Ten Kur Pirmadienis (16)

Sekmadienis buvo toks… (čia gali įrašyti pačius negražiausius žodžius). Daug nemalonių dalykų, kaip sako „lygioj vietoj“, dar viena proga paklausti mamos „o tau irgi taip buvo, kai pykdavaisi su manim“ ir šiaip, daug minčių naujų kilo apie buvimą mama, vaikų auklėjimą ir pan. Todėl džiaugiausi, kai jis baigėsi. Džiaugiausi trumpai, nes po sekmadienio „linksmybių“ (ne)miegojau naktį. Na, būna dienų, šiandien pirmadienis ir galima viską pradėti jei ne nuo pradžių, tai bent teisinga koja.

Puikia pirmadienio ir naujų pradžių proga, noriu pranešti, kad pagaliau normaliai veikia TenKurNamai Parduotuvė. Tiesa, jei rasi kokį nesklandumą, labai laukiu žinių, mažą ką, gal praleidau kažką.

Parduotuvėje kaip pavasarinis vėjas siaučia plakatų su katinais ir šuniu išpardavimas. Tuoj tuoj ten bus daugiau naujienų, kuriomis aš labai džiaugiuosi :) čia maža užuomina:

O kol kas parduotuvėje Tavęs laukia plakatai, kurie puikiai atrodys vaikų kambaryje, o vieną iš katinų aš mielai pakabinčiau darbo vietoje – pakeli akis ir įsivaizduoji, kad jis murkia :) kai turi dalykų, kuriuos gali kabinti ant sienos gali taip kaip aš pirmoje nuotrukoje – matuoti jiems vietą ant sienos :))

Dar tyliai tyliai šnabždu, kad sukulentų sodinimo dirbtuvės jau tuoj tuoj.. Todėl sek naujienas FB puslapyje ir sužinok apie jas pirma!

Gražaus pirmadienio! Manęs laukia mašinos remontas, šeima ir visi kiti svarbūs dalykai. Kaip kiekvieną savaitę :)

Ten Kur Pirmadienis (15)

Šiandien pabudau (buvau pažadinta) 4:30. Norėjau pamiegoti nors valandą ilgiau, bet neteko. Už tai dabar sėdžiu Gedimino prospekte esančioje kavinėje ir pirmą kartą per 7 su trupučiu mėnesių rašau be minties, kad tuoj reikės keltis ir eiti, panešioti, pamyluoti, pakelti, paduoti. Ačiū už tėvadienius, tam, kas juos sugalvojo. Mes juos išnaudojam pagal paskirtį :))

Stebėti kaip auga mažoji smagu, bet praėjusios savaitės pabaigoje pagavau save galvojant, kaip norėčiau kelių valandų sau, savo mintims. Dabar gi dažniausiai kiekvieną laisvesnę minutę gavoju, kuriu strategijas, net sapnuose rašau ir užsirašinėju.

Praėjusi savaitė buvo sunki ir dėl to, kad Marija turėjo temperatūros, kaip paaiškėjo vėliau – buvo tridienė karštinė, kuri, kai augini trečią vaiką yra juokas. O kai augo pirmoji, dėl aukštos temperatūros kvietėm greitąją. Dabar tik laukėm kas čia „išlįs“. Dar daug nešiojom kas tik galėjom, nes ant rankų jai patinka labiausiai.

Žinoma, didžiausias džiaugsmas (man) nukritus temperatūrai, buvo išėjimas į lauką. Ėjau ėjau, o programėlė telefone skaičiavo žingsnius ir kilometrus. Ėjau ir kitą dieną ir dar kitą. Labai gera klausyti kaip paukščiai sveikina pavasarį, vienur kitur jau žydi pavasarinės gėlės, o saulei pašvietus, net truputį karšta.

 

Ten Kur Pirmadienis (14) Ar Tu tiki stebuklais?

Pirmadienis, sako, viena sunkesnių savaitės dienų. Po savaitgalio atsipalaidavimo vėl įkrinti į rutiną, kuri ne visada džiuginanti. Rytas, pusryčiai, mokykla, darbas, namai ir žiūrėk jau vakaras atėjo. Ar pagauni save galvojant, kad nėra nei laiko nei noro svajoti, tikėtis ir tikėti?

