Sukulentai namuose. Kaip genėti storalapį (laimės medį)?

Sukulentų yra įvarių dydžių ir formų. Jų įvairovė yra tai, kas mane labai žavi. Vienas pirmųjų sukulentų mano namuose – storalapis, dar kitaip vadinamas Laimės medis. Moksliškas jo pavadinimas – Crassula Ovata, o jei ieškosi daugiau informacijos apie šį augalą, anglų kalba tai Jade plant. Savo storalapį turiu jau beveik 12 metų, gavome jį kaip vestuvinę dovaną – mažą augaliuką, prie kurio buvo prierašas- Šeimos laimės medis. Augo jis labai įvairiai, buvo laikas, kai visai pamiršusi, jo nelaisčiau gerus 3 mėnesius, buvo laikas, aki augo didžiuliame vazone, kol nuo šakų svorio – išvirto. Dabar šiam augalui atėjo laikas pokyčiams. Aš nusprendžiau genėti savo storalapį.

Kad augtų gerai ir būtų laimingas, storalapį reikia prižiūrėti kaip ir visus sukulentus. Mažiau vandens, daugiau saulės – pats geriausias receptas. Nugenėti savo storalapį sugalvojau po apsilankymo Berlyno botanikos sode. Man labai patiko ten augantys, daug metų skaičiuojantys storalapiai. Įsivaizduoju, kaip atrodys maniškis, kai švęsim 50-asias vestuvių metines :)

Kaip genėti ir formuoti storalapį?

Pirmą kartą dariau tokį darbą. Žinoma, karpau krūmus savo kieme, bet kambarinę gėlę formavau pirmą kartą. Todėl ieškojau informacijos internete. Išsamiausias man pasirodė žemiau esantis video. Čia pagrindiniai dalykai, į ką atkreipti dėmesį, formuojant savo storalapį:

  • Genėti galima tik suaugusį, augalą, nes jauni augalų darbas – augti.
  • Prieš genėdama įsivaizduok, kokios formos augalo nori gauti.
  • Kaip ir medžių gamtoje, tavo augalo šakos turi būti: apačioje- trumpesnės, viršuje – ilgesnės. Formuok vainiką.
  • Vietoj vienos nugenėtos šakos, atauga dvi.
  • Storalapiai yra gerai ataugantys augalai, todėl genėti gali drąsiai.

 

Augalo formavimas – ne vieno karto procesas, todėl jei nori turėti gražų, suformuotą ir augantį taip kaip tau patinka augalą, formuoti jį turėsi pastoviai. Žinoma, nereikia to daryti kiekvieną mėnesį, bet kartą per pusmetį nupjauti nereikalingas šakas galima. Taip dabar atrodo mano nugenėtas storalapis. Praėjus keliems mėnesiams, pasidalinsiu vaizdu, kaip jis ataugo.

Kaip geriausia auginti ir prižiūrėti storalapį?

Mažas vazonas. Nuotraukoje iš Berlyno botanikos sodo matosi, kokiame nedideliame vazone auga didelis ir senas augalas. Storalapio šaknys yra paviršinės, todėl jam užtenka pakankamai mažo vazono. Augdamas per dideliame vazone augalas gali būti nestabilus ir išvirsti (kaip buvo atsitikę man).

Pakankamai šviesos. Geriausiai storalapis jausis augdamas šviesioje vietoje. Jei auginsi jį ten, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, lapai gali pakeisti spalvą, bet didelės žalos augalui nebus.

Laistymas. Geriausia būtų storalapį laistyti kaip ir visus sukulentus žiemą labai saikingai, vasarą dažniau. Jis labai gerai jaučiasi ir palaistytas mažiau.


Nori sužinoti daugiau?
Registruokis

Ateik ir išsitepk rankas smagiose sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvėse. Labai lauksiu Tavęs KAUNE!

Gegužės 18 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Žali burtai studijoje Kaune, Lazūnų 25A

Visa informacija ir registracija yra čia.

Pavasaris – pats geriausias laikas naujiems augalams Tavo namuose!

Ten Kur Pirmadienis (19) Daiktų istorijos

Šiuo metu rašau didelės apimties tekstą. Jame vis kartojasi frazės „namų istorijos“, „daiktų istorijos“. Fotografavausi šio pirmadienio įrašo viršelio nuotraukai ir pagalvojau, kad netik daiktai, bet ir gėlės namuose turi savo istoriją.

Gėlę nuotraukoje, aš ir mano mama vadiname Ingutės mamos gėle. Nesiplėsiu kas yra Ingutė, bet istorija tokia, kad mirus jos mamai, daug Ingutės mamos gėlių atsirado pas mano mamą. O dabar ir pas mane. Taigi, Ingutės mamos gėlė šį pavasarį man padovanojo štai tokio grožio žiedą. Ir besidžiaugdama tokiu žiedu pagalvojau, kiek daiktų namuose mums primena kažkokius žmones?

Prieš Kalėdas visas savo lėkštes atidaviau tiems, kam jų labiau reikia, o mes kasdien valgome iš mano amžiną atilsį močiutės ilgus metus saugoto servizo. Kai tik ištekėjau, o močiutė buvo gyva, šį servizą ji vis bandė įsiūlyti. Sakė, turėsiu per šventes, geros lėkštės, tik imk, vaikeli, tik naudok. Neėmiau, tuo metu nauji daiktai atrodė daug geriau. Ir tik dabar, švęsdama kasdienybę ir valgydama iš močiutės tiek ilgai čėdyto, kaip ji sakydavo, servizo, tikiu, kad močiutės noras išpildytas. Jei žinotų, ji labai džiaugtųsi, kad tos lėkštės atsidūrė mano namuose.

Be abejo, aš turiu ir gyvus žmones primenančių ir mane džiuginančių daiktų. Jau beveik 15 metų auginu draceną, kurią visai mažą gavau dovanų savo 18 gimtadienio proga. Ji jau remia lubas pas sūnų kambaryje. Kaskart ją laistydama (arba kalbindama), prisimenu tą, kuris man šitą gėlę dovanojo. O kažkur pasamonėje – visos susijusios istorijos.

Mano svetainės sienos yra pačios tikriausios istorijų pasakotojos. Šiais metais ant jų sukabinau tik Lietuvos kūrėjų darbus. Kartais tos istorijos žinomos tik man pačiai. Kartais, tai istorijos – pamokos man. Kartais – tai naujos, smagios pažintys. Jaučiu, kad jau greit reiks skirti visškai atskirą, tik svetainėms skirtą įrašą tinklaraštyje.

Nesvarbu, ar žmonės yra tarp mūsų, ar jau niekada nesutiksime jų gyvų, mus supantys, su šiais žmonėmis susiję daiktai yra istorijų pasakotojai, prisiminimų saugotojai. Kokias istorijas pasakoja daiktai Tavo namuose?


Jau gegužės mėnesį kursime sukulentų kompozicijas KAUNE! 

REGISTRUOKIS!

Berlynas su vaikais. Įspūdžiai ir patarimai.

Vaikų pavasario atostogoms sugalvojom pabėgti iš namų ir Lietuvos. Rinkęsi tarp niekada nematytos Ispanijos, pažįstamos ir mėgstamos Italijos, pasirinkom Vokietijos sostinę Berlyną, kur prieš kelis metus praleidome parą. Šį kartą mūsų kelionė truko ilgiau, įspūdžių parsivežėme daugiau, bet man dar truputį pritrūko ir noriu dar kada pabūti Berlyne, tik jau be vaikų.

Gyvenome labai ramiame (nors rašoma, kad gausiausiai gyvenamame) Berlyno Friedenau rajone. Galiu palyginti jį su Vilniaus Žvėrynu ar Kauno Žaliakalniu. Ramu, seni, 3-4 aukštų namai, daug pagyvenusių žmonių ir šeimų su mažais vaikais. Apie buto paiešką ir nuomą per Airbnb.com, ir apie patį butą papasakosiu atskirame įraše, nes butas buvo puikus. Rajone, kaip ir visame mieste daug vaikų žaidimo aikštelių. Apie Berlyno žaidimų aikšteles vaikams labai gerą įrašą visai neseniai įdėjo Pterodaktilis.

Ką veikti Berlyne su vaikais?

Nesiruošiau šiai kelionei kažkaip ypatingai, žinojau ką noriu pamatyti, ką galime parodyti vaikams. Galų gale, labiausiai šia kelione norėjome pakeisti aplinką ir pravėdinti galvas. Pastaruosius tikslus pasiekėm su kaupu.

Lego Discovery Center

Kai keliauji su vaikais, nori nenori, reikia žiūrėti, kad jiems būtų įdomu. Zoologijos sodą lankėme kai pirmą kartą buvome Berlyne, todėl šiai kelionei suplanavome aplankyti Berlyno centre esantį Lego Discovery Center. Deja, nors buvo labai laukiama, ši pramoga didelio įspūdžio mūsų  8 ir 10 metų vaikams nepaliko. Jie tiesiog jam jau per dideli. Be to, buvę Legolande Danijoj vis lygino Berlyno centrą su juo ir buvo, sakyčiau, truputį nusivylę. Nuotraukų iš šios pramogos neturiu, nes su dičkiais pramogauti ėjo vyras. Jo nuomone, centras tinkamesnis mažesniems vaikams ir tiems, kurie Legolande nėra buvę – vietos ir pramogų nedaug, o prie esančių pramogų – didelės eilės. Bet pirmai pažinčiai su Lego siūlomomis pramogomis šis centras tinka.

Berlyno botanikos sodas

Pirmą kelionės dieną praleidome Berlyno botanikos sode, jis buvo labai netoli mūsų namų, todėl ir ėjome ten ir grįžome pėsčiomis. Sodas (ypač oranžerija, kurioje praleidome daugiausia laiko) paliko man labai didelį įspūdį. Augalų kolekcija – didžiulė, o skirtingose ekspozicijose, gniaužia kvapą tikra to žodžio prasme. Mane labiausiai užbūrė (ne sukulentai) kamelijų ir gardenijų oranžeriją į kurią įėjus, pasitiko fantastiškas, žodžiais neapsakomas kvapas. Iš šios oranžerijos tikrai nesinorėjo niekur eiti, o tik vaikščioti ratais ir uosti uosti.

Lankydamiesi su vaikais turėkite vandens, užkandžių ir kantrybės, nes ne visiems gėlytės ir kaktusai yra vienodai įdomu. Po ilgo pasivaikščiojimo valgėme netoli esančioje picerijoje. Picos buvo labai skanios, kaip ir užkandžiai iš užkandžių bufeto – įvarios keptos daržovės, kurias valgiau ne tik aš, bet ir Marija. Personalas buvo labai malonus, paslaugus, vaikai išgirti ir vadinami princesėmis ir princu. Ko daugiau norėt :)

Berlyno technikos muziejus

Apie jį buvau skaičiusi daug ir labai gerų atsiliepimų. Muziejus patiko mums visiems. Didieji pamatė ir sužinojo daug naujų dalykų, Marija pavalgė mamos pieno ant suoliuko ir ramiai miegojo vežime, kol aš tyrinėjau laivus, lėktuvus, traukinius ir Antro Pasaulinio karo istoriją.

Su vežimėliu vaikščioti iš aukšto į aukštą patogu – yra liftai. Taip pat yra puikiai įruoštas mamos ir vaiko kambarys, kuriuo naudojomės, kol dičkiai mokėsi naudotis senoviniais telefonais. Turbūt įsimintiniausias dalykas jiems buvo išmokti skambinti su telefono aparatais, kur vietoj mygtukų, reikia sukti ratuką, visai kaip tėčio ir mamos laikais.

East Side Gallery

Čia gal jau nelabai vaikams, arba tam, kad būtų smagu jiems, reikia geresnio oro. Prie išlikusios Berlyno sienos dalies, kuri dabar lyg meno galerija p atviru dangumi. Norėjosi prisiliesti prie istorijos ir pavaikščioti ne tik miesto centre, bei mūsų rajono švariomis gatvėmis. Taip pat buvau skaičiusi apie maisto turgų, lietuviško Open Kitchen atitikmenį, kur labai norėjau apsilankyti.

Siena kaip siena :) labai daug turistų, kurie fotografuojasi prie ikoniškiausių, labiausiai žinomų kūrinių. O vaikams įspūdingiau buvo išgirsti pasakojimą kodėl ir kaip mietsas buvo padalintas, apie tai, kaip žmonės plaukė per upę ir skendo taip ir nepasiekę laisvės. Taigi, važiuoti prie Berlyno sienos rekomenduoju tik geru oru, kai galėsite praeiti visą sienos ilgį ir ramiai patyrinėti visus kūrinius.

