TenKurPirmadienis (24) Keturi tinklaraščio metai

Rugpjūčio 8 dieną suėjo 4 metai nuo pirmojo TenKurNamai įrašo paskelbimo.

  • 315 įrašų apie namų interjerą, gyvenimą, keliones.
  • 400+ komentarų po įrašais
  • 6000+ like Facebook’e
  • 1200+ sekančių Instagram’e

TenKurNamai Knyga pakeliui į lentynas, bet visų svarbiausia, man ne skaičiai, laimė daryti tai kas man patinka.

Vis įsitraukiu į pokalbius apie tai, kaip rasti mėgiamą veiklą, kaip daryti ką mėgsti, kaip uždirbti pinigų darant tai, dėl ko tavo širdis dainuoja. „… niekada nesidarykite į kitus, nelyginkite savęs su aplinkiniais gerai nepasižvalgę po savo kiemą. Brangiausių dalykų neįmanoma nusipirkti, juos tenka sukurti pačiam.“, rašo Beata Nicholson naujausiame „Beatos Virtuvė“ žurnalo numeryje. Galiu pridėti nuo savęs: Niekada nelygink savo pradžios, su kitų viduriu.

Tau gerai, Tu jau turi savo auditoriją, kuri ir pirks Tavo knygą, ir į dirbtuves susirenka be problemų, sakė man viena moteris, o man beliko palinguoti galva. Taip kaip pradžioje kiekvieną naują žmogų, paspaudusį like TenKurNamai FB puslapyje mintyse pasveikindavau, taip darau ir dabar. Kaip ir prieš 4 metus, taip ir šiandien, spaudžių skelbti mygtuką ir mintyse sukasi mintys: ar patiks, ar smagu bus skaityti. Jaučiu kaltę, jei neparašau ilgiau nei savaitę, nervinuosi ir liūdžiu, jei neateina idėjos, šviežios ir originalios.

Niekas rezultato ant padėkliuko neatneša. Jei nori, turi eiti ir daryti. Kartais ilgai, kantriai. Būtinai nuolat. Įveikdama sunkumus, Džiaugdamasi net mažomis pergalėmis. Ir kai pasieki vieną tikslą, užsibrėži kitą. Kai žinai ko nori, palankios aplinkybės susiklosto savaime. Ir žingsnis po žingsnio pamatai kompiuterio ekrane tokį vaizdą ir žinai, jei ne ta pradžia, prieš 4 metus, šito nebūtų buvę :)


Mano ir Marijos nuotraukos autorė – Miglė

 

 

 

Kempingai Lenkijoje. Į ką atkreipti dėmesį norint išsirinkti geriausią?

Važiuodami iš kelionės po Lenkiją namo, su vyru aptarinėjome įspūdžius, aplankytus kempingus ir apie tai ko mums pritrūko, o kas buvo labai gerai. Pirmas įspūdis – kempingų daug ir įvairiausių, bet labiausiai jie pritaikyti keliautojams iš Vakarų Europos, vyresnio amžiaus poroms, iš Skandinavijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir t.t. Mes pastebėjome tendenciją, kad su vaikais keliauja žmonės iš mūsų kraštų – Šiaurės ir Rytų Europos. Esam tikri, kad tokių keliautojų tik daugės, nes kelionės kemperiu populiarėja. Nuomojantys kemperius užsakymus kitam sezonui priima dar nesibaigus šiai vasarai, o peržvelgus skelbimus radome daugybę parduodamų kemperių.

Taigi, pirmiausia mes pasigedome pramogų vaikams. Krokuvoje kempinge buvo maža mažutėlė vaikų žaidimų aikštelė prie konteinerių, kempingo kampe. Daugiau pramogų vaikams buvo Torunėje, o Tarnuvas yra mūsų kelionės favoritas tik dėl sutapimo –  miesto vandens parko už kempingo tvoros.

Geras kempingas pagal mūsų šeimą

  • Tvarkinga aplinka: nupjauta žolė, geras  privažiavimas, šiukšliadėžės ir konteineriai, kemperio wc ir panašūs dalykai.
  • Pramogos vaikams.
  • Rami aplinka – jokių girtaujančių ir švenčiančių šalia. Kai važiuoji visą dieną, naktį mažiausiai norisi klausytis dainų ir garsaus kvatojimo.
  • Švarūs ir tvarkingi dušai. Geriausia, jei kiekvienas dušas turi vandens surinkimo skylę, nes pvz Sopote, visas vanduo subegdavo į žemiausią dušo patalpos vietą – kampinį dušą, tas kuris ten maudydavosi, turėdavo stovėti kitų besimaudančių vandenyje.
  • Švarūs ir tvarkingi WC. Daugelyje kempingų WC tikrai yra tvarkingi, yra tualetinio popieriaus, valytojos valo ir prižiūri tvarką kas kelios valandos.
  • Atskira vieta indams plauti.

Mūsų aplankyti kempingai Lenkijoje

Surašiau viską ta tvarka, kuria mes lankėmės. Visus kempingus radome Google, rinkdamiesi skaitėmė komentarus ir žiūrėjom kiek žvaigždučių kempingas įvertintas. Taip jau gavosi, kad pirmasis kempingas, kuriame apsistojome buvo Liubline. Čia yra jo nuoroda Google. Jei Liubline ieškosite kempingo pavadinimu Graf Marina, tai panašu, kad čia tas pats, nes žemėlapyje nurodytoje vietoje mes jokio kempingo nematėme. Rekomenduoju aplink Liubliną ieškoti mažesnio, tikėtina tvarkingesnio kempingo.

Į Tarnuvą važiuoti sugalvojome ekspromtu, nenorėdami vėl nakvoti Liublino kempinge ir likome ten papildomai nakvynei. Mums taip labai ten patiko. Šalia vietų kemperiams kempinge Pod Jabloniami yra namukai ir viešbutis su puikiu restoranu. Dušai ir WC labai tvarkingi ir yra net virtuvėlė maisto gaminimui, ko kitur nematėme. Ten sutikome ir įdomiausią kemperį per visą mūsų kelionę :)

 

Krokuvos kempingas Smok didžiausias, kuriame buvome apsistoję, jame sutikome daugiausia draugiškų žmonių, jame geriausiai jautėsi bendrystės nuotaiką. Tokia, mus vienija vienodas keliavimo būdas, nuotaika. Smok labai rekomenduoju keliaujantiems į Krokuvą. Nuo jo į miesto centrą važiuoja autobusai. Jei planuojate pirkti bilietėlį autobuse iš vairuotojo, turėkite pinigus be grąžos, nes bus kaip man :)

Torunėje kempingas taip pat labai tvarkingas. Truputį nepatiko tik tai, kad, rodos, aplink buvo labai daug pašalinių žmonių. Restorane šalia – gimtadienio šventė, nameliuose – pramogos iki ryto.

Sopote gyvenome prie pat jūros esančiame kempinge. Kaip rašiau aukščiau – nepatiko man ten tik dušas. Sezono įkarštyje žmonių daug, dalį dienų, kol buvome, kempingas buvo perpildytas. Sopot34 kempinge galima gyventi nameliuose, palapinėse ir savo kemperiuose. Tvarkinga ir saugu, man pasirodė, kad kempingas yra visai naujas, veikiantis gal porą metų, arba neseniai atnaujintas. Tiesa, bevaikščiodama mačiau ir kitą kempingą – senesnį, didesnį, jaukesnį. Kiek įžiūrėjau pro tvorą – dušai ir WC tvarkinguose pastatuose. Nuojauta sako, kad antrasis kempingas būtų panašus avo nuotaika į kempingą Krokuvoje.

Paskutinis kempingas, kuriame apsistojome pusiaukelėje namo – gražiame mieste Elk. Kempingas tik 6 (jei neklystu) vietų, už tvoros – ežeras ir miesto paplūdimys. Vaikams pramogų nėra pačiame kempinge nėra, bet yra šalia riedlenčių parkas, o paėjus toliau ir vaikų žaidimų aikštelė.

Smagiausia keliaujant kemperiu, kad ir kur nuvyktum, kad ir kokioje vietoje apsistotum, esi beveik kaip namuose – pusryčiauji ką nori ir kada nori, miegi savo pataluose ir esi savo laiko šeimininkas. Linkiu gerų kelionių, labai tikiuosi, kad mano patarimai padės išsirinkti geriausią nakvynės vietą Lenkijoje.

 

 

Naujas IKEA 2018 katalogas

Atėjus rugpjūčiui viso pasaulio interjero, gražių daiktų, įdomių sprendimų, ar tiesiog – IKEA mylėtojai su nekantrumu laukia, ką tokio IKEA pasiūlys šiemet. Kaip ir kasmet, naujo IKEA katalogo laukiu ir aš – dėl idėjų, įdomių sprendimų namams, gražių nuotraukų ir įkvėpimo kasdienybei. Pasivaikščiojau internete ir pririnkau kaip razinų iš pyrago – akimirkų iš naujo IKEA 2018 katalogo.

Kasmet IKEA katalogas skiriamas kažkuriai namų erdvei. Buvo virtuvės metai, buvo katalogas, kuriame didelis dėmesys buvo skirtas voniai. Šiais metais IKEA klausia Kam norėtum skirti daugiau vietos savo gyvenime? 2018- aisiais IKEA kviečia rasti namuose daugiau vietos daiktams, kuriuos myli ir dar truputį priartėti prie savo svajonių namų.

IKEA 2018 katalogas. Faktai

  • 328 puslapiai įkvėpimo.
  • 203 milijonai katalogo kopijų visame pasaulyje.
  • Katalogui išleisti kompanija skiria iki 70 proc. metinio reklamos biudžeto.
  • Skirtingose šalyse skiriasi ne tik IKEA produktų kainos, bet ir nuotraukos kataloguose, popierius ant kurio katalogas atspausdintas.

Daugiau įdomių dalykų apie IKEA katalogą Quartz straipsnyje (anglų k.)

Ikea katalogas 2018

ikea katalogas 2018

Naujausias IKEA 2018 katalogas Lietuvoje pasirodys rugpjūčio 16 dieną. Tikiuosi, mano paštininkė bus grįžusi iš atostogų :)

Nuotraukos IKEA

Paruošta pagal Apartment Therapy, Quartz informaciją

Kemperiu po Lenkiją su vaikais. Liublinas-Tarnuvas-Krokuva-Torunė-Sopotas-Elkas

Pirmiausia turiu prisipažinti, kad šitos kelionės nenorejau, bijojau ir visiškai netryškau entuziazmu į ją vykti. Kai mano vyras pasiūlė keliauti su kemperiu iki pačios paskutinės minutės galvoje sukosi mintys kaip mums seksis keliauti su vaikais, ypač mažąją. Drąsos nepridėjo ir birželį 6 valandas trukusi mano ir visų vaikų kelionė iš Palangos į Vilnių. Kad noras sumažėtų visiškai, kelios dienos prieš kelionę perskaičiau straipsnį apie tai, kad mažiems vaikams geriausia yra pastovumas, namų aplinka, o ne kažkokios kelionės, kur susimaišo ritmas, padaugėja įspūdžių, mažo vaiko nervinė sistema su viskuo nesusitvarko, vaikas tampa irzlus ir gali net susirgti. Nieko keisto, kad kelionės aš visiškai nelaukiau.

Po to, kai iš Palangos važiavau 6 valandas, pirminį planą važiuoti į Čekiją, Karlowy Wary ir Praha, pakeiteme į kelionė po Lenkiją. Be jokio konkretaus plano kur. Neva, arčiau, trumpiau važiuoti, mažiau pavargsime, o jei ką… galėsime apsisukti ir važiuoti namo.

Liublinas ir Tarnuvas

Pirmą dieną nuvažiavome iki Liublino, su vienu sustojimu Augustave. Niekada nestokite Augustave, jei norisi papietauti, jau antrą sykį mes padarome tokią klaidą. Normalių kavinių ten nėra. Kai sakau normali, turiu omenyje tokių, kur tik pamačius kyla mintis – va čia, einame, valgome. Kaip ir pirmą kartą, kai važiavome namo iš Stebuklų kelionės, Augustave maistą pirkome parduotuvėje ir valgėme mašinoje. Maistas keliaujant su vaikais labai svarbu, nes sotūs vaikai lygu sukalbami vaikai. Tada galima eiti ir tyrinėti, pažinti ir sužinoti. Nes pilvuko negraužia alkio kirminas :)

Liubliną ir kempingą, kuriame ketinome apsistoti, pasiekėme vakarop. Kempingo aplinka nesužavėjo visiškai – netvarkinga teritorija, jokios virtuvelės, normalių dušų ir WC. O naktį dar ir triukšminga kompanija, kuri, kaip supratome buvo kempingo prižiūrėtojai. Tiesa, buvome pasivaikščioti prie ežero, saulėlydis buvo nuostabus. Ryte palikome kempingą su mintimi grįžti, bet dienos eigoje savo planus koregavome ir dėl to tik džiaugėmės.

Liublino senamiestis gražus, bet apleistas. Kaip visada tokiuose miestuose mane apima noras viską renovuoti, prikelti praėjusiais laikais buvusią didybę. Tas jausmas nepaleido visą kelionę. Taip pat man buvo atradimas, kad Lenkijoje kiekvienas miestukas turi senamiestį, dažnai net Viduramžius menantį. Šis atradimas labai patiko.

Paklajoję Liublino gatvelėmis, pasižvalgėme į miestą iš aukšto bokšto, aplankėme muziejų, kuris man pasirodė panašus į nacionalinę dailės galeriją – su senovės rakandais, tautiniais kostiumais ir senaisiais amatais ekspozicijose, po skanių pietų dar migdėm Mariją vežime ir planavome grįžti į tą patį, mums nepatikusį kempingą. Apsigalvojom. Suradome kempingą Tarnuve ir nusprendėme važiuoti ten. Nepasigailėjome.

Kelionė kemperiu todėl gera, kad pats gali reguliuoti savo kelionės greitį, atstumus, nakvynės vietas ir laiką, kurį praleisi viename ar kitame mieste. Tarnuvas (Tarnow) mums labai patiko – tvarkingas, nedidelis miestas su gražiu senamiesčiu, nuostabiu parku su daugybe veiklų vaikams, labai tvarkingas kempingas (apie kempingus paruošiu atskirą įrašą), skanus maistas, o svarbiausia – vandens pramogų parkas už kempingo tvoros. Pastarasis dalykas labai patiko mūsų vaikams, todėl ėjome visi, maudėmės ilgai, net Marijos negalėjome iš vandens ištraukti. Nuotraukoje – seniausias namas Tarnuve, statytas XV amžiuje.

Krokuva, Aušvicas, Veličkų druskos kasyklos

Krokuvoje ir aplink ją ketinome aplankyti ir Aušvicą ir druskų kasyklas. Nepamatėm nieko. Tik šiame mieste pasijuto mūsų kelionės neplanavimo trūkumas – bilietus galėjome įsigyti internetu, nebūtų reikėję stovėti eilėse.

Prie druskų kasyklų eilės milžiniškos, lyg ir nusprendėm palaukti, bet laukdami išgirdome, kad ekskursijos trukmė – 3 valandos. Susižvalgėm su vyru ir nusprendėm, kad Marija tikrai tikrai per maža tokiai ekskursijai. Panašiai buvo ir Aušvice. Negalėjome ramiai vaikščioti, nes Marija, kaip buvom planavę, nemiegojo, ant rankų būti nenorėjo. Pastovėjome, pagalvojome apie beprasmes aukas ir apsisukome nusprendę grįžti, kai aplinkybės bus kitokios. Šį kelionės momentą galėčiau išskirti kaip vienintelį minusą. Toliau viskas tik geriau ir smagiau.

Krokuvoje apsistojome labai visų išgirtame kempinge Smok. jokiame kitame kempinge per visą kelionę tokios draugiškos, bendryste persmelktos atmosferos nepatyrėme.  Skyrėme vieną dieną Krokuvos senamiesčio tyrinėjimui, Vavelio piliai (į vidų nėjome, dėl eilių prie bilietų ir Marijos). Krokuva manęs nesužavėjo. Turistų daug, turistams skirtų niekučių dar daugiau, laiko atrasti kažką man įdomaus buvo mažoka. Tiesiog taip, užsidėjom pliusiuką, kad buvom ir keliavome toliau.

Nuostabioji Torunė

Torunės kempingas, kuriame apsistojome, yra kitoje upės pusėje, nei visas senamiestis, todėl atvažiavę senamiesčio mes nematėm. Dalis šeimynos išėjo į vandens parką nusiplauti kelionės dulkių (kempingo svečiai gauna papildomą valandą nemokamai), o mes su Marija ėjome pasivaikščioti. Jau eidama įspūdingu metaliniu tiltu per upę aš aikčiojau. Tokį įspūdį man padarė senieji Torunės miesto mūrai. Didingas, galingas, labai gražus, elegantiškas, draugiškas, šis miestas man paliko didžiulį įspūdį ir patiko labiausiai iš visų, kuriuose lankėmės šioje kelionėje.

FB ir Instagram’e sulaukiau klausimų ar ragavome įžymiųjų Torunės meduolių. Neragavom, net nenufotografavom. Čia viskas dėl to, kad kelionei nesiruošėm ir nežinojom, kad tie meduoliai tokie įžymūs. Tiesa, jie labai gražūs, visokiais raštais išmarginti. Labiau nei meduoliai mane sužavėjo seni namai ir atviri jų kiemai, bei laiptinės. Kai gali užeiti, žiūrinėti, lipti laiptais ir galvoti, kiek žmonių lipo jais prieš mane.

Sopotas

O po Torunės ir senovinių mūrų – prie jūros! Nesame mėgėjai gulinėti paplūdymyje, todėl Sopote daug vaikšiojome. Nenoriu lyginti lietuviško ir lenkiško pajūrio nei vieno naudai, nes Palangoje atostogauju kasmet ir ji man labai patinka. Sopotas ir Gdanskas taip pat labai patiko ir mielai sugrįžčiau ten ilgesnėms atostogoms. Paplūdimiai tvarkingi, daug veiklos mėgstantiems vandens sportą, galima stebėti iš uosto išplaukiančius laivus, maitinti žuvėdras, maudytis. Na, nieko labai išskirtinio. Pajūris, kurortas ir tiek.