Vakar, kartu su tūkstančiais žmonių mūsų šeima šurmuliavo Kaziuko mugėje. Kol vyriškoji šeimos pusė bandė paspirtuko galimybes sukdami ratus aplink Katedrą, mes su didžiąja dukra stumdėme vežimėlį, kuriame miegojo mažoji. Nuo Katedros nenutolome, nes aikštėje maloniai švietė saulė ir buvo daugiau erdvės, nei ten, kur žmonės dairėsi į mugės gėrybes.

Ant Stebuklo plytelės lipo vis nauji žmonės – šeimos su mažais vaikais, turistai, senjorų pora, vyras nešvariais džinsais ir suplyšusiais batais. Visuomenėje tokius, kaip jis,  žmones priimta vadinti „gražiu“ asocialaus žmogaus pavadinimu, o jei žodžių nesirinkti – tiesiog bomžais. Būtent jis patraukė mano dėmesį, todėl vaikštinėdama truputį atokiau, stebėjau jį ir stebėjausi. Grožėjausi, taip pat būtų tinkamas žodis.

Jis užlipo ant plytelės, pakėlė akis į dangų/katedros stogą/Šv. Kazimierą ir pradėjo kažką tyliai kalbėti. Galvoju, kad nėr labai mandagu stebėti žmogų TOKIĄ intymią akimirką (kiek intymumo gali būti miesto vidury?), todėl nusukau akis, ieškodama savo šeimynos. Kai vėl pažiūrėjau, jis jau sukosi aplink save tris kartus, sako, tik tada noras, sugalvotas ant Stebuklo plytelės, išsipildo. Atlikęs visą stebuklo ritualą jis nuėjo savo keliais, pro mugę, prekeivius, šeimas su vaikais, laimingus šunis. Nuėjo į savo gyvenimą, kuriame, tik galiu įsivaizduoti, niūrių akimirkų daugiau nei gražių. O aš likau apmastymuose.

Jei žmogus, gyvenantis visuomenės pakraštyje, greičiausiai dažnai išgeriantis, gal neturintis kur praleisti naktį ir labiau egzistuojantis, nei gyvenantis, tiki stebuklais, mes, kurių gyvenimas dažniausiai nepamatuojamai geresnis, kiekvieną dieną turime priimti kaip stebuklą. Rutina, kurią atneša kasdienybė, nemiegotos naktys, nesutarimai ir kamščiai gatvėje yra tik smulkmenos. Kartais toki nutikimai miesto vidury atveria kais ir pradedu galvoti ar geriau juoktis iš tokio žmogaus (dukra, kuri dauiau nei aš dairėsi aplink, sakė, kad buvo besijuokiančių), ar geriau imti pavyzdį? Tikėti, kad stebuklas įvyks. Tikėti stebuklais kasdienybėje. Kievienam stebuklai yra skirtingi. O tai, kad ryte pabundi, jau yra stebuklas! Stebuklingos savaitės!

Ten Kur Pirmadienis (13)

Šį pirmadienį man labai kirba noras surašyti tas mintis, kurios jau kelios savaitės neduoda ramybės. Apie vieno kalbėjimą – kito darymą, apie apkalbas ir konkurenciją.

Jau keletą metų labai stengiuosi vengti apkalbų. Nesakau, kad visada, pavyksta, kartais pasiduodu tam „kas padarė, ką padarė“ aptarimui, bet jau daug kartų įsitikinau, kad niekada negali žinoti situacijos, kurioje gyvena, dirba apkalbamas žmogus. Apkalbėti mažų mažiausiai yra negražu. O klausytis ant kito žmogaus pilamo purvo, kuo toliau, tuo nemaloniau… Išgirdusi apkalbas vis stengiuosi nukreipti kalbą į šoną, ieškoti apkalbamo žmogaus pliusų ar to, ko galima iš jo veiklos pasimokyti. Kartais lieku dėl to nesuprasta.

