Susipažink. Indrės idėjos – kūrybiškos dekoracijos kitokiems namams

Kiekvieną kartą džiaugiuosi pristatydama heroję, kurios pomėgis kurti daiktus sau virsta į veiklą ir kūrybą kitiems. Indrė yra FB puslapio Indrės Idėjos įkūrėja ir gražių dekoracijų namams kūrėja. Pokalbis apie džiaugsmo teikiančius dalykus ir svajones.

Papasakokite apie save.

Pats sunkiausias klausimas :) galiu apie daug ką kalbėti, pasakoti, neleisdama pašnekovui įsiterpti, tik ne apie save. Save priskirčiau prie racionalių žmonių, bet kartu su dideliu polėkiu kūrybai. Tik, deja, ne visada tam užtenka laiko. Tapau, domiuosi įvairiomis meno šimis, fotografuoju, neseniai atrasta sritis apželdinimas, namai man  – nuolatinis kūrybinis procesas, darbe irgi pasitelkiu kūrybą, nors dirbu, rodos, visai nekūrybingoje srityje. Jei leidžiu sau kūrybiškai pažvelgti į situaciją, o ne vadovautis vien logika, sprendimai pasiteisina ir nustebina, tik kartais tam pritrūksta drąsos.

Kaip kilo mintis pradėti kūrybinę veiklą?

Jau kuris laikas gamindavau dekoracijas  savo namų durų puošybai. Pačios pirmos, žinoma, buvo Kalėdinės dekoracijos, sau, artimiesiems, draugams. Vasarai pirmoji  –  hortenzijų dekoracija, nes man jos be galo gražios ir jomis labai žaviuosi. Laukdama jų žydejimo kieme, pasigaminau vainiką ant durų, kuris kiekvieną kart išeinant, pareinant pasitikdavo, primindavo apie šių gėlių žydėjimą.
Myliu rudenį, jo spalvas, todėl rudeninėms dekoracijoms prigalvodavau ypač daug, pavyzdžiui, su ežiuku ar voveryte. Šios dekoracija sulaukė dėmesio ir komentarų iš svečių, kaimynų tad nusprendžiau – laikas pabandyti pasidalinti :)

Dar viena paskata buvo prekybos centruose dominuojančios dekoracijos. Atvirai sakant, jos manes nežavi – nekokybiškos, be minties, be širdies. Taip pat esu prieš masinį vartojimą, rūpi aplinka, todėl stengiuos vadovautis posakiu geriau mažiau, bet kokybiškiau. Galvoju, tiems, kurie įsigijo pernai Kalėdines dekoracijas –  už simbolinį mokestį jas atnaujinti. Stengiuosi, kad mano kuriamos dekoracijos būtų iš kuo natūralesnių medžiagų, kokybiškos, ilgaamžės.

Kas jus įkvepia?

Labai daug kas. Esu atidi detalėms, pastebiu tai, į ką kiti žmonės dažniauisiai nekreipia dėmesio. Visa ką gavau iš nuostabių tėvų vaikystėje, pasakos, eileraščiai, gamtos pajautimas ir spalvos, kurių matau daug.

Mokausi džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, švęsti gyvenimą galime kasdien. Pastebiu, koks spalvotas yra gyvenimas ir iš visos širdies linkiu, kad kuo daugiau žmonių stengtųsi nuspalvinti savo kasdienybę patys, detalėmis, kurios džiugina ir įkvepia.

 

Dar mane įkvepia šventės, Kalėdos nėra vienintelė šventė, kuriai smagu ruoštis, laukti. Mano vyro šeima labai patriotiška, visi suvažiuoja į Vilnių Vasario 16- ąją, dalyvauja vėliavos pakėlimo ceremonijoje, eina į Šv.mišias, paskui renkamės pabūti kartu. Name išsikeliame vėliavą, bet ir pačius namus galime, dekoruoti tautine simbolika, kuri sekančiai gali likti laukti kitos šventės- Kovo 11-osios. Be abejo ir vaikai laukia savo gimimo dienos, būna net pradeda skaičiuoti dienas, tad kviečiu jiems padėti ir kurti šventišką nuotaiką namuose iš anksto.