Elkas

Šį miestą prie ežero radoem atsitiktinai, ieškodami gerai įvertinto kempingo pusiaukelėje tarp pajūrio ir namų. Labai džiaugėmės ten apsistoję. Ežeras su puikiu paplūdymiu – už empingo tvoros, pasivaikšiojimui puikiausias takas palei ežero pakrantę. Galėčiau šį miestą palyginti su Druskininkais. Labai tvarkinga, labai gražu. Keliaujant kemperiu tikrai verta čia sustoti bent jau grįžtant namo.

 


Kelionė kemperiu patiko labai labai mums visiems. Važiuodamas namo vyras prisipažino manęs, kad reikės iš pusiaukelės važiuoti namo. Taip buvau su savo nenorėjimu važiuoti jį išgasdinus :) Jei nebūtų reikėję atiduoti išnuomoto kemperio, aš būčiau keliavusi dar savaitę, ilgiau pabuvusi Torunėje, prie jūros ir paskutiniame mūsų aplankytame mieste Elke.

Kemperį nuomavome kemperiukai.lt Labai rekomenduoju juos, kemperis buvo tvarkingas, nieko netrūko ir viskas buvo gerai. Nuoaidos už reklamą negavau :)

Greitai parašysiu atskirai apie kiekvieną mūsų aplankytą kempingą ir savo patirtį juos renkantis.

Pirmieji Marijos metai. Atradimai ir rekomendacijos

Ėmė ir praėjo pirmieji Marijos metai. Rodos, dar taip neseniai svarsčiau kur tilps trečias, o šiandien namuose beveik bėgioja metinukė, su kuria galima pasikalbėti, susitarti ir smagiai leisti laiką. Kokie tie pirmieji metai buvo? Ką gero atradau ir išmokau? Ar daryčiau kažką kitaip?

Per metus buvo visko. Nes toks yra gyvenimas – pilnas įvairių patirčių smagių ir liūdnų akimirkų. Mano charakteris toks, kad mėgstu kalbėti apie tai kas gerai, tikėtis geriausio, o viską, kas gadina nuotaiką ir trukdo džiaugtis esu linkusi išgyventi ir paleisti. Prabėgus metams galiu sakyti, kad auginti trečią vaiką lengva.  Čia joks išsigalvojimas, o tiesa, kurią patikrinau savo kailiu. Pirmą mėnesį sėdėjome su mažąja ant sofos, aš žiūrėjau daugybę istorinių laidų, o ji valgė ir valgė ir valgė. Nepastebimai praėjo pusmetis, Marija augo, aš rašiau tinklaraštį, atėjo ir praėjo Knygų mugė ir kaip visada po jos, aš kibau rašyt knygą. Bet kitaip, nei kasmet, šiemet, turbūt Marijos padedama, aš nusprendžiau, kad rašymą reikia baigti ir knygą išleisti. Bet čia jau nukrypau nuo temos…

Tarp antrojo ir trečiojo mūsų vaikų yra beveik 8 metų skirtumas. Daugybė dalykų yra kitaip, o svarbiausia – aš esu kitokia, nei tada kai augo du pirmieji. Svarbiausias, kaip man atrodo, skirtumas – aš turiu daug daugiau kantrybės ir daug mažiau egoizmo. Ir labai daug žinojimo, kad vaikai labai greitai užauga ir turi eiti šalia ir vis laikytis, kad nepaimtum už rankos (tikra istorija). Taigi, auga Marija, o aš mėgaujuosi kiekviena diena ir kiekvienu atradimu.

Noriu pasidalinti labiausiai pasiteisinusiais dalykais ir daiktais, kuriuos atradome per pirmuosius metus.

Sviestmedžio aliejus. Buvau jį įsimylėjusi dar iki Marijos gimimo. Tai ypatingai universalus, skalsus kietasis aliejus, tinkamas visai šeimai ir visoms kūno vietoms. Marijai juo tepėm ir tepame užpakaliuką. Pasirinkau jį naudoti vietoj visų rinkoje esančių kūdikiams skirtų kremų ir tepalų nuo iššutimo. Mano sprendimas pasiteisino. Per metus sunaudojome 3 indelius po 100 ml sviestmedžio aliejaus. Tiesa, tepėm juo ne tik Mariją, bet ir save.