Kelios situacijos pastarosiomis savaitėmis man tik įrodė, kad visada visada reikia galvoti ką šneki. Ypač jei šneki apie savo šiandieninius konkurentus. Lietuva tokia maža ir, kaip teko girdėti, visi visus pažįsta ir visi visiems yra konkurentai. Bet būtent dėl to, kad gyvename mažoje rinkoje, niekada  negali žinoti, kada buvęs konkurentas taps partneriu ar kolega. Gal tas, kurį vakar apkalbėjai, šiandien pasidalins žinia apie tai, koks esi įdomus?

Siūlau apkalbas ir kitų smerkimą ar menkinimą keisti į konstruktyvius pokalbius apie tai, ko galima pasimokyti iš tų, kuriuos labiausiai norisi apkalbėti. Jei jų veikla kelia kažkokių prieštaringų jausmų, pasigilink, kodėl. Gal jiems sekasi geriau? Gal jie veikia tai, ką norėtum Tu? Gal Tu gali būti jiems naudinga? Galų gale, kaip jaustumeisi, jei žinotum, kad apie Tave kalba taip?

Šį trečiadienį pasimatykime Sėkmės žurnalo pristatyme Vilniuje. Kalbėsiu apie dėkingumą ir sėkmę.

p.s. Nuotraukoje – pro mūsų miegamojo langą matomos statybos, kurias aš kartais apkalbu…

5 Idėjos knygų lentynoms ir Knygų mugė 2017

Knygų mugė jau prasidėjo! Kaip ir kasmet,  jau turbūt 12 kartą iš eilės keliauju į Knygų mugę būtinai ketvirtadienį ir šeštadienį. Buvo mugių, kai buvau ten visas dienas. Nes man visos keturios Knygų mugės dienos kaip nesibaigianti šventė. Kaip ir kasmet, pirkinius planuoju iš anksto, kad neparsineščiau to, ko niekada neskaitysiu.

Ką planuoju parsinešti iš Knygų mugės

  • Vaiva Rykštaitė Trisdešimt.  Labai vilioja mane ši knyga, ypač dėl to,  kad parašyta mano mėgstamu būdu, knygoje persipina dvi istorijos, viena iš praeities, kita iš dabarties.
  • Jau Kalėdoms mano rekomenduota Didžioji būtybių knyga
  • Halė , knyga apie Halės turgų Vilniuje greičiausiai taip pat atkeliaus į mano knygų lentyną.
  • Labai tikiuosi mugėje rasti knyga Tarpukario Lietuvos interjerai
  • Ir būtinai Mano vaikas nieko nevalgo. Pasirodo, kad trečią vaiką auginant klausimų vis tiek kyla.

O kai knygų iš Knygų mugės vėl bus pilni namai, reikės jas kažkaip gražiai gražiai sudėti.

1. Knygos virtuvėje

2. Knygos vaikų kambaryje

3. Knygų lentynos vaikų kamabariui

4. Kaip knygomis puošti namus?

5. Kaip sudėti knygas lentynoje pagal spalvas?

Ten Kur Pirmadienis (12) Ar įmanomas darbo ir šeimos balansas?

Kiekvieną kartą, kai bandau sutalpinti į vieną dieną: vaikų priežiūrą, maisto gaminimą, tinklaraščio rašymą, fotografavimą, namų tvarkymą, laiką sau su kavos puodeliu, mankštą, dėmesį vyrui, (įrašyk savo) ir dar gerą miegą naktį, aš suprantu, kad tai neįmanoma. Tiesiog laiko paroje visiems dalykams, kuriuos noriu neveikti yra per mažai. Ir net jei jo užtektų, man sunku įsivaizduoti, kaip tas pats žmogus tą pačią dieną gali kokybiškai nuveikti tiek daug skirtingų veiklų. Todėl šiandien surašiau savo pastebėjimus ir atradimus, kitų žmonių pavyzdžius ir išvadą, kuri yra visiškai nuspėjama.