Pirkdama dovanas, gamindama dekoracijas stengiuosi, kad viskas būtų apgalvota, susiję su pomėgiais, spalvomis, svajonėmis ar tam tikrais palinkėjimais. Pavyzdžiui Kalėdų dekoracija su angeliuku sveikstančiai draugei, su briedžiu – medžiotojui, su auksine žuvele – žmogui, kuriam norisi palinkėti, kad pildytųsi norai, su drugeliais, kad niekada nenustotų svajoti, arba su pelėda – įkurtuvėms, kad namuose būtų priimami išmintingi sprendimai . Įvairių dalykų galima prigalvoti visomis progoms. Daug metų lankau dailės studiją Bambuko sodai, kur mokytoja E. Voverienė įkvepia, kviečia pastebėti gamtos grožį, detales: lapo formą, spalvas, faktūrą. Labai smagu, gaminat dekoracijas su gėlėmis gautas žinias panaudoti. Myliu gėles ir dažnai namuose pagal sezoniškumą pasimerkiu jų vazoje, ar įsigiju vazone, stebiu kaip keičiasi. Dabar taip džiaugiasi širdis, kai pavyksta sukurti dekoraciją (jei pavyksta rasti medžiagų) ir užfiksuoti dovanotus ar įsigytus žiedus dekoracijoje, atkartojant spalvas, lapų išsidėstymą ir palyginti savo kūrinį su gamtos sukurtu. Tikrai šypsausi gamindama tokią dekoraciją. Panašumas kartais būna neįtikėtinas, taip noriu kad kuo daugiau žmonių tai pastebėtų, nes grožis slypi detalėse.

Papasakokite apie savo dieną. Kokia ji? Kuriuo paros metu kurti lengviausia?

Dekoracijų kūrimas mano papildoma veikla, tad kuriu vakarais, rytais dažniausiai lieka laiko tik FB įrašui. Kokia dekoracija bus sugalvoju kartais tiesiog eidama į darbą. Tada ieškau medžiagų išpildyti minčiai, būdų sudėlioti dekoraciją. Galiu sau leisti kurti, kai esu gerai nusiteikus, pakylėta, ar noriu kažką papasakoti. Idėja gali atsirasti ir visiškai netikėtai, negaliu paaiškinti iš kur ateina mintys. Kartais tiesiog vartydama katalogą su medžiagų pavyzdžiais pradedu planuoti kas prie ko derės, kam bus skirta.

Kokiems namams skirti jūsų kūriniai?

Ir visokiems namams, ir visokioms progoms. Skiriu savo kūrinius tiems, kurie daug dėmesio skiria kokybei, detalėms ir tiems, kurie myli gyvenimą, kurie, švenčia, buria, kviečia, laukia. Kokie jūsų pačios namai? Mano namai jaukūs. Mėgstu įdomius, originalius sprendimus, bet kartu siekiu, kad būtų funkcionalu ir viskas derėtų. Su dekoro detalėmis esu spontaniška – pamatau gražų paveikslą, vazą žvakidę, dekoraciją ir jau derinu mintyse savo namuose, įsivaizduoju kaip merksiu gėles.. Man namuose nuotaiką kuria daiktai.

Kokių turite kūrybinių svajonių, planų?

Aš jų turiu daug, laikas parodys kam lemta įsigyvendinti. Atsiliepimai, kurių sulaukiu leidžia suprasti, kad kolkas nereikia sustoti,ne kartą skaitydama atsiliepimus susigraudinau. Ir dabar girdžiu palaikymą tęsti veiklą, daryti ką darau. Artimiausiu metu planuoju kurti medžiagines dekoracijas, kurios mums neįprastos, kitokios, ir gali būti iš skirtingų audinių, faktūrų, spalvų. Noriu sau pasigaminti žalią iš aksomo, kuri puoš mano svetainės stalą. Turiu minčių ir organizuoti susibūrimus, padėti susikurti sau dekoraciją. Svajoju, kad žmonės, dažniau džiaugtųsi, pastebėtų kiek gražių dalykų yra aplink. Gyvenimas gražus, ir kad toks būtų kartais reikia visai nedaug: kad ir dekoracijos su tobuluoju ponu bijūnu, į kurį pažiūrėjus prisimintum kvapą spalvas, emocijas ir užlietų ta vasariška šiluma ir šviesa.

Ten Kur Pirmadienis (22) Ir viskas įsibėgėja!

Negaliu patikėti, kad nuo tada, kai garsiai parašiau apie būsimą knygą praėjo tik savaitė. Kaip taip greitai? Įvykių, sveikinimų, džiaugsmo, palaikymo ir darbų lavina užgriuvo taip, tarsi būtų laukusi, kada aš garsiai ir drąsiai apie kuriamą knygą pranešiu. Taigi nuo šiol, iki pat knygos pasirodymo Ten Kur Pirmadienis bus skirtas ataskaitoms, pasakojimams ir planams, susijusiems su knygos kūrimo procesu pasakoti. Keliaujam kartu!

Pirmiausia, kartu su fotografe Lina susitikome ir pasivaikščiojome po Karoliniškes. Turime bendraamžius vaikus, todėl kol jie (ne)miegojo vežimėliuose kalbėjome apie knygą, leidybą, idėjas ir planus. Jau šeštadienį kartu su Lina fotografome pirmuosius namus, kurių nuotraukos ir istorija bus knygoje. Ir nuotrauka yra iš šios fotosesijos, autorė Viktorija Kovriga dievinu.lt

Ketvirtadienį knygos planus aptarinėjome ir tobulinome kartu su Ugne. Kalbėjome apie namų remontą, senus, naujus daiktus ir sugalvojome kas dar be tekstų ir nuotraukų knygoje bus.


Nuo pačios pirmos minties apie knygą aš tvirtai žinojau, kad knygos leidimas bus savarankiškas. Man labai pasisekė, kad sutikau žmonių, kurie šį kelią jau nuėjo, todėl kiekvienas patarimas ir pagalba buvo ir yra aukso vertės. Tačiau, kad ir kiek patarimų jau gavau, viską vis tiek reikės sužinoti ir patirti savo kailiu. Šiandien kalbėsiuosi su dizaainere, kuri, kaip tikiuosi, imsis knygos maketavimo.

Dar yra reklama. Tiksliau žinios apie knygą skleidimas, jos reklamavimas. Be abejo, aš noriu, kad knyga pasiektų kuo daugiau žmonių, nes ruošiu ją naudingą, tokią, kokios Lietuvoje dar nėra. Bet, kaip mano pažįstami gali patvirtinti, apie marketingą ir reklamą aš žinau tik tiek, kiek žinau = mažai. Ir kiekvienas tekstas, kurį rašau ir rašysiu apie knygą yra tikras ir toks, kaip aš jaučiu,  be išvedžiojimų ir paslėptų triukų.

Ir be jokių įkalbinėjimų ir vilionių noriu paklausti Tavęs – ar nori prisidėti prie TenKurNamai knygos? Ieškau žmonių, smulkių verslininkų kuriančių daiktus ir dalykus namams, kurie norėtų būti knygos dalimi – būti paminėti kaip tie, kuriuos rekomenduoja TenKurNamai ir aš. Visas detales galime aptarti el.paštu, todėl labai laukiu laiškų adresu sigita (eta) tenkurnamai (taškas)lt 

Šią savaitę laukia dar daugiau fotografavimo, o birželio 2 turiu atiduoti teksto juodraštį paskutiniams pataisymams ir jis virs švarraščiu!!! Gražių paskutinių pavasario dienų!

 

Ten Kur Pirmadienis (21) Bus knyga!

Praėjusi savaitė buvo pilna smagių įvykių ir pažinčių, apie viską labai noriu papasakoti. Be abejo, didžiulis smagumas buvo TenKurNamai sukulentų dirbtuvės Kaune. Kiek šypsenų veiduose, kalbų apie augalus, jų vietą namuose, kaip laistyti, kada nelaistyti, ką vonioje auginti ir panašiai. Man buvo labai gera su visomis susitikti, susipažinti, apie mano mylimus augalus papasakoti. Laiką praleidau nuostabiai. Ačiū labai! Kaip po dirbtuvių kalbėjome su studijos Žali Burtai vadove Rūta, tikrai Kaune dar pasimatysim.

Jei nori, gali mane pasikviesti, atvažiuosiu su žemių maišais, sukulentais ir papasakosiu apie jų auginimo įdomybes. Susisiekti su manimi gali užpildžiusi kontaktų puslapyje esančia formą arba Facebook’e.


Kita didelė naujiena susijusi su besipildančia mano svajone ir darbu, kurį kasdien dirbu radusi laisvą minutę. Buvo labai nedrąsu apie tai pradėti kalbėti garsiai, nes iki šiol šia veikla dalinausi tik su keliais žmonėmis. Taigi.

TenKurNamai po poros mėnesių švęs 4 gimtadienį, o aš šį savaitgalį baigiau pirmosios savo knygos juodraštį. Taip juodraštis dar ne knyga, bet jei tyliai tyliai pasakysiu, kad pirmas planas buvo knygą išleisti jau pernai… Na, supranti :) Labai laukiau tos akimirkos, kai knyga bus ne tik mano galvoje, bet ir ant popieriaus, o į jos rengimą įsitrauks ir kiti žmonės. Taigi juodraštį dabar tobulinu, kartu su tekstu einame prie paskutinio, geriausio varianto. O šį savaitgalį fotografuosime pirmus svajonių namus, kurių šeimininkų istorija atsidurs knygoje.

Labai tikiuosi, kad tą dieną, kai laikysiu savo knygą rankose, galėsiu papasakoti apie visus pirmus kartus, kuriuos patyriau. Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad knygos rašymas yra visai neromantiškas užsiėmimas. Bet tuomet, kada pradeda matytis rezultatas, darosi saldu saldu.

Buvo nedrąsu pradėti kalbėti garsiai, bet dabar jau kelio atgal nėra. Keliaujam link TenKurNamai knygos kartu?

Susipažink: Justina ir kambarinės gėlės, nepastebimai atsiradusios jos gyvenime

Galiu drąsiai sakyti, kad šie metai TenKurNamai tinklaraštyje – kambarinių augalų metai. Gėlės įvairiausios, mano mylimi sukulentai ir tekstai apie juos tiesiog užvaldė. Tiesą sakant, būtent kambarinės gėlės, jų žaluma ir rūpinimasis jomis šį šaltą pavasarį mane gelbėjo nuo niūrių nuotaikų ir burbėjimo apie blogą orą.

Todėl nieko keisto, kad ir naujos pažintys šiais metais susijusios su kambariniais augalais. Justina Darulytė prekiauja kruopščiai atrinktomis kambarinėmis gėlėmis tiesiai iš Olandijos. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir būtų įprasta istorija, bet tokių, čia TenKurNamai, mes nepasakojame. Justina ir jos Kambarinės gėlės yra istorija apie tai, kaip netikėtai kambarinės gėlės tapo ne tik jos pačios namų puošmena, bet ir nuolatine veikla. Skaitykite iki pačios pabaigos, nes ten – labai vertingi patarimai perkantiems gėles namams.

Kaip prasidėjo Tavo veikla? Ar reikėjo drąsos pradėti dirbti srityje, su kuria anksčiau neturėjai nieko bendro?

Susimąsčiau… Ištiesų, nuo ko prasidėjo mano veikla? Dabar prisiminus, atrodo, kad link šios veikos ėjau jau kurį laiką, net to nepastebėdama. Bet viskas prasidėjo nuo savo pačios namų kūrimo. Užsisakiau gėlių vieną kartą, antrą, trečią ir supratau, kad gėlės nebetelpa namuose. Ėmiau dalį gėlių siūlyti draugėms. Interesantų atsirado tiek daug, kad nusprendžiau pasidomėti šia rinka Lietuvoje. Gėlės ir toliau plūdo į mano namus, o aš nutariau pabandyti jas pasiūlyti ne tik draugų ratui.
Šioje srityje buvau visiška naujokė. Net sakyčiau, kad aš buvau viena iš tų, kurios yra labai kategoriškos augalininkystės klausimu ir vengia bet kokio sąlyčio su rūpesčiu, atsakomybe, kas yra neatsiejama nuo augalininkystės procesų. Ir dabar nuolat sutinku tokių žmonių, kurie kaip ir aš kažkada, mano kad gėlės jų nemyli, kad jie nesutverti augalininkystei. Ir dabar jau galiu pasakyti, kad tai tikrai netiesa, tas rūpestis ir atsakomybė teka mūsų gyslomis, tai įgymta, kaip motinystė. Aš mėgstu sakyti taip – augalininkystė, kaip išugdytas skonis alyvuogėms, atrodo niekada nemėgai alyvuogių, bet štai vieną dieną kažkas nutiko, subrendai, ir tapai alyvuogių skonio žinovas, gurmanas. Ar man reikėjo drąsos pradėti dirbti šioje srityje? TAIP, aš ir dabar bijau. Tačiau kaip gera man čia būti!

Kas Tau smagiausia Tavo veikloje?

Visuomet mėgau veikti kažką, kai pasimato tiesioginis ir labai ryškus rezultatas. Gėlės pagyvina namų aplinką, mano kuriamos gėlių kompozicijos teikia džiugias emocijas. Tos žmonių emocijos yra mano kuras. Kartais jaučiuosi, kaip prieglaudos namų darbuotoja, išleidžianti augintinį į jo naujus namus, kur jį mylės, rūpinsis, o jis atsilygindamas puoš namus ir visaip kaip gerins namų aplinką. Ar tai gali būti nesmagu?

Ką manai apie visą pasaulį apėmusią augalų maniją (džiunglių namuose kūrimą) ir augalų madas?

Augalų manija man džiugina širdį, tai tik parodo, kad mes pavargome nuo netikrumo, nuo dirbtinumo, nuo visko kas greitai gaunama ir reikalui esant atiduodama. Mes vėl atsisukome į gamtą, mes pagaliau nebijome, ir atvirkščiai – į savo namus įsileidžiame rūpestį ir atsakomybę!
Tačiau mada? Viskas taip laikina… Augalą įsigijame dar mažiuką, kartais jis keliauja iš kartos į kartą, ar čia gali dominuoti mada? Šiuo metu pasaulis pamišęs dėl monsterų. Šį augalą matome ant garsiausių žurnalų viršelių, populiariausių mados dizainerių fotosesijose. Žinome, norime ir mes nors dalelę populiarumo turėti savo namuose, bet ar susimąstome ką darysime su šiuo augalu, kai jis užims pusę kambario (monstera yra labai greitai auganti)? Būti madingu yra gerai. Pavyzdžiui aš visuomet noriu būti madinga, tik man mada yra tai ką aš jaučiu savo širdyje. Taip ir su augalais, pamatai jį ir jauti, TAI JIS. Kiekvienas augalas yra stebuklas, tik reikia parinkti jam tinkamą vietą ir nepamiršti jam vis kartoti, koks jis nuostabus yra. Sako, kad taip ir pagalį pražydinti įmanoma :)

Nuo ko patartum pradėti kurti savo namų džiungles?

Savo namų džiungles reikia pradėti kurti nuo… nuo…čia nėra taisyklių! Ir tikrai nėra augalų, kuriais labai paprasta ar labai sunku rūpintis. Čia Jūsų „kūdikis“, kuris nori valgyti, gerti ir šiek tiek dėmesio. Jei pasiseks su pirmuoju augalu, net nepastebėsite kaip atsiras antras ir trečias, o čia jau žiūrėk ir visos džiunglės. Rinkitės augalą, kuris yra Jums mieliausias, puikiai žiūrėsis ir, žinoma, jausis Jūsų namuose numatytoje vietoje. Neskubėkite susipirkti visų augalų iškart ir apstatyti visus galimus namų kampus. Leiskite sau apsiprasti su kiekvienu nauju gyventoju. Aš pati asmeniškai augalo vietą pakeičiu bent tris kartus, kol tikrai nusprendžiu, kad taip, tai tikrai tinkama vieta jam. Tad mano patarimas – neskubinkite šito reikalo, augalas pats Jus pasirinks.

Kokias gėles, Tavo manymu, lengviausia auginti?

Tas, kurias labiausiai myli. Literatūra dažnai mini sukulentus, kaip mažiausiai dėmesio reikalaujančius augalus, bet man asmeniškai tai visiškai netinka. Aš arba perlaistau, arba dvejoju, kad gal dar nelaikas lieti ir išdžiovinu. Tačiau yra žmonių, kurie puikiai supranta sukulentų kalbą, todėl pas juos jie bujoja neįdedant daug pastangų. Taip pat vis pamirštu dažniau palieti paparčius, tad jie greitai man parodo, kad jau pavėlavau prarasdami savo estetišką išvaizdą. Nedraugauju aš su jais, gal mažai myliu, nežinau. Mano nuomonė yra paremta tik asmenine patirtimi. Aš mėgstu augalus, kuriems užtenka mano dėmesio ritmingai, tai yra vieną kartą į savaitę – visi fikusai, bananmedžiai, alijošiai, vijokliniai augalai, palmės – tai mano namų džiunglės!

Į ką patartum atkreipti dėmesį renkanti augalus parduotuvėje?

Rekomenduočiau pirmiausia apžiūrėti augalų apatinius lapus. Visi kenkėjai dažniausiai pirmiausia apsigyvena apatinėje lapo dalyje. Gali matytis tiek patys vabaliukai tiek jų paliktos žymės. Toks augalas serga, ir čia jau jūsų pasirinkimas ar imtis gelbėtojos vaidmens ar vis gi atsisakyti šio augalo, nes nevisuomet pavyksta augalą išgelbėti. Taip pat rekomenduoju apžiūrėti augalo žemę. Pastebėjau, kad parduotuvėse, augalus visus lieja vienu metu ir dideliais kiekiais. Žemė dažnai būna labai stipriai sudrėkinta. Jei pasirinksite tokį augalą, kurio šaknys netoleruoja vandens pertekliaus, gali būti, kad augalo šaknys pradės pūti, todėl arba tik įsigijus tokį augalą jį kuo greičiau persodinkite, tuo pačiu įvertinsite ir jo šaknų būklę, arba tiesiog pasirinkite augalą, kurio žemė nėra taip stipriai sudrėkinta. Dar vienas ženklas, kad augalas yra sveikas ir pasiruošęs keliauti į naujus namus- naujai leidžiami lapeliai, šakelės. Apžiūrėkite augalą, ir jei tai pastebėsite – vadinasi geras ženklas :)

Kada reikia persodinti parduotuvėje nusipirktus augalus?

Pirmiausia, persodinti reikia jei yra būtinybė pasirūpinti augalu. Persodinkite,jei augalui reikia skubios pagalbos (perliejote, žemė pasidarė netinkama). Skubios pagalbos atveju nepaisykite jokių rekomendacijų. Augalą persodinti ir pašalinti pūti pradėjusias šaknis – būtina bet kuriuo metų laiku. Vis gi norėdami užauginti sveikus, gražius ir širdį džiuginančius augalus, mes vadovaujamės geriausiomis praktikomis. Jei nėra jokios grėsmes, kambarines gėles genėti ir persodinti rekomenduojame pavasarį, tai visos gamtos prabudimo laikas.

Kambarinės gėlės Facebook ir Instagram

 

Ten Kur Pirmadienis (20)

Sakot „Ir vėl pirmadienis?“, o aš sakau „Pagaliau pirmadienis!“. Pastaruoju metu mano savaitgaliai tokie intensyvūs, kad atėjus pirmadieniui, kai uždarau duris paskui į mokyklą einančius vaikus, net atsidūstu dėl namuose laukiančios ramybės. Kuri vis dėl to, tokia sąlyginė, kai lieku su 9 mėnesių Marija. Dėl tų instensyvių savaitgalių ir TenKurPirmadienis įrašai tapo retesni. Nes pirmadienį tik norisi atsipūsti ir įsivažiuoti į kitokį, ne savaitgalinį ritmą.

Šeštadienį mokiausi istorijų pasakojimo kartu su Viktorija Urbonaite, tinklaraščio Kregždynas autore ir nuostabia bičiule. (Kartais, kai pagalvoju kokie nuostabūs žmonės mane supa, nustembu: kaip čia aš atsidūriau tokioje puikioje kompanijoje?). Po dirbtuvių, vartydama užrašus randu parašyta BŪTI ATVIRU. Ir galvoju, kad šie pirmadienio įrašai ir yra būtent apie tai – apie mane be Instagram filtro (nors tie filtrai tikrai nėra blogai), apie mane, be pagražinimo ir nutylėjimo. Nors ištikrųjų, nėra čia nei ką pagražinti, nei ką nutylėti.

Mano gyvenimas, o gal labiau požiūris yra toks, net nežinau kaip pavadinti. Greičiausiai paprastesnis. Esu gyvenime ne kartą pavadinta p…iste todėl, kad man nerūpėjo dalykai, kurie rūpi kitiems, todėl, kad nekreipiu dėmesio į smulkmenas ir nesinervinu dėl mažai reikšmingų dalykų. Man tikrai rūpi. Bet tik tai kas svarbu ir reikšminga. Va todėl aš beveik niekada nerašau apie užknisančią buitį, neklausančius vaikus ar vyrą, kuris nedovanoja gėlių. Nes tai smulkmenos, mažai ką lemiančios mano gyvenime.

Buitis yra smulkmena, čia mes ją per daug sureikšminame. Tarnaujame daiktams, išpilame vandenį iš stiklinio virdulio, kad nebūtų kalkių nuosėdų (vis tiek būna). Lyginame džinsus ir kojines, todėl galime skųstis, kad turime kalną nelygintų skalbinių. Galvojame ką žmonės pasakys apie mūsų namus, nors mūsų namai turėtų rūpėti tik mums patiems.

Vaikai tam ir yra, kad (ne)klausytų, o tiksliau – bandytų tėvų ribas, mokytųsi derybų meno įkalbinėdami skirti daugiau laiko žaidimams kompiuteriu, ar negirdėdami prašymų, raginimų ir paliepimų, skrajotų padebesiais. Tik mums rinktis kaip reaguosime, ar skųsimės „tie vaikai neklauso ir negirdi“ ar  apsimesime skrydžių valdymo bokštu: „žemė kviečia kosmoso gyventojus, turime svarbų pranešimą“. Nes taip, kartais rodosi, kad vaikai gyvena kitoje planetoje.

Vyrai gėles dovanoja. Tomis progomis, kurios jiems atrodo svarbios. Ir kiekvienam vyrui tai yra skirtinga. Vienai žinomai moteriai vyras kiekvieną pirmadienį dovanoja puokštes. Tokia yra jų tradicija ir ji be galo graži.  Kitai mažiau žinomai moteriai vyras dovanoja gėles porą kartų metuose. Visais kitais kartais gėles nusiperku pati.

Va tokia atvira aš. Šį man lengvą pirmadienį. Gyvenimas priklauso nuo požiūrio į jį. O požiūrį keisti galima visada, nes pokyčiams tinkamas laikas yra DABAR. Lengvo pirmadienio! Jei yra atvirkščiai – keiskite požiūrį :)

Kaip išsirinkti butą per Airbnb.com. Mūsų atostogų Berlyne patirtis

Kelionės su vaikais yra kitokios, nei kelionės tik su antra puse, ar su drauge. Joms reikia labiau pasiruošti, keliaudamas turi taikytis prie vaikų ritmo ir gyvenamąją vietą turi rinktis tokią, kokia bus patogi vaikams. Per visą mūsų kelionių istoriją mes esame gyvenę įvairiose vietose. Todėl patirties kur geriausia mūsų šeimai, o kur daugiau niekada negyventume turiu pakankamai. Galiu drąsiai sakyti, kad Berlyno butas, taip mes vadiname savo laikinus namus Berlyne, labai ženkliai prisidėjo prie mūsų kelionės sėkmės.

Gyvenimo kelionėse patirtis

Niekada negyvenčiau viešbutyje, taip kaip darėme pirmoje didelėje mūsų šeimos kelionėje į Paryžių. Visų pirma dėl kainos, viešbutyje, ypač priklausančiame pasauliniam tinklui (mes gyvenome Novotel) keturiese gyventi yra brangu. Ir nepatogu. Viešbutyje negali gaminti valgyti, viešbučio kambaryje mažai vietos. Dabar, su trimis vaikais viešbučio kaina, jaučiu, dar labiau išaugtų.

Tikrai rinkčiausi hostelį, ypač tokį kaip Danijoje, kur gyvenome mūsų Siurprizų kelionės metu. Skirtas šeimoms, šis hostelis buvo pilnas pramogų vaikams, virtuvėje galėjome gaminti valgyti, o dušą ir WC turėjome savo kambaryje. Taip pat gyvenčiau hostelyje, kuriame gyvenome Taline – miesto centras, gera kaina ir tvarka patalpose man labai patiko.

Labiausiai man patinka gyventi butuose. Turi tarsi savo namus svečioje šalyje ir tai leidžia pasijausti truputį vietiniu. Pirmą kartą gyvenimą bute išbandžiau Italijoje, kur taip gyvenome su pussesere, tiesa, ten nuomavomės tik kambarį, o virtuvė ir vonia buvo bendros su kitais buto gyventojais. Pirmą kartą su šeima kelioninį butą išbandėme viešėdami Berlyne pirmą kartą, vėliau gyvenome labai jaukiame bute Italijoje, Bergamo. Visas anksčiau paminėtas vietas rasdavau booking.com pagalba. Nei karto nenusivyliau.

Airbnb Berlyne

Pastarąjai kelionei į Berlyną nusprendžiau išbandyti visiškai kitą gyvenamosios vietos paieškų platformą Airbnb.com Apie per šią platformą nuomojamą butą Vilniuje, jau esame rašę TenKurNamai. Prisipažinsiu, anksčiau mane gasdindavo tai, kad gyvensiu ne nuomai skirtuose, o žmonių namuose. Pasirodo, visai be reikalo.

Kur gyventi Berlyne pradėjau ieškoti iškart, kai nupirkau skrydžio bilietus. Airbnb.com yra įvairiausių variantų, galima rinktis pagal tenkinančią kainą, vietą mieste ar kitus parametrus. Man reikėjo patogaus buto mūsų visai šeimai. Turėjau konkrečius reikalavimus, pagal juos ir rinkausi kur gyventi. Mums reikėjo: plačios lovos, kad tilptume kartu su Marija ir atskirų lovų dideliems vaikams, virtuvės, kur galėtume pusryčiauti ir vakarieniauti. Pirmiausia buvau išsirinkusi įdomų variantą, lyg ir atitinkantį visus reikalavimus – butą, kuris įrengtas buvusios nedidelės parduotuvės patalpose. Nepasirinkome jo tik todėl, kad laipioti su Marija į miegamąjį, įrengtą antresolėje pasirodė rizikinga. Nors buto vaizdas tikrai puikus.

Atmetusi viliojantį, bet truputį netinkantį variantą, dar peržiūrėjusi daug butų, loftų ir kitų patalpų išsirinkau puikų butą, ramiame Friedenau rajone (nors apie rajonus daugiau sužinojau tik būdama Berlyne). Ištiesų, mane užbūrė nuotraukose pamatytas kampelis kūdikiui, Marija atostogaudama praleido labai daug laiko. Taigi, nesuklydau.

Mūsų bute buvo puiki virtuvė, plati lova (tik man truputį per kietas čiužinys), atskiros lovos vaikams. Viskas kaip ir norėjau. Daugiau buto nuotraukų gali rasti buto Berlyne Airbnb puslapyje. Deja, butas šiuo metu nenuomojamas ir nutoraukų pamatyti nepavyks. Gyvenome, džiaugėmės ir darėme selfius ant veidrodinio šaldytuvo :))

Kaip išsirinkti gyvenamąją vietą kelionei per Airbnb?

  • Žinok ko nori. Aiškiai suformuluok reikalavimus butui, viešbučiui, hosteliui.
  • Skaityk atsiliepimus. Ypač ten, kur nuomą yra iš žmonių žmonėms. Atsiliepimuose dažniausiai rasi daug teisybės. Todėl rinkdamasi gyvenamąją vietą kelionei išnagrinėk jau gyvenusių ten įspūdžius, nuomones. Dažniausiai, jei kas nepatiko žmonės drąsiai apie tai šneka.
  • Bendrauk su būsto savininku. Per Aibnb gali tiesiogiai susirašinėti su būsto savininku. Dažniausiai jie geranoriškai pataria kaip atvykti iki buto iš oro uosto. Mūsų buto šeimininkas išsiklausinėjo vaikų amžiaus.
  • Ieškok įdomių variantų, kitokių namų, nei turi Lietuvoje. Būtent kelionėse gali pabandyti gyvenimą lofte, senamiestyje, pusrūsyje, ar mano minėtoje buvusioje parduotuvėje.

Ir dar…

Mažos dovanėlės stiprina draugystę. Atvykę į svečius, radome nuostabaus skonio šokolado. Ir laišką, parašyta pusiau lietuviškai (smagus sutapimas, pasirodo, viena iš buto šeiminkių – lietuvė). Išvykdami palikome pavasarinių gėlių. Žinoma, taip elgtis nėra privaloma, bet man smagu palikti dėkingumo ženklą žmonėms, kurie man buvo malonūs.

Kokia Tavo kelionių patirtis? Kur renkiesi gyventi, jei keliauji su vaikais?

Dovanos mamai. Ką radau pas kūrybingas mamas Instagram’e?

Mamos diena yra labai smagi šventė. Tai ir papildoma proga susitikti su savo mama ir močiute, išrinkti joms gėlių ir suvalgyti skanaus pyrago gabalėlį. Kai pati esi mama – tai proga jaustis ypatinga, dar kartą įsitikinti, kad tas 24/7 darbas yra svarbus ir vertingas (nors kasdienybėje gali atrodyti ir kitaip). Žinoma, kaip ir prieš kiekvieną šventę daugelis sukame galvą, kuo pradžiuginti pačias brangiausias, arba svajojame apie dalykus, kurie pradžiugintų mus. Sudėliojau man patinkančių dalykų sąrašą. Visų šių grožių kūrėjos mamos, kurias man labai smagu kasdien sutikti Instagram’e :))

EcoTeething karoliai maitinančioms mamoms. Marijos vienas mėgstamiausių – EcoTeething kramtukas, kuris labai padeda kėlionėse, ar tada, kai jai reikia ilgiau sukoncentruoti dėmesį. Manau, kad tokie karoliai ant mano kaklo jai būtų smagus užsiėmimas valgant (nes dabar labai žnaibo mane), o man tai būtų puikus papuošalas. Įtraukiau į sąrašą šiuos karolius atsižvelgdama į šiandieninę mūsų gyvenimo situaciją :)) EcoTeething Instagrame rasi čia.

 

MyMiniFam mano naujas atradimas. Turiu silpnybę gražiems daiktams. O šios figūrėlės – vienos tokių. Mamai gali dovanoti panašią į ją, o sau – visą mini šeimyną, su šuniukais ir kačiukais kartu. MyMiniFamFigures Instagram’e

Musės.lt  visai neseniai svečiavosi TenKurNamai ir jau puošia mano namų sieną. Gal Tavo mamai taip pat patiktų viena iš Gerdos kuriamų Musių? O čia Musės.lt ir Instagram’e.

 

Made by Ugne keramikiniai lašeliai puošia mano namus visą pavasarį. O kiekviena mama bus laiminga galėdama tokiu lašeliu pasipuošti ir dar (spalvoto) lietaus debesį šalia galės įsisegti. Made by Ugne Instagram.

Kaip ir bet kokios šventės metu, svarbu prisiminti, kad geriausia dovana yra laikas, kurį galime praleisti kartu. O dovanos? Jos yra kaip cukrus ant bandelės. Gražios šventės linkiu. Ir daug šypsenų mamų dienos proga!