstantį maisto turgų labai norėjau ten apsilankyti. Apžiūrėję East Side Gallery pėsčiomis nuėjome iki Markthalle Neun, kur ir vyksta maisto turgus. Valgėme prancūziškus crepes blynelius, o atmosfera buvo panaši kaip ir lietuviškame maisto turguje – daug vaikų, šeimų, turistų kaip mes ir aišku maisto. Kas man patiko, kad šalia patiekalų, kuriuos gali užsisakyti ir valgyti buvo įvairių maisto produktų pardavėjų. Gali ne tik pavalgyti, bet ir parsinešti namo įvairiausių, greičiausiai smulkių gamintojų sūrių, vyno, duonos, ar įdomų aparačiuką kavai gaminti.

Prancūziškų blynelių kepėjas pasakojo, kad jis į Berlyną atvažiavo iš Prancūzijos, planuoja pabūti bent keletą mėnesių, o jo virtuvė įrengta senoviškame Citroen sunkvežimyje.

Kaip keliavo Marija?

Prisipažinsiu, tikrai bijojau kelionės su Marija, tiek skrydžio lėktuvu, tiek visų kelionių mieste. Ir visai be reikalo. Marija buvo pats patogiausias vaikas iš visų trijų – skrisdama miegojo, vaikščiodama mieste miegojo, metro miegojo, autobuse – dairėsi pro langą. Visada buvo patenkinta, o jei truputį kas nepatikdavo, panešdavom kelio atkarpą ir ant rankų.

Kaip minėjau aukščiau – valgė itališkas daržoves, mėsytę iš kebabo, picos kampelį, tai ką gaminome namuose ir daug mamos pieno. Jei tik svarstai apie keliavimą su vaiku iki metų – drąsiai keliauk. Mažiukai dažniausiai nesiskundžia nuoboduliu, nenori tik ledų vietoj normalaus maisto, jiems nesvarbu ar tu vaikštai gatvėmis ar važiuoji metro.

Susitikimai

Šioje kelionėje turėjau progos įsitikinti koks smagus ir geras dalykas yra internetas. Instagrame pasigyrusi apie kelionę į Berlyną, greitai sulaukiau pasiūlymo susitikti kavos. Taip pas mane į svečius atvažiavo Monofaces kūrėja Edita, su kuria praleidome smagias 3 valandas gerdamos kavą ir tyrinėdamos nepažįstamas gatves. Man šis susitikimas buvo vienas didelis smagumas, turėjome tiek šnekos, tarsi seniausiai pažįstamos. Su Edita sutarėm susitikti dabar jau Vilniuje. Čia mūsų selfis susitikimo proga, abi nusprendėm, kad selfių darytis nemokam :))

Kas toliau?

Tikrai noriu į Berlyną dar. Gal tik dviese su pussesere ar drauge. Labai norėčiau susirasti gidą ir pavaikščioti po mažiau žinomas, neturistines Berlyno vietas, norėčiau daugiau laiko pavaikščioti po sendaikčių krautuvėles ir paieškoti kokio lobio. Visa tai ateityje, dabar galiu svajoti ir pradėti naujas keliones. Šią vasarą mūsų laukia kemperis ir kelionė po Europą :))

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Sveiki labai idomu buvo paskaityti ispudzius :) toks klausimas kokio amziaus yra Jusu Marija ? labai noriu keliaut ir pravedint galva bet siek tiek baiminuose kaip bus su 1.1 men judria mergyte :)

  • Man su dukryte lengva keliauti buvo iki kokių metukų, nes kaip ir Marija, daugiausia laiko miegodavo 🙂 Tada iki trijų metukų sunkesnis etapas, kuomet visai nebe miegodavo, lėktuve/mašinoj/ autobuse reikėdavo labai užiminėt, vietoj nenusėstų ir tt. Dabar vėl lengva 🙂 Aš manau, kad dažnai keliaujant ir vaikai prie to pripranta, mano taisyklės yra dvi: pirma, kad visi pabalgę butų, nes dukrytės su tėčiu nuotaika nuo to labai priklauso 😄 O antra, nekeisti įprasto ritmo – anksti miegot, anksti keltis. Kitaip išsimuša iš vėžių vaikas. Dažniausiai užmigdę dukrytę su vyru pavakarojam, pažiūrim nuotraukas, aptariam rytojaus planus ir tt. Aš jau net nenoriu keliaut be dukrytės 🙂

    • Labai pritariu dėl ritmo! Mes taip pat anksti gulti anksti keltis pratę. Taip išlieka ritmas. Dar galvoju, kad kelionėse ar namuose vaikai labai jaučia tėvų nuotaikas. Jei tėvai ramūs, tada ir vaikai ramūs.