Knyga Mano vaikas nevalgo. Apie maitinimą mamos pienu galėčiau ilgai ilgai kalbėti. Tikiu, kad tai yra geriausia ir vaikui ir mamai. Todėl visas mano pienas buvo ir yra mano galvoje, turėjau problemų dėl nugraužtų spenelių kelios savaitės po mažosios gimimo, o toliau – tik sklandi kelionė, tekant pieno upėms :) Pirmus šešis mėnesius jokių problemų ar klausimų man dėl Marijos maisto nekilo. Bet kai atėjo laikas Marijai duoti kieto maisto, pasimečiau, tarsi pirmą kartą reikėtų tai daryti. Labai laiku atradau aukščiau minimą knygą. Paprastai, aiškiai ir be jokių nesamonių parašyta ką, kaip ir kada vaikas turi valgyti. Tikrai rekomenduoju ir pirmus ir visus n-tuosius vaikus auginančioms. Mūsų Marija jau keli mėnesiai valgo tą patį, ką visa šeima.

Uoga uoga aliejukas kūnui. Geriausia, skaniausiai kvepianti priemonė, kurią naudojame po maudynių. Ir aš naudoju, ir didieji vaikai. Užtenka nedidelio kiekio, aliejus greitai susigeria, netepa rūbelių. O kvapas kvapas..

Silikoniniai kramtukai ir Eco teething ir Burbules. Šiuos Marija gavo dovanų iš puikių, minėtus daiktus kuriančių moterų.

Mėgstamiausias iš Ecoteething į nuotrauką nepateko, nes mes jį iki šiol naudojame mašinoje ir vežime. Mylimiausias Marijos kramtukas yra silikoninė baronka, pritvirtinta prie čiulptuko laikiklio.

Burbules kramtukas su vyšnių kauliukais man pačiai yra labai gražus. Jos puslapyje galima pamatyti įvairiausių spalvų derinių. Labai patogus paimti į mažą rankytę, įsidėti į burnytę ir pasikasyti dantenas. Tiek eco teething, tiek Burbules kramtukai ypač tinka dovanoms, nes garantuotai negulės numesti, o bus naudojami.

Didelis rankšluostis. Rankšluostį iš marlės su žvaigždutėmis pasiuvo mano mama. Tokį turėjo mano didieji vaikai, tokį turėjome augdami ir mes su broliu. Tai yra 4 sluoksniai marlės, susiūti į vieną gabalą. Mūsų rankšluostis didžiulis, todėl naudojame jį dar kartą perlenktą. Marlė labai gerai sugeria drėgmę, taip pat labai greitai džiūsta. Didelis rankšluostis gerai ir todėl, kad galima vaikiuką visą susukti iškėlus iš vonios. Jį galima naudoti ne vienus metus.

Pradėjom skaičiuoti antrus Marijos metus. Kas žino kokie atradimai čia laukia?!

Kokie dalykai pasiteisino Tau auginant vaikus? Ką gali rekomenduoti? O ko tikrai nenaudotum?

Ten Kur Pirmadienis (23) Tyla gera byla

Jei neturi nieko gero pasakyti, geriau iš vis patylėti. Panašiai ir man pastaruoju metu. Visas dėmesys sutelktas ne į tinklaraštį, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, čia tampa tyliau ir reikalai vyksta lėčiau. Viskas tam, kad rudenį grįžtume su naujomis jėgomis, idėjomis ir tekstais. Stengiuosi truputį rašyti Facebook’e ir dažniau Instagram’e, tam, kad žinotum, reikalai tikrai juda į priekį, o aš nesnaudžiu po palme.

Ką tik grįžome iš 10 dienų trukusios kelionės po Lenkiją. Keliavome kemperiu visa šeima. Jau ruošiu įrašus apie šią mūsų patirtį. Jei trumpai – patiko labai, būtinai kartosime! Čia mes visi smagūs Sopote prie Baltijos jūros.

Ne veltui pavadinau šį pirmadienio įrašą Tyla gera byla. Kaip žinia, man patinka lietuviški posakiai, todėl čia galiu pridėti, kad ši tyla tikrai prieš audrą. TenKurNamai knygos darbai juda į priekį. Kai rašau šiuos žodžius, man į pašto dėžutę greičiausiai skrenda redaktorės laiškas su visu suredaguotu knygos tekstu. 80 procentų nuotraukų, kurios bus knygoje, jau yra. Turėjau smagumo prieš kelionę susitikti su fotografėmis ir atrinkinėti tai, kas tikrai bus knygoje. Po truputį, po truputį keliaujame rezultato – tikros popierinės knygos link. Pats knygos kūrimo procesas laba įdomus, ypač kai tai darai pirmą kartą ir visiškai savarankiškai. Kai turėsiu knygą savo rankose, pažadu papasakoti visą procesą. O kol kas – sek naujienas, apie knygą pasakosiu vis daugiau.