Gatvės maisto turgus

Mūsų šeima mėgsta gatvės maistą, įdomius patiekalus ir esame nuolaitiniai Open Kitchen Vilniuje lankytojai. Todėl perskaičiusi apie Berlyne kiekvieną ketvirtadienį vykstantį maisto turgų labai norėjau ten apsilankyti. Apžiūrėję East Side Gallery pėsčiomis nuėjome iki Markthalle Neun, kur ir vyksta maisto turgus. Valgėme prancūziškus crepes blynelius, o atmosfera buvo panaši kaip ir lietuviškame maisto turguje – daug vaikų, šeimų, turistų kaip mes ir aišku maisto. Kas man patiko, kad šalia patiekalų, kuriuos gali užsisakyti ir valgyti buvo įvairių maisto produktų pardavėjų. Gali ne tik pavalgyti, bet ir parsinešti namo įvairiausių, greičiausiai smulkių gamintojų sūrių, vyno, duonos, ar įdomų aparačiuką kavai gaminti.

Prancūziškų blynelių kepėjas pasakojo, kad jis į Berlyną atvažiavo iš Prancūzijos, planuoja pabūti bent keletą mėnesių, o jo virtuvė įrengta senoviškame Citroen sunkvežimyje.

Kaip keliavo Marija?

Prisipažinsiu, tikrai bijojau kelionės su Marija, tiek skrydžio lėktuvu, tiek visų kelionių mieste. Ir visai be reikalo. Marija buvo pats patogiausias vaikas iš visų trijų – skrisdama miegojo, vaikščiodama mieste miegojo, metro miegojo, autobuse – dairėsi pro langą. Visada buvo patenkinta, o jei truputį kas nepatikdavo, panešdavom kelio atkarpą ir ant rankų.

Kaip minėjau aukščiau – valgė itališkas daržoves, mėsytę iš kebabo, picos kampelį, tai ką gaminome namuose ir daug mamos pieno. Jei tik svarstai apie keliavimą su vaiku iki metų – drąsiai keliauk. Mažiukai dažniausiai nesiskundžia nuoboduliu, nenori tik ledų vietoj normalaus maisto, jiems nesvarbu ar tu vaikštai gatvėmis ar važiuoji metro.

Susitikimai

Šioje kelionėje turėjau progos įsitikinti koks smagus ir geras dalykas yra internetas. Instagrame pasigyrusi apie kelionę į Berlyną, greitai sulaukiau pasiūlymo susitikti kavos. Taip pas mane į svečius atvažiavo Monofaces kūrėja Edita, su kuria praleidome smagias 3 valandas gerdamos kavą ir tyrinėdamos nepažįstamas gatves. Man šis susitikimas buvo vienas didelis smagumas, turėjome tiek šnekos, tarsi seniausiai pažįstamos. Su Edita sutarėm susitikti dabar jau Vilniuje. Čia mūsų selfis susitikimo proga, abi nusprendėm, kad selfių darytis nemokam :))

Kas toliau?

Tikrai noriu į Berlyną dar. Gal tik dviese su pussesere ar drauge. Labai norėčiau susirasti gidą ir pavaikščioti po mažiau žinomas, neturistines Berlyno vietas, norėčiau daugiau laiko pavaikščioti po sendaikčių krautuvėles ir paieškoti kokio lobio. Visa tai ateityje, dabar galiu svajoti ir pradėti naujas keliones. Šią vasarą mūsų laukia kemperis ir kelionė po Europą :))

 

Ten Kur Pirmadienis (18)

Šį pirmadienio įrašą rašau po šeštadienį vykusių Sukulentų kompozicijos kūrimo dirbtuvių. Manyje kunkuliuoja daugybė gerų emocijų, nes rytas tarp augalų ir smagių dirbtuvių dalyvių praėjo akimirksniu!

Važiuodamos po dirbtuvių namo kalbėjome su dukra apie laimę daryti tai kas patinka. Apie tai, kad smagu veikti gyvenime tai, ką pati sugalvoji. Man atrodo, kad ypač vaikus reikia supažindinti su įvairia veikla, kad augdami jie žinotų, kad gali veikti ką tik panorėję, kad jiems nebūtina „eiti į darbą“ tikrąja šių žodžių prasme. Bet ne apie vaikų auklėjimą noriu kalbėti šiandien.

Nepamenu ar straipsnyje, ar knygoje apie motyvaciją perskaičiau patarimą, kad reikia džiaugtis net mažomis savo pergalėmis. Tai aš ir džiaugiuosi. Parašau gerai skaitomą tekstą į tinklaraštį – pasidžiaugiu. Sulaukiu gero atsiliepimo apie mano veiklą – pasidžiaugiu. Bet žodžiais nenupasakosiu, kaip aš šokinėjau iš džiaugsmo, išlydėjusi dirbtuvių dalyves pro duris.

Pirmiausia džiaugiausi, kad dirbtuvės pavyko. Nes kiekvieną kartą, skelbdama naują renginį aš labai noriu, kad renginys pasisektų, kad susirinktų žmonės, kuriems bus įdomu tai, ką aš noriu papasakoti. Tai štai šį šeštadienį taip ir įvyko. Ir džiaugtis buvo dėl ko.

Dar, labai džiaugiausi, kad įvyko pats tikriausias apsikeitimas geromis emocijomis. Mano informaciją visos dirbtuvių dalyvės, rodos, gėrė į save. O aš atgal gavau begalinį džiaugsmą, pasakojimą, kad einant į dirbtuves ir pažintį su sukulentais „pilve skraidė drugeliai“ ir daugybę gerų emocijų.

Tai štai, drugeliai pilve skraido man ir skraidys kiekvieną kartą, kai prisiminsiu šokinėjimą iš džiaugsmo, kad mano sumanymas pavyko. Linkiu ir Tau, džiaugtis kiekviena, net maža pergale. Nes tik pastebėdami mažus dalykus, galima pasiekti didelių.

Kitos sukulentų dirbtuvės Kaune jau labai greitai, sek informaciją :))

Susipažink: Interjero dizainerė Gerda Sutkienė ir jos Musės

Kartais man taip būna – klaidžioju FB platybėse ir netikėtai užtinku tai, pro ką negaliu ramiai praeiti. Taip atsitiko pamačius Muses – plakatus su lietuviškais užrašais. Būtinai turėjau susipažinti su jas kuriančiu žmogumi. O susipažinusi, pristatyti TKN skaitytojams. Pristatau – Gerda, interjero dizainerė ir Musės kūrėja. O toliau leidžiu Gerdai pasakoti pačiai.

Aš – Gerda, interjero dizainerė – geriu su užsakovais kavą Domus galerijoje ir už tai gaunu didelius pinigus.
Bet,  turbūt, reikia rimtai :)
Antras dublis: aš – Gerda, nepataisoma optimistė, dviejų geriausių pasaulyje paauglių mama, interjero dizainerė, paveikslų Musės autorė. Dar moku kepti pyragus, leisti milžiniškus muilo burbulus ir per garsiai juoktis. Nemoku kalti vinių į sieną, gerai, kad paveikslais paskui pavyksta uždengti gėdingus savo bandymų rezultatus :)

Mano meilė interjerams prasidėjo pradinėse klasėse, kai pasiskolinusi mamos liniuotę su baldų šablonais, braižydavau namų planus ir juose mintyse žaisdavau savo arba savo lėlių gyvenimą. Vėliau mama tuos planus nuoširdžiai ir teisingai kritikuodavo, atkreipdavo mano dėmesį į tai, kas nelogiška, kas taisytina, kas nepatogu. Tad, nors ir kaip banaliai tai beskambėtų – meilę projektavimui ir suvokimą apie erdves, planus, logišką ir patogų išdėstymą gavau su mamos pienu. Vėliau bandžiau nuo tos meilės pabėgti Vilniaus Dailės Akademijoje pasirinkusi ne architektūrą, bet tekstilę, tačiau ji mane pavijo ir susijungusi su Dailės Akademijoje įgytais kompozicijos, spalvotyros, tapybos, grafikos, medžiagotyros ir meno istorijos pagrindais, virto tikrai stiprių,  loginiu-meniniu požiūriu ir gebėjimu projektuoti interjerus nuo esminių perplanavimų iki mažiausių interjero detalių suderinimo. Dirbu tai, kas man labai patinka, todėl dažniausiai dirbu per daug. Bet net ir tai man patinka!