Šiame tekste kai rašau apie darbą, rašau apie tai kas yra pareiga ir ką mes kiekvienas privalome atlikti – tai darbas už kurį gauname atlygį, taip pat tai darbas, kurį turime atlikti namuose – tvarkytis, gaminti valgyti, net maisto pirkimą galime įvardinti kaip darbą. Rašydama apie šeimą rašau apie laiką, kurį mes galime skirti savo šeimos kokybiškam ir maloniam gyvenimui. Tai pramogos, laikas kartu, namų darbų ruošimas su vaikais, miegas, susitikimai su draugais, kelionės, laikas sau ir t.t. Kiekvienoje šeimoje šie dalykai skirtingi ir tai, kas vieniems yra darbas – kitiems gali būti laikas kartu, pavyzdžiui valgio ruošimas. Visi šie dalykai yra mūsų kasdienybėje ir kaip mes juos sudėliojame lemia kokia yra mūsų kiekviena diena.

Dirbk daugiau – miegok mažiau

Tyčia ar ne į mano akiratį vis patenka straipsniai apie darbo ir šeimos balansą. Apie darbo ir buities derinimą ir panašiai. Yra daugybė būtų ir gudrybių, kaip padaryti daugiau. Yra teorija, kuri siūlo dirbti daugiau – miegoti mažiau ir daugybė straipsnių apie tai, kaip treniruoti savo kūną, kad reikėtų mažiau miego.  Ką miego trūkumas daro smegenims ir kaip tai įtakoja moters ir šeimos gyvenimą šį mėnesį daug rašo Viktorija iš Daugiau nei Virtuvė. Prieš organizmo treniravimą mažiau miegoti pasisako ir labai daug specialistų.  Man, gero miego mėgėjai, miegoti mažiau vardan kažkokių dalykų yra nepriimtina. Tiesiog labai gerai žinau, kad neišsimiegojusi aš ne tik nepadarysiu to ką noriu padaryti, aš normaliai nebepadarysiu ir to ką reikia padaryti.

Be abejo, trumpai, kartais, kai labai labai reikia darbas yra vertas tų paaukotų miego valandų. Labai svarbu, kad tai netaptų įpročių ir neatneštų į gyvenimą neigiamų pasekmių.

Pramogų atsisakymas yra savanaudiška

Jaučiu, kad balanso tarp darbo ir šeimos, hobio ir karjeros, vakarėlių su draugais ir svarbių siekių pasirinkimas yra svarbus daugeliui. Štai šeštadienį, dalyvaudama kūrybinio rašymo dirbtuvėse, išgirdau mintį, kad atsisakyti laiko su draugais ar šeimos nariais, pramogų su jais yra savanaudiška. Siekdamas savo tikslo (kalba buvo apie rašytojo karjerą) apriboji laiką, kurį gali skirti kitiems žmonėms, taip juos nuskriausdamas ir į pirmą vietą iškeldamas tai kas svarbu tau. Ir vėl nėra balanso. Šioje situacijoje net gi atsiranda kaltė, kad dėl savo ambicijų ir tikslų apleidi tuos, kurie yra pripratę su tavimi smagiai leisti laiką.

Toks požiūris įstumia į situaciją su dviem pasirinkimais gyvenime – arba pramogauji ir būni visiems geras, arba sieki savo tikslo. Štai šioje vietoje ir iškyla dilema, kurią išspręsti galima tik pasitelkus argumentus. Ir mano mėgstamus prioritetus. Kas yra svarbu ilgalaikėje perspektyvoje – Tavo savirealizacija ir pasiekti tikslai, ar nenuvilti artimieji ir draugai. Ar pasirinkus kitus žmones vėliau nepradėsi jų kaltinti dėl neišsipildžiusių svajonių? Labai lengva įsijausti į aukos vaidmenį. Tai yra ir patogus pasiteisinimas kodėl nedirbi to, ką turėtum dirbti siekdama savo tikslų. Taip pat atsiranda ką apkaltinti (šeimą ir draugus), jei nepasieki savo tikslų.