Kitose naujienose – mūsų Marijai ryt metai! Beprotiškai greitai praėjo šie metai. Taip pat ruošiu atskirą įrašą apie atradimus ir gerus dalykus, įvykusius per šiuos metus. Vėl gi trumpai – viskas kitaip nei buvau savo galvoje nusipiešusi. Daug ramiau, daug paprasčiau. Galvojau, kad bus gerai, bet kad taip, nebūčiau patikėjusi. Mažas vaikas nei riboja, nei stabdo, nei kažką atima. Tik duoda, papildo ir džiugina. Viskas yra požiūryje ir nusiteikime.


Labai tikiuosi, kad pamažu pamažu tinklaraštis grįžta į įprastą ritmą ir įprastą įrašų atsiradimo dažnumą. Rugpjūčio 13 TenKurNamai švęs 4 gimtadienį. Laukia dovanos, praėjusių metų įvertinimas ir, žinoma, nauji planai ir svajonės.

Susipažink. Indrės idėjos – kūrybiškos dekoracijos kitokiems namams

Kiekvieną kartą džiaugiuosi pristatydama heroję, kurios pomėgis kurti daiktus sau virsta į veiklą ir kūrybą kitiems. Indrė yra FB puslapio Indrės Idėjos įkūrėja ir gražių dekoracijų namams kūrėja. Pokalbis apie džiaugsmo teikiančius dalykus ir svajones.

Papasakokite apie save.

Pats sunkiausias klausimas :) galiu apie daug ką kalbėti, pasakoti, neleisdama pašnekovui įsiterpti, tik ne apie save. Save priskirčiau prie racionalių žmonių, bet kartu su dideliu polėkiu kūrybai. Tik, deja, ne visada tam užtenka laiko. Tapau, domiuosi įvairiomis meno šimis, fotografuoju, neseniai atrasta sritis apželdinimas, namai man  – nuolatinis kūrybinis procesas, darbe irgi pasitelkiu kūrybą, nors dirbu, rodos, visai nekūrybingoje srityje. Jei leidžiu sau kūrybiškai pažvelgti į situaciją, o ne vadovautis vien logika, sprendimai pasiteisina ir nustebina, tik kartais tam pritrūksta drąsos.

Kaip kilo mintis pradėti kūrybinę veiklą?

Jau kuris laikas gamindavau dekoracijas  savo namų durų puošybai. Pačios pirmos, žinoma, buvo Kalėdinės dekoracijos, sau, artimiesiems, draugams. Vasarai pirmoji  –  hortenzijų dekoracija, nes man jos be galo gražios ir jomis labai žaviuosi. Laukdama jų žydejimo kieme, pasigaminau vainiką ant durų, kuris kiekvieną kart išeinant, pareinant pasitikdavo, primindavo apie šių gėlių žydėjimą.
Myliu rudenį, jo spalvas, todėl rudeninėms dekoracijoms prigalvodavau ypač daug, pavyzdžiui, su ežiuku ar voveryte. Šios dekoracija sulaukė dėmesio ir komentarų iš svečių, kaimynų tad nusprendžiau – laikas pabandyti pasidalinti :)

Dar viena paskata buvo prekybos centruose dominuojančios dekoracijos. Atvirai sakant, jos manes nežavi – nekokybiškos, be minties, be širdies. Taip pat esu prieš masinį vartojimą, rūpi aplinka, todėl stengiuos vadovautis posakiu geriau mažiau, bet kokybiškiau. Galvoju, tiems, kurie įsigijo pernai Kalėdines dekoracijas –  už simbolinį mokestį jas atnaujinti. Stengiuosi, kad mano kuriamos dekoracijos būtų iš kuo natūralesnių medžiagų, kokybiškos, ilgaamžės.

Kas jus įkvepia?

Labai daug kas. Esu atidi detalėms, pastebiu tai, į ką kiti žmonės dažniauisiai nekreipia dėmesio. Visa ką gavau iš nuostabių tėvų vaikystėje, pasakos, eileraščiai, gamtos pajautimas ir spalvos, kurių matau daug.

Mokausi džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, švęsti gyvenimą galime kasdien. Pastebiu, koks spalvotas yra gyvenimas ir iš visos širdies linkiu, kad kuo daugiau žmonių stengtųsi nuspalvinti savo kasdienybę patys, detalėmis, kurios džiugina ir įkvepia.

 

Dar mane įkvepia šventės, Kalėdos nėra vienintelė šventė, kuriai smagu ruoštis, laukti. Mano vyro šeima labai patriotiška, visi suvažiuoja į Vilnių Vasario 16- ąją, dalyvauja vėliavos pakėlimo ceremonijoje, eina į Šv.mišias, paskui renkamės pabūti kartu. Name išsikeliame vėliavą, bet ir pačius namus galime, dekoruoti tautine simbolika, kuri sekančiai gali likti laukti kitos šventės- Kovo 11-osios. Be abejo ir vaikai laukia savo gimimo dienos, būna net pradeda skaičiuoti dienas, tad kviečiu jiems padėti ir kurti šventišką nuotaiką namuose iš anksto.