Kaip kilo Musės idėja?
Labai paprastai ir žemiškai: prieš porą metų įkėliau į FB paveikslą su tekstu anglų kalba ir pasipylė užsakovų ir draugų komentarai „noriu tokio“, „kur tokį gauti“, bandžiau ieškoti kažko analogiško lietuviško – bet nieko nebuvo. Aš gi buvau labai pasiilgusi kūrybos – laisvos meninės išraiškos nesitaikstant prie užsakovų norų ar finansų, pasiilgusi kažko kas priklauso tik nuo mano norų, nuo mano estetinio supratimo, mano idėjų. Mintis apie paveikslus su lietuviškais užrašais man nebedavė ramybės, bet „gimdyti dar vieno vaiko“ viena tikrai nenorėjau (jau auginau viena du „kūno ir kraujo“ vaikus ir du „darbinius“ :), tad ieškojau šiai idėjai tėčio. Neintensyviai ieškojau, bet mintis apie tokius paveikslus manęs neapleido, ji tiesiog man nedavė ramybės. Gal taip ir nebūčiau sau spyrusi į užpakalį ir pasiryžusi pradėti, jei ne surastas „tėtis“ (su kuriuo keliai, deja, gan greitai išsiskyrė dėl „nesutapusių charakterių“  – požiūrio į būsimą rezultatą). Musės gimė ramiai, neskubant, džiaugiantis kiekviena kūrybos akimirka, toks suplanuotas, brandžiame amžiuje pagimdytas, išmylėtas mano vaikas. Netobulas – žinau, bet labai mylimas. Net šiek tiek egoistinis – jis man pačiai ir tik pagal mane. O vėliau, sulaukiau daugybės  pagyrų  ir susižavėjimo. Tokios reakcijos aš tikrai nesitikėjau, tai buvo labai keistas,  bet tikrai malonus jausmas. Minčių ir idėjų apie naujus paveikslus turiu trims metams į priekį, tačiau kur gauti laiko joms realizuoti?

Kokiems interjerams skirti šie plakatai?
Galvočiau labiau apie tai, kokiam žmogui yra Musės, o ne, kokiam interjerui. Nes Muses taip pat gerai gerai „matau“ ir šiuolaikiniame lofte, ir klasikinio stiliaus virtuvėje, ir kirpykloje,  nes tai nėra parodinis aukštojo meno kūrinys – jis neįpareigoja, jis neapsunkina, jis lengvai pakeičiamas kitų,  jei atsibosta. Tokia easy-living gyvenimo detalė pagal dabartinę nuotaiką. Pasikeitė gyvenimo kryptis, ar nori kitokios inspiracijos, kad ta kryptis pasikeistų – keiti ir Musę. Nes juk niekam nebe paslaptis, jog tai, ką kasdien matome, skaitome – tai veikia, programuoja mūsų gyvenimą.

Kaip kyla mintis, kokias frazes įdėti į Musę?
Kai kurios frazės mano seniai naudojamos, jau tapę mano priežodžiais – „tobulumas nuobodu“, „nėra to blogo, kas neišeitų“; kai kurios kitur nužiūrėtos ir savaip interpretuotos; dar kitos – atsitiktinės. Pavyzdžiui „Gerai“ atsirado visai neplanuotai – norėjau paveikslo sau su didele „g“ raide, o tada savaime prilipo uodegytė – erai. Ir paaiškėjo kaip labai žmonės yra pasiilgę paprasto teigiamo žodžio – ši Musė labai populiari. Man ji irgi labai patinka – sau pasidarysiu ją daug didesnę, tuščia siena šalia mano spintos jau jos laukia. Beje, Muses galima užsisakyti ir nestandartinio dydžio.


Koks plakatas yra Tavo favoritas?

chmmm… jei reikia rinktis tik vieną, tada – „tobulumas nuobodu“. Šimtu procentų mano posakis, mano estetinis skonis ir mano požiūris į gyvenimą

Papasakok, kokie yra Tavo pačios namai?
Be reikalo šito paklausėt :) – galiu ilgai nesustoti, nes einu dėl savo namų iš proto ir to neslepiu. Labai jais džiaugiuosi, nes įsikėliau į juos gana vėlai, po daugelio metų nuomos ir gyvenimo su svetimais tapetais ir baldais. Bet ne tapetai ir ne baldai mano namuose mane džiugina labiausiai – labiausiai džiaugiuosi erdve. Erdve už langų, erdve namie, šviesa – atrodo,  net mintys čia lengviau skraido. Mano santykis su namų išsirinkimu buvo gana komplikuotas, nes įrengusi daugybę namų užsakovams, labai gerai žinojau, ko nenoriu: nei blokinės dėžutės su vaizdu į kitą dėžutę, nei gipskartonio dėžutės su laminuotom grindim ir stumdomų durų spintom, nei kotedžiuko ar namo užmiestyje. Gal net euroremontinės gipskartonio dėžutės naujam rajone ant plyno lauko nenorėjau labiausiai. Ir radau nuostabią erdvę savo norams realizuoti, susikūriau sau funkcionalų bei patogų foną malonioms ir gražioms detalėms ir dabar tas detales neskubėdama renkuosi ir dėlioju. Ir visai nenoriu pabaigti – tai taip saldžiai gera, kiekviena nauja detalė vis pratęsia tą naujų namų ir džiaugimosi jais jausmą. Šių namų vertėjo laukti tiek metų :).

Jei reiktų savo namus priskirti kategorijai, tai žinoma būtų skandinaviškas stilius – mano neblėstanti meilė, atitinkanti mano požiūrį į namus ir į gyvenimą juose. Šviesūs, medinės grindys, modernių bei praeito amžiaus baldų deriniai. O kaip gražiai juose suskamba restauruoti dar mano vaikystės foteliai, ar mano senelių namų detalės, indai. Mėgstu derinti nederančius dalykus – man taip daug labiau patinka nei susipirkti viską jau sukomplektuota iš baldų salono ekspozicijos. Tegul būna šiek tiek kitaip, šiek tiek neteisinga, šiek tiek netobula, nes juk tobulumas – nuobodu! Beje, esu alergiška žodžiui „prabangu“, jei norite kad kažkas nustotų man patikti, pasakykit, kad tai prabangu :)
Gerdos interviu apie Skandinavišką interjerą.

Ką galėtum patarti moterims (ir vyrams) norinčioms pradėti savo veiklą?
Turbūt turėčiau pasakyti – darykit drąsiai, jūs viską galit! Bet žiūrėdama atgal į laiką prieš 12 metų, kai pradėjau savo verslą neturėdama absoliučiai nieko – jokio atsarginio varianto, jokios atramos: neturėjau nei namų, nei darbo, o tik du labai mažus vaikus, aš tikrai dabar nesuprantu kaip aš tai padariau. Dabar taip turbūt nebeišdrįsčiau.  Kita vertus, tada negalvojau, kad aš darau kažką ypatingo, drąsaus – tiesiog stengiausi gyventi, išgyventi ir dariau tai, ką mokėjau, ką norėjau daryti. Nebijojau suklysti ir prarasti, nes prarasti tiesiog neturėjau ko. Tik svajojau apie kitokį gyvenimą, tikėjau, kad viską galima pasiekti ir stengiausi.  Ir toliau stengiuosi. Todėl palinkėsiu: „svajok tikėk daryk“ – po vieną šie žodžiai yra tik lengva romantika, o visi kartu – tikrai kalnus galinti nuversti jėga. Patikrinta ;)

Gerda ir jos darbus galima rasti:

Musės.lt
Gerdainterjeras.lt
Vėjųgaudymas.lt

Gerdos kurtu interjeru galima pasigrožėti čia.

 

 

Ten Kur Pirmadienis (17) Gyveni kaip patinka

Stumdau kasdien vežimą su miegančia Marija ir galvoju apie gyvenimą. Išties, pasivaikščiojimai su ja yra labai geras laikas pagalvoti, generuoti idėjas arb tiesiog paleisti mintis į visas puses.

Šį kartą turėjau laiko pagalvoti apie save. Ir apie tai, kokių tekstų galimai trūksta TenKurNamai. Su puikiosiomis kolegėmis rašome apie daugelį, su namais susijusių dalykų, sulaukiame ir pageidavimų arba draugiškų patarimų. Kartais klausome jų, dažniau klausome savo širdies.

TenKurNamai yra beveik 4 metų tinklarštis ir, neslėpsiu, daugelis dalykų, susijusių su tinklaraščio rašymu man pavyksta labai natūraliai. Visai neseniai supratau, kad jau radau savo authentic voice, minimą daugelyje kaip rašyti tinklaraštį straipsnių. Man dažniausiai labai gera, lengva bendrauti su tinklaraštį skaitančiomis ir skaitančiais. Ir štai susimasčiau, kodėl?

Rašydama TKN pasirinkau labai nuosaikią poziciją – ji yra užkoduota ir tinklaraščio pavadinime – Ten kur namai – gyveni kaip patinka. Pagavau save galvojant ir kalbant panašiai: „Kiekvienas turi kurti savo namus tokius, kokie pirmiausia patinka jam pačiam“ arba „Tvarka namuose yra labai individualus dalykas ir nėra vieno recepto, tinkančio visiems.“ Aš tikrai taip gavoju. Esu tikra, kad namai yra taip individualu, kaip tik gali būti. Ir kuriant savo namus, būtina atmesti visus „Ką žmonės pagalvos“ momentus ir daryti tik tai, dėl ko džiaugiasi Tavo – namų šeimininko širdis. Čia ir yra atsakymas – Ten Kur Namai yra universalių idėjų šaltinis.

Nei aš nei mano kolegės nesistengiame įpiršti savo nuomonės, aiškinti, kad daryk tik taip ir ne kitaip. Mes nesiūlome vieno, teisingo būdo. Nes kuriant SAVO namus, vieno gero ir visiems tinkančio būdo tiesiog nėra. Šioje srityje tiesiog negali būti jokio kategoriškumo.

Bet žinoma, tai nereiškia, kad viskas man patinka ir visiems dalykams aš pritariu. Tiesiog, labai sąmoningai pasirinkau neiti, mano manymu, lengviausiu, neigiamos nuomonės arba kontraveriškų dalykų išsakymo, keliu. Lengvai gali tapti diskusijų objektų, kai kalbi tik tai, kas yra blogai arba ne pagal tavo supratimą. Bet, akivaizdu, toks kelias ne mano ir ne TKN. Įdomumo dėlei (pačiai buvo įdomu)  bandžiau sugalvoti temų, kurios būtų su neigiamu prieskoniu, pavyzdžiui „10 priežasčių, kodėl virtuvė ir svetainė vienoje patalpoje yra labai nepraktiška ir nepatogu“. Ir daugiau nei 2 tokios temos man nesusigalvojo. Ir kas iš to, jei mes taip rašysime. Tau, skaitančiai, bus mažai naudos ir jokių idėjų Tavo namams, o ir mes, ieškodamos ką čia neigiamo apie namus parašyti išsisemsim greitai ir tapsim nuobodžios burbeklės. Antra neigiama tema galėtų būti „Kilimas ant sienos – atgyvena“, bet kaip gali taip rašyti, kai ant sienų kilimai atrodo labai gražiai – 1pavyzdys, 2pavyzdys.

Nes namai turi būti tokie, kokiuose gerai ir patogiai jaustumeisi Tu, tuose namuose gyvenantis. O mes čia TenKurNamai ir toliau siūlysime idėjas ir patarimus, kaip namuose gyventi įdomiai, jaukiai ir laimingai.

Kviečiu į Pasidaryk Pati|Sukulentai renginį Balandžio 8 dieną, šeštadienį 11 valandą GERI BLOGAI studijoje, Vilniuje. Čia yra visa reikalinga informacija.

 

Išmest spėsi ir Jaukiam namus. Nauji tinklaraščiai apie namus.

Viena priežasčių, kodėl pradėjau rašyti TenKurNamai buvo ta, kad Lietuvoje trūko informacijos apie tai, kaip pačiam kurti namus. Nebuvo tinklaraščių, rašančių apie Pasidaryk pats idėjas. Nebuvo tų, kurie dalintųsi savo nuotraukomis ir idėjomis. Todėl mano noras buvo tokį tinklaraštį sukurti ir dalintis tuo, kas man ir kitiems įdomu.

Dabar, nuo TKN sukūrimo praėjus beveik 4 metams džiaugiuosi – tinklaraščių, rašančių apie namus, daiktus namams, senų daiktų atnujinimą ir daiktus, sukurtus savo rankomis, atsiranda. Kas smagiausia, šių tinklaraščių autoriai dalinasi SAVO nuotraukomis, SAVO idėjomis ir SAVO namų gyvenimu. Todėl šiandien darau tai, ką būčiau norėjusi, kad kas padarytų su mano, tuomet naujagimiu TKN, skelbiu žinią apie naujus tinklaraščius. Skaitykite, palaikykite rašančius, mums tai yra labai svarbu :))

Išmest spėsi

Tinklaraščio Išmest spėsi autorę Rūtą pirmiausia pamačiau per LRT Labas rytas, Lietuva laidą. Ji pasakoja apie namelį, kurį sukūrė savo dukryčių žaidimui. O užėjusi į jos tinklaraštį atradau idėjas kaip atnaujinti senus baldus, lagaminus ir kitus daiktus, kurių tikrai nereikia skubėti išmesti.

Jaukiam Namus

Nežinau kaip atradau Jaukiam Namus tinklaraštį, bet man labai patiko ir iškart tapau gerbėja.  Autorių išsamūs tekstai ir puikios idėjos (kurių, tikiu bus vis daugiau) pritaikomos namuose. Pavyzdžiui šviestuvo idėja ketinu ir aš pasinaudoti.

Linkiu abiejų tinklaraščių autoriams sėkmės rašant ir randant savo skaitytoją. Aš jau dabar lauiu naujų įrašų ir džiaugiuosi pagaliau turinti kolegų tinklaraštininkų, rašančių apie namus ir namams.