Jei negaliu padaryti tobulai – nedarau visai

Šitą frazę užsirašiau po vieno pokalbio apie planus, projektus ir neįvykdytus dalykus. Atsisakyti perfekcionimo daugelis, straipsnių apie darbo ir šeimos balansą pataria dažniausiai. Norėdami daryti geriausiai, tobuliausiai atitikti tik jiems patiems žinomus standartus žmonės arba persidirba, arba, deja, nepadaro nieko. Stebėdama žmones suprantu, kad tobulumo siekimas yra charakterio dalykas. Ir tie, kurie žino, kaip turi atrodyti galutinis, tobulas variantas lengvai to pasiekia, neaukodami nei šeimos, nei laisvo laiko dėl tobulumo. Deja, tie, kurie siekia tobulumo dėl tobulumo, lieka, kaip sakoma, prie suskilusios geldos. Nes visą laiką skiria tobulumo siekimui, pamiršdami gyvenimą ir nežinodami kokio rezultato siekia.

Žinoma, aš nesiūlau daryti bet kaip, nes man ir pačiai artimas do the best you can (daryk geriausia ką gali) požiūris. Tačiau čia grįžtame prie šio straipsnio įžangos, kurioje rašiau, kad neįsivaizduoju žmogaus, kokybiškai darančio viską ir vienu metu.

Taigi, kaip rasti balansą tarp darbo ir šeimos?

To padaryti neįmanoma. O tiksliau, viskam savas laikas. Balansas nėra tai, ką reikėtų sutalpinti į vieną dieną. Tai greičiau ilgalaikis, net visą gyvenimą trunkantis dalykas. Šiame straipsnyje labai išsamiai tai aprašyta. Mano būdas – ieškoti to, kas duotuoju momentu yra svarbiausia. Ir atlikti tai, kas svarbiausia dabar. Jei šeimoje visiems viskas gerai, visi sveiki, galima daugiau laiko skirti darbams, projektams ir kitiems dalykams. Ir atvirkščiai – darbai ir projektai turi palaukti, jei šeimoje atsiranda reikalų.

Pamiršk absoliutų tobulumą. Tos dalykas Žemėje neegzistuoja. Šiuo metu gali daryti tik tai, ką geriausio gali padaryti dabar.

Vienas dalykas vienu metu. Tai mano receptas, kuris padeda išlaikyti sveiką protą, gerą nuotaiką ir visus aplink mane laimingus. Nesiplėšyti, susikoncentruoti ir daryti tai, ką geriausia galiu dabar.

Koks Tavo darbo ir šeimos balanso receptas? 

Pasidaryk Pati. Dekoracija Vasario 16 – ąjai

Štai jau ketvirtą kartą dalinuosi idėja kaip papuošti namus Vasario 16-ąjai. Esu tikra, kad didelių puošmenų gali ir neprireikti. Užtenka vieno, mažo akcento, kad šventiška nuotaika pasklistų po namus.

Šiais metais siūlau pasigaminti dekoraciją-vainikėlį-širdelę, puoštą Lietuvos vėliavos spalvos juostelėmis. Jei Kalėdoms gaminai vainikėlius, gali panaudoti tą patį vielinį pagrindą, tik jo formą pakeisk į širdelę (arba gali nekeisti, žinoma).

Tau reikės: Lietuvos vėliavos spalvų juostelių, vielos pagrindui ir floristinės juostelės vielos pagrindui apsukti. Taip pat gali reikti klijų, juostelių galams užtvirtinti.

Kaip daryti? Iš vielos suformuok norimos formos pagrindą, apsuk jį floristine juostele, pasirinktoje pagrindo vietoje vyniok spalvotas juosteles. Viskas. Dekoracija Vasario 16-ąjai baigta. Aš siūlau ją palikti visą mėnesį – iki Kovo 11-osios.

Daugiau idėjų Vasario 16-osios papuošimams:

Pakabinama dekoracija virš stalo

Vasario 16-osios pietų stalo dekoras


Širdelių dekoracija Vasario 16-ajai ir Valentino dienai

Ar puoši namus Vasari 16-ajai? Kokius papuošimus renkiesi?