Pirkdama dovanas, gamindama dekoracijas stengiuosi, kad viskas būtų apgalvota, susiję su pomėgiais, spalvomis, svajonėmis ar tam tikrais palinkėjimais. Pavyzdžiui Kalėdų dekoracija su angeliuku sveikstančiai draugei, su briedžiu – medžiotojui, su auksine žuvele – žmogui, kuriam norisi palinkėti, kad pildytųsi norai, su drugeliais, kad niekada nenustotų svajoti, arba su pelėda – įkurtuvėms, kad namuose būtų priimami išmintingi sprendimai . Įvairių dalykų galima prigalvoti visomis progoms. Daug metų lankau dailės studiją Bambuko sodai, kur mokytoja E. Voverienė įkvepia, kviečia pastebėti gamtos grožį, detales: lapo formą, spalvas, faktūrą. Labai smagu, gaminat dekoracijas su gėlėmis gautas žinias panaudoti. Myliu gėles ir dažnai namuose pagal sezoniškumą pasimerkiu jų vazoje, ar įsigiju vazone, stebiu kaip keičiasi. Dabar taip džiaugiasi širdis, kai pavyksta sukurti dekoraciją (jei pavyksta rasti medžiagų) ir užfiksuoti dovanotus ar įsigytus žiedus dekoracijoje, atkartojant spalvas, lapų išsidėstymą ir palyginti savo kūrinį su gamtos sukurtu. Tikrai šypsausi gamindama tokią dekoraciją. Panašumas kartais būna neįtikėtinas, taip noriu kad kuo daugiau žmonių tai pastebėtų, nes grožis slypi detalėse.

Papasakokite apie savo dieną. Kokia ji? Kuriuo paros metu kurti lengviausia?

Dekoracijų kūrimas mano papildoma veikla, tad kuriu vakarais, rytais dažniausiai lieka laiko tik FB įrašui. Kokia dekoracija bus sugalvoju kartais tiesiog eidama į darbą. Tada ieškau medžiagų išpildyti minčiai, būdų sudėlioti dekoraciją. Galiu sau leisti kurti, kai esu gerai nusiteikus, pakylėta, ar noriu kažką papasakoti. Idėja gali atsirasti ir visiškai netikėtai, negaliu paaiškinti iš kur ateina mintys. Kartais tiesiog vartydama katalogą su medžiagų pavyzdžiais pradedu planuoti kas prie ko derės, kam bus skirta.

Kokiems namams skirti jūsų kūriniai?

Ir visokiems namams, ir visokioms progoms. Skiriu savo kūrinius tiems, kurie daug dėmesio skiria kokybei, detalėms ir tiems, kurie myli gyvenimą, kurie, švenčia, buria, kviečia, laukia. Kokie jūsų pačios namai? Mano namai jaukūs. Mėgstu įdomius, originalius sprendimus, bet kartu siekiu, kad būtų funkcionalu ir viskas derėtų. Su dekoro detalėmis esu spontaniška – pamatau gražų paveikslą, vazą žvakidę, dekoraciją ir jau derinu mintyse savo namuose, įsivaizduoju kaip merksiu gėles.. Man namuose nuotaiką kuria daiktai.

Kokių turite kūrybinių svajonių, planų?

Aš jų turiu daug, laikas parodys kam lemta įsigyvendinti. Atsiliepimai, kurių sulaukiu leidžia suprasti, kad kolkas nereikia sustoti,ne kartą skaitydama atsiliepimus susigraudinau. Ir dabar girdžiu palaikymą tęsti veiklą, daryti ką darau. Artimiausiu metu planuoju kurti medžiagines dekoracijas, kurios mums neįprastos, kitokios, ir gali būti iš skirtingų audinių, faktūrų, spalvų. Noriu sau pasigaminti žalią iš aksomo, kuri puoš mano svetainės stalą. Turiu minčių ir organizuoti susibūrimus, padėti susikurti sau dekoraciją. Svajoju, kad žmonės, dažniau džiaugtųsi, pastebėtų kiek gražių dalykų yra aplink. Gyvenimas gražus, ir kad toks būtų kartais reikia visai nedaug: kad ir dekoracijos su tobuluoju ponu bijūnu, į kurį pažiūrėjus prisimintum kvapą spalvas, emocijas ir užlietų ta vasariška šiluma ir šviesa.