Autentiškų namų kūrimo dirbtuvės „Ką kalba namai“. Įspūdžiai

Šį pavasarį save lepinu – pirmąjį šylančio sezono šeštadienį praleidau autentiškų namų kūrimo dirbtuvėse „Ką kalba namai“, o jų apžvalgą rašau tiesiai nuo Maroko pietuose esančio miestuko Mirleft namo stogo. Džiugu, kad eksperimentinis dviejų talentingų architekčių Guodos Bardauskaitės ir Marijos Savickienės renginys turi ir pratęsimą. Kovo 29d.  – Balandžio 19d. keturių susitikimų ciklas Vilniuje. Dirbtuvės skirtos ieškančioms būsto, besikuriančioms arba dar tik svajojančioms apie savo būsimus namus poroms ir asmenybėms. O man labai reikėjo patvirtinimo, kad namai ne tik erdvė, baldai, dekoras, o didesniąja dalimi tai mūsų asmenybės atspindys. Ir kad filosofiškai galvoti apie namų kūrimą ne tik galima, bet ir privaloma.

Visos dienos dirbtuvės vyko įspūdingoje vietoje už Vilniaus – inTegra House kūrybos ir sąmoningumo namuose. Kai tema veža, tai visos dešimt valandų, nuo 9 valandos ryte, kai Guoda su Marija mane paėmė iš namų, iki 19 vakaro, kai atidariau savo buto duris, ištirpo laikrodžiuose, bet išsiplėtė širdyje. Guoda apgalvotai buvo paskirsčiusi dienos užsiėmimus į keturias temas:

  1. Namai kaip priminimas iš kur atėjai;
  2. Namai kaip asmenybės tęsinys;
  3. Namai kaip tobulėjimo įrankis;
  4. Mano tikrieji poreikiai.

Buvome aštuoni dalyviai ir labai daug dirbome praktiškai grupėmis tai po du, tai po tris, darydami ir bendrus rezultatų aptarimus. Taigi, apie kiekvieną temą plačiau:

Namai kaip priminimas iš kur atėjai.

Atrodo, dieną pradėjome jautriausia tema. Reikėjo susėdus po du pasakoti apie savo vaikystės namus per penkis žmogaus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Kiekvienas turėjome po penkioliką minučių. Dar prieš pradedant atlikti šią užduotį, Guoda paminėjo, kad tai tikrai nebūtinai turi būti mūsų tėvų namai, tiesiog reikėjo būti atviriems sau ir suprasti, kas mums yra tie vaikystės namų atsiminimai. Daugeliui tai buvo senelių namai, šiluma, kvapai, artimas ryšys su gamta, kai peržengi slenkstį ir jau esi kieme, tėvų pakabintos supynės bute, sienos, ant kurių buvo leidžiama piešti, kakavos ir blynų skonis bei kvapas. Kiek daug užkoduota mūsų vaikystėje. Ir, koks keistas suvokimas, kad tie atsiminimai iš labai ankstyvos vaikystės. Iš visos šios užduoties reikėjo atsirinkti dalykus, kuriuos norėtumėm perkelti ir į savo namus.

Namai kaip asmenybės tęsinys

Šioje temoje turėjome smagias dvi kūrybines užduotis. Pirma, sėdint po tris pagal laikrodžio rodyklę piešti žmogų kaip kėdę. Koks jis būtų, jei būtų daiktas, skirtas sėdėjimui – krėslas, taburetė, suoliukas, minkštas, kietas, dekoruotas ir pan. Vėliau tą piešinį reikėjo komentuoti atskleidžiant žmogaus savybes, kurias užkodavome piešinyje. Kiek daug komplimentų vieni kitiems pasakėme ir kiek daug tiesos. Dabar jau žinau, kokia kėdė galėčiau būti.

Antra dalis – mano mėgiamiausias užsiėmimas – namų nuotaikos koliažo kūrimas. Galvoji apie dabartį, apie spalvas, tekstūras, kurios tave žavi ir veikia teigiamai, apie veiklas, kurias mėgtum veikti. Kiek žmonių, tiek skirtingų koliažų.  Iš jų architektės išskaitė daug kodų. Galėjo patarti.

Namai kaip tobulėjimo įrankis

Šioje programos dalyje ir vėl gilinomės į save ir kas mums svarbu mūsų namuose. Ką norėtumėm išmokti, kokias veiklas veikti, kokių patalpų ar daiktų tam įgyvendinti reikėtų. Jei norėtum tapyti namuose, tikriausiai, tau reikėtų atskiros erdvės, kur galėtum būti netrukdomas kitų šeimos narių ir turėti ten tik konkrečiai tapybai reikalingu daiktus, inspiracijas ir pan. O gal nori atrasti save kaip sodininką, tad tau būtinai reikalingas butas ar namas su vidiniu kiemeliu tavo mažiems eksperimentams.

Šioje dalyje tikrai daug galvojome apie daiktus, kiek jų iš tiesų reikia mūsų gyvenime namuose. Jei esame ekstravertai, tai, tikėtina, jog namuose norėsime turėti daug daiktų, daug spalvų, kurie mus veiktų, o jei intravertai – namuose norėsime ramybės ir mažai spalvų, tai bus mūsų tikra poilsio vieta.

Mano tikrieji poreikiai

Čia sau įvardinti turėjome, kokie namai yra labiausiai atliepiantys mus ir mūsų požiūrį. Pildėme sau lenteles, kuriose rinkomės – gamtiškas ar sterilus, atviras ar uždaras, bendruomeniškas ar privatus ir panašių kriterijų. Vėliau palyginome aštuonias diagramas, ir dar kartą supratome – kiek žmonių, tiek požiūrių, poreikių ir idėjų.

Todėl tokie užsiėmimai yra tikrai labai reikalingi žmonėms, kurie ketina, galvoja ir planuoja kurti savo namus patys ar  dirbti su architektais. Tai lyg dideli namų darbai, kuriuose kiekvienas turime atlikti pries prasidedant didžiajam procesui.

Nuotraukos Guoda Bardauskaitė ir Marija Savickienė

Palik